Kasmet Lietuvoje į prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų - šunų ir kačių. VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė atkreipia dėmesį, jog beglobiai gyvūnai - tai ir didžiulė finansinė našta valstybei, visuomenei: „Kasmet Lietuvoje susidaro apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų - naujų atvejų, kuriais rūpindamasi valstybė, savivaldybės išleidžia per milijoną eurų.
Gyvūnų skaičius išlieka panašus jau penkerius metus, todėl, pasak globos namų atstovų, būtina didinti vilniečių sąmoningumą tiek dėl atsakingo elgesio su gyvūnais, tiek dėl benamių gyvūnų globos kaip pirmojo pasirinkimo, nusprendus priimti naują šeimos narį. „Jei pažvelgtume į pastarųjų metų statistiką, tai mūsų priglaustų gyvūnų skaičius yra stabilus. Kaip rašoma pranešime spaudai, vidutiniškai globos namuose nuolatos globojama apie 80 gyvūnų, iš kurių katės ir šunys sudaro maždaug po 50 proc.
Nacionalinis kontekstas: kiek prieglaudų reikėtų 15 tūkst. gyvūnų srautui?
Pasak prieglaudų atstovų, pas juos patenkančių paženklintų ir nepaženklintų gyvūnų likimai skiriasi kaip diena ir naktis. Prieglaudos naujiems savininkams perduoda tik paženklintus gyvūnus. Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta ir užregistruota arti 40 proc. šunų ir apie 20 proc.
„SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė Nadežda Makuševa pasakoja, jog laimingos istorijos dažniausiai lieka nepastebėtos, mat situacijos išsisprendžia greit: „Jei tik gyvūnas yra paženklintas mikroschema, mes surandame šeimininką, susisiekiame su juo ir gyvūnas praktiškai tą pačią dieną keliauja namo. Visgi kol kas tokių istorijų ir gyvūnų - mažuma. Iš patenkančiųjų į prieglaudą mikroschemas turi vos keli procentai.
Kodėl skaičius svarbus?
Nes dabar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti. Mažinti beglobių gyvūnų skaičių, vykdyti šio reiškinio prevenciją - vienas svarbiausių augintinių ženklinimo poodinėmis mikroschemomis ir jų registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslų. Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį ir į finansinę ženklinimo naudą: „Jei į prieglaudą patekęs gyvūnas yra paženklintas ir pavyksta greitai susisiekti su savininkais, jiems nereikia mokėti prieglaudai už gyvūno išlaikymą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Vilniaus paveikslas: pajėgumai, srautai ir programos
Vilniaus gyvūnų globos namai kasmet priglaudžia apie 1500 gyvūnų, daugiausia šunų ir kačių. Globos namų atstovai pabrėžia, kad kasmet sulaukia daugybės pranešimų apie bešeimininkius gyvūnus. 2023 m. registruoti net 1627 iškvietimai. Vidutiniškai globos namuose nuolatos globojama apie 80 gyvūnų, iš kurių katės ir šunys sudaro maždaug po 50 proc.
„Džiaugiuosi, kad pavyko pastatyti ir įkurti naujus, modernius Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų globos namus. Džiugu, kad vyksta projektas „Senjoras - senjorui“, kad neapsiribojame jau padarytais darbais, o turime planų plėstis, kurti naujas erdves ir tuo būdu gerinti gyvūnų globą ir apsaugą Vilniaus mieste“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė. Nors kasmet sterilizuojama daugiau nei 700 kačių, miesto plėtra ir naujų teritorijų prijungimas kelia papildomų iššūkių.
PSP (Pagauk-Sterilizuok-Paleisk) Vilniuje
Programa „PAGAUK.STERILIZUOK.PALEISK“ (PSP) - tai humaniškas ir visame pasaulyje taikomas benamių kačių populiacijos kontrolės būdas. PSP programos metu benamės katės yra sugaunamos, apžiūrimos veterinarijos gydytojų, o kliniškai sveikos yra sterilizuojamos arba kastruojamos. Operacijos metu katės pažymimos pakerpant kairės ausies galiuką - tai tarptautinis ženklinimas, leidžiantis lengvai atpažinti, kad gyvūnas jau sterilizuotas.
Dažnai sulaukiame klausimo, kodėl šios katės nelieka gyventi prieglaudoje. Dauguma benamių kačių yra sulaukėjusios - jos nėra socializuotos ir negali prisitaikyti prie gyvenimo patalpose. Sugrįžusios į įprastą aplinką sterilizuotos katės ir toliau saugo savo teritoriją, neleidžia joje įsikurti kitoms nesterilizuotoms katėms ir padeda natūraliai kontroliuoti graužikų populiaciją. Vilniuje dar ne visur veikia „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa, todėl laukinių kačių populiacijos kontrolė yra prioritetinė sritis.
Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų regionų tinklas
2016 m. rugpjūčio mėn. 9 d. pasirašyta sutartis su Kauno miesto savivaldybe dėl bešeimininkių kačių kastravimo programos Kauno mieste. „Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina. Tad gyventojai yra kviečiami aktyviai naudotis sukurta svetaine ir ženklinti gyvūnus“, - sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Žemėlapyje pažymėtos tik fizinę būstinę turinčios įstaigos bei organizacijos. Kaukėnų g. 8, LT-92336 Kalnuvėnai,Sendvario sen., Klaipėdos r. Jūrininkų pr. 38,LT-95255 Klaipėda,Klaipėdos m. E. Kanto g. 11,99171 Šilutė, Šilutės sen.,Šilutės r. Pervažos g. 2,99162 Šilutė,Šilutės sen., Šilutės r. LT 76249 Šiauliai, K.Jankausko g. Turgaus skg. 9,81419 Gruzdžiai,Gruzdžių sen., Šiaulių r. Erdvės g. 5,76371 Šiauliai,Medelyno sen., Šiaulių m. Žagarės g. 14, 84120Kalnelis, Joniškio sen.,Joniškio r. Astravo g. 26,41190 Biržai,Biržų miesto sen., Biržų r. Vytauto g. 10, 89219Mažeikiai, Mažeikių sen.,Mažeikių r. Purvėnų g. 25, 89263Žiogaičiai, Mažeikių apylinkės sen., Mažeikių r. Marių g. 26,72188 Tauragė,Tauragės miesto sen., Tauragės r. LT 28214 Utena,J. Basanavičiaus g. LT 11351 Vilnius,Rasų g. LT 02121 Vilnius,Minsko pl. Švitrigailos g. 11K-107,03228 Vilnius,Vilniaus m. Zuikių g. 51B,02246 Vilnius,Vilniaus m. Skabeikių k. 2, LT-20100Skabeikiai, Vidiškių sen.,Ukmergės r. Vilkmergės g. 22A, 20101Antakalnis III, Pivonijos sen.,Ukmergės r. 50203 Kaunas, Partizanų g. LT 54312 Kauno r.,Užliedžių sen., Sausynės k.,Tvenkinio g. Liepų g. 2, 53290Linksmakalnis,Linksmakalnio sen., Kauno r. Vyčio Kryžiaus g. 173,53303 Jonučiai, Alšėnų sen.,Kauno r.
Kaip vertinti regioninį prieinamumą?
LT 14010 Vilniaus r., Zujūnų sen., Buivydiškių k., Klinikų g. 11351 Vilnius, Rasų g. 13167 Pagojis, Kalvelių sen., Vilniaus r. LT 02121 Vilnius, Minsko pl. Vilnius, L. Giros g. Švitrigailos g. 11K-107, 03228 Vilnius, Vilniaus m. Zuikių g. 51B, 02246 Vilnius, Vilniaus m. Strielčių g. 1, 64464 Norgeliškės, Punios sen., Alytaus r. Stoties g. 18, 62431 Alytus, Alytaus m. LT 36237 PanevėžysPilėnų g. Turgaus skg. 9, 81419 Gruzdžiai, Gruzdžių sen., Šiaulių r. Erdvės g. 5, 76371 Šiauliai, Medelyno sen., Šiaulių m. Astravo g. 26, 41190 Biržai, Biržų miesto sen., Biržų r. 87328 Telšiai, Telšių miesto sen., Telšių r. Festivalio g. Joniškė, Tauragės sen., Tauragės r.
Kasdieniai darbai ir pajėgumų ribos
Vilniaus gyvūnų globos namai gaudo bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus Vilniaus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglobstį, būtiną veterinarinę pagalbą bei ieško teisėtų šeimininkų arba naujų namų. Vilniaus gyvūnų globos namai surenka benamius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Registruojame rastus ir dingusius gyvūnus bei teikiame informaciją apie juos.
Nemokamai paimame gyvūnus iš vienišų senjorų ir asmenų su negalia, kurie dėl sveikatos būklės negali savo augintinių atvežti patys. Taip pat nemokamai priimame sveikus, socializuotus, dovanojimui tinkamus šunis ir kates iki 8 metų amžiaus. Priimami gyvūnai turi būti vakcinuoti, paženklinti poodine mikroschema ir registruoti Gyvūnų augintinių registre. Gyventojus, ieškančius savo augintinio, norinčius priglausti ar perduoti gyvūną, mielai kviečiame apsilankyti darbo dienomis nuo 12.00 iki 18.00 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 12.00 iki 15.00 val.
Nuo laukinių iki egzotinių atvejų
Nors dažniausiai globos namai rūpinasi šunimis ir katėmis, pasitaiko ir neįprastų atvejų. „Per savo praktiką esame priėmę stirną, papūgą, net meškėną“, - dalinasi A. Žėbienė. Kartais nutinka ir stebinančių istorijų. Pavyzdžiui, vienas šuniukas, pabėgęs iš naujų namų, pats grįžo į globos namus ir laukė prie vartų, kol darbuotojai jį vėl priims.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Švietimas ir bendruomenės įtraukimas
Jau daugiau nei penkerius metus ypatingą dėmesį skiriame švietimui. Pradėjome nuo mokinių grupių priėmimo savo prieglaudoje, o dabar stengiamės šviesti ne tik jaunuolius, bet ir visą visuomenę. Minint Pasaulinės gyvūnų globos dieną, gyvūnų globos namai duris atvėrė Vilniaus Antakalnio pradinės mokyklos moksleiviams. Atvirų durų dienos metu moksleiviai ir kiti lankytojai turėjo galimybę išgirsti apie gyvūnų priežiūrą, sužinoti apie globos namuose vykdomas programas, tokias kaip „Pagauk-sterilizuok-paleisk“, ir supažindinti su čia gyvenančiais gyvūnais.
„Šis renginys - tai ne tik galimybė visuomenei geriau suprasti gyvūnų priežiūros svarbą, bet ir galimybė padėti rasti naujus namus globos namuose gyvenantiems gyvūnams,“ - sako A. Žėbienė. Namai vykdo programą „Senjoras - senjorui“, kuria senjorai kviečiami globoti gyvūnus.
Ženklinimas ir registras: poveikis srautams ir prieglaudų tinklo apkrovai
Pasak N. Moteris dalijasi neseniai nutikusiu įvykiu, kai tikrieji gyvūno savininkai atsirado po pusės metų. Vidutinio dydžio juodas šunelis buvo surastas netoli Trakų. „Ieškojome šeimininkų, bet tuomet jo niekas nepasigedo. Šreko vardą gavęs šuo pusę metų gyveno prieglaudoje, buvo gydomas - išoperuotas nedidelis auglys. Ir kartą savo feisbuko paskyroje pasidalijome žinute, kad Šrekui puikiai sekasi, kad jis džiaugiasi gyvenimu, ir tą žinutę pamatė jo buvę savininkai, kurie šunelį atpažino, - pasakoja N. - Atsiėmę gyvūną žmonės labai džiaugėsi, verkė.
B. Kymantaitė sako esanti įsitikinusi, jog ženklinimas taps viena iš priežasčių, dėl kurių neatsakingai į gyvūnus žiūrintieji juos auginti apsiims vis rečiau: „Nes dabar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti. Yra buvę atvejų, kai norėdami paimti gyvūną iš globos namų ir sužinoję, jog jis paženklintas, žmonės sunerimo - jiems tai nepatiko. Taip pat yra buvusi istorija, kai vyras skambino mums reikalaudamas paimti kitos prieglaudos jam dovanotą gyvūną, nes ketino išvykti į užsienį, ir kadangi negalėjome padaryti to tuojau pat, šantažavo mus išmesiantis gyvūną tiesiog į gatvę.
Kaip gyventojai gali prisidėti?
- Jeigu radote, jūsų manymu, pasimetusį šunį ar katę Vilniaus mieste, pirmiausia įsitikinkite, kad galite saugiai prie jo prieiti. Mūsų specialistai patikrins, ar gyvūnas paženklintas poodine mikroschema, ir, jei pavyks nustatyti savininką, nedelsdami su juo susisieks.
- Jei savininko nustatyti nepavyks, gyvūnas bus priimtas į Vilniaus gyvūnų globos namus, jam bus suteikta reikalinga veterinarinė pagalba, o informacija apie rastą gyvūną bus viešinama, siekiant kuo greičiau surasti jo šeimininkus.
- Svarbu: jei turite galimybę, iki mūsų atvykimo stebėkite gyvūną iš saugaus atstumo ir stenkitės jo neišgąsdinti tai padės mūsų specialistams greičiau jį surasti ir saugiai pagauti.
- Svarbu žinoti, kad ne visi vieni rasti laukiniai gyvūnai yra nelaimėje - jaunikliai dažnai būna palikti tėvų tik laikinai.
- Jeigu kyla abejonių, ar gyvūnui tikrai reikalinga pagalba, pirmiausia susisiekite su Laukinių gyvūnų globos centru ir vadovaukitės specialistų rekomendacijomis.
Skaičių dinamika prieglaudose
Palyginus 2017 m. ir 2018 m. statistiką, matomas priimtų gyvūnų skaičiaus sumažėjimas. 2018 metais į savo globą priėmėm 865 šunis ir 57 kates. Viso - 922 gyvūnus, naujus namus surado 634 šunys ir 52 katės. Vis - 686 gyvūnai, mirė 51 šuo ir 5 katės. Viso - 56 gyvunai. 2018 m.
| Metai | Priimti šunys | Priimtos katės | Iš viso | Padovanoti (viso) | Mirė (viso) |
|---|---|---|---|---|---|
| 2018 | 865 | 57 | 922 | 686 | 56 |
Gyvūnų skaičius išlieka panašus jau penkerius metus, todėl, pasak globos namų atstovų, būtina didinti vilniečių sąmoningumą tiek dėl atsakingo elgesio su gyvūnais, tiek dėl benamių gyvūnų globos kaip pirmojo pasirinkimo, nusprendus priimti naują šeimos narį. „Džiugina, kad maždaug kas dešimtas iš jų randa naujus namus. Nors empatijos mūsų visuomenėje daugėja, tą pastebime iš susirūpinusių gyventojų skambučių, visgi norisi daugiau atsakomybės auginant gyvūnus, o taip pat prieš nusprendžiant įsigyti ir auginti gyvūną, kaip galimybę apsvarstyti jo paėmimą iš prieglaudos“, - teigia globos namų vadovė Agnė Žėbienė.
Kontaktai ir teritorinis atsakingumas
Apie pastebėtus bešeimininkius gyvūnus galima informuoti trumpuoju telefonu 1355 arba el. Vilniaus gyvūnų globos namai bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, priėmimo ir laikinos globos paslaugas teikia tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Jeigu nesate tikri, kuri įstaiga yra atsakinga už konkrečią teritoriją, susisiekite su mumis - mielai padėsime ir nukreipsime į atsakingą instituciją.
Pastebėjote benamių kačių koloniją? Jei viešosiose Vilniaus miesto erdvėse matote benames kates, kurių kairės ausies galiukas nėra pakirptas, praneškite mums telefonu +370 652 57707. Jeigu Vilniaus miesto viešojoje vietoje radote nugaišusį gyvūną, praneškite Vilniaus gyvūnų globos namams. Jeigu įtariate, kad gyvūnas galėjo nugaišti dėl tyčinio apsinuodijimo, žiauraus elgesio ar kitos nusikalstamos veikos, apie tai nedelsdami praneškite policijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Programos „Senjoras - senjorui“ ir bendruomeninės iniciatyvos
Namai vykdo programą „Senjoras - senjorui“, kuria senjorai kviečiami globoti gyvūnus. „Džiugu, kad vyksta projektas „Senjoras - senjorui“, kad neapsiribojame jau padarytais darbais, o turime planų plėstis, kurti naujas erdves ir tuo būdu gerinti gyvūnų globą ir apsaugą Vilniaus mieste“, - sako Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė.
Gyvūnus veisiantys ir parduodantys asmenys taip pat gali disponuoti tik paženklintais gyvūnais. Lygiai taip pat ir dovanojantieji ar perduodantieji globą kitam asmeniui turi pasirašyti sutartis. „Yra buvę atvejų, kai norėdami paimti gyvūną iš globos namų ir sužinoję, jog jis paženklintas, žmonės sunerimo - jiems tai nepatiko. Tai sąžinė netrukdo išmesti gyvūną į gatvę šalčiausią žiemą, o mikroschema ir baudos baimė - veikia.
Adopcija ir laikina globa: papildomas pajėgumų rezervas
*Šunys, perduoti į laikiną namų globą (dažniausiai mažyliai) ir padovanoti tiesiai į naujus namus - 71. *Priimti mažyliai į laikiną globą, padovanoti iš laikinos globos (neįskaičiuoti į priimtų šunų skaičių) - 53. ** Galimai turintys šeimininkus/pasimetę beglobiai, kurie grąžinami savininkui per kelias dienas, ataskaitoje neatsispindi. Dažniausiai jie į prieglaudą, siekiant išvengti užkrečiamų ligų, net nepristatomi. Dažniausiai tokie gyvūnai globojami privačių vet.
„Jei pažvelgtume į pastarųjų metų statistiką, tai mūsų priglaustų gyvūnų skaičius yra stabilus. Pavyzdžiui, vienas šuniukas, pabėgęs iš naujų namų, pats grįžo į globos namus ir laukė prie vartų, kol darbuotojai jį vėl priims. Tai tik dar kartą įrodo, kokie stiprūs yra gyvūnų ryšiai su vieta, kurioje jiems buvo suteikta globa.
Ar turime pakankamai gyvūnų globos namų?
Kasmet Lietuvoje į prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų - šunų ir kačių. Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta ir užregistruota arti 40 proc. šunų ir apie 20 proc. Gyvūnų skaičius išlieka panašus jau penkerius metus, todėl, pasak globos namų atstovų, būtina didinti vilniečių sąmoningumą tiek dėl atsakingo elgesio su gyvūnais, tiek dėl benamių gyvūnų globos kaip pirmojo pasirinkimo, nusprendus priimti naują šeimos narį.
„Jei tik gyvūnas yra paženklintas mikroschema, mes surandame šeimininką, susisiekiame su juo ir gyvūnas praktiškai tą pačią dieną keliauja namo. Visgi kol kas tokių istorijų ir gyvūnų - mažuma. Iš patenkančiųjų į prieglaudą mikroschemas turi vos keli procentai.
Pastaruoju metu daugiausia gyvūnų globos iššūkių kyla dėl miesto plėtros. Vilniuje dar ne visur veikia „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ programa, todėl laukinių kačių populiacijos kontrolė yra prioritetinė sritis. Nors kasmet sterilizuojama daugiau nei 700 kačių, miesto plėtra ir naujų teritorijų prijungimas kelia papildomų iššūkių.
Greitos nuorodos ir svarbūs kontaktai
- Apie pastebėtus benamius gyvūnus Vilniuje: trumpasis telefonas 1355.
- Benamių kačių kolonijos (Vilnius): +370 652 57707.
- Informacija apie ženklinimą ir artimiausi ženklintojai: www.pazenklinkmane.lt.
- Jeigu įtariate nusikalstamą veiką prieš gyvūną: policija arba Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Darbo laikas lankytojams
- Darbo dienomis nuo 12.00 iki 18.00 val.
- Savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo 12.00 iki 15.00 val.
„Džiugina, kad maždaug kas dešimtas iš jų randa naujus namus. „Šis renginys - tai ne tik galimybė visuomenei geriau suprasti gyvūnų priežiūros svarbą, bet ir galimybė padėti rasti naujus namus globos namuose gyvenantiems gyvūnams,“ - sako A. Žėbienė.