Kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimas - viena sudėtingiausių profesionalių ir mėgėjų sportininkų traumų, tiek gydymo, tiek ir reabilitacijos požiūriu. Ši trauma gali lemti ankstyvą sportinės karjeros pabaigą ir pasitraukimą iš aktyvaus sporto. Gydymas ir reabilitacija gali užtrukti nuo 6 iki 12 mėnesių, tad dažnam žmogui, patyrusiam šią traumą, kyla daug klausimų, susijusių su gydymu ar reabilitacija.
Apie reabilitaciją po priekinio kryžminio raiščio traumos kalbamės su Vilniaus „Northway“ medicinos centro sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi.
Lenkimo ir tiesimo kelio sąnario reabilitacinia pratimai
Kas Yra Priekinio Kryžminio Raiščio Trauma?
Priekinio kryžminio raiščio trauma. Diagnozė, kuri kiekvienam sportuojančiam yra skaudi. Anksčiau tai reikšdavo sportavimo pabaigą, o šiais laikais yra atliekamos priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacijos, o išskirtiniais atvejais pasirenkamas konservatyvus gydymo būdas.
Kelio sąnarį sudaro trys kaulai - šlaunikaulis, blauzdikaulis ir girnelė. Šlaunikaulio ir blauzdikaulio galus bei girnelės nugarinį paviršių dengia kremzlinis audinys, kurio dėka sąnaryje yra užtikrinami sklandūs judesiai. Taip pat blauzdikaulio paviršių dengia du meniskai - vidinis ir išorinis. Vidinis meniskas yra didesnis už išorinį.
Raiščiai sujungia kaulus ir užtikrina sąnariui stabilumo. Kelio sąnaryje yra keturi pagrindiniai raiščiai: vidinis ir išorinis šoninis raištis yra kelio šonuose ir užtikrina sąnario stabilumą keliui judant į šonus. Ir taip pat yra kryžminiai raiščiai - priekinis ir užpakalinis, kurie yra kelio sąnario viduje.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Priekinis kryžminis raištis neleidžia blauzdikauliui suktis į išorę ir judėti pirmyn, o užpakalinis kryžminis raištis neleidžia blauzdikauliui judėti atgal. Priekinių kryžminių raiščių trauma sudaro 40-50 proc. visų kelio raiščių traumų. Ši trauma dažniausiai įvyksta staigiai keičiant kryptį ar nusileidžiant po šuolio. Raištis gali plyšti tiek nusileidžiant viena koja, tiek abiem kojomis.
Nusileidus po šuolio abiem kojomis raištis dažniausiai plyšta todėl, kad atstumas tarp pėdų būna per didelis. Traumos metu šlaunis sukasi į vidų, kelis būna beveik pilnai ištiestas, pėda pastatyta ant žemės, o kūnas keičia kryptį.
Amžius - riziką patirti priekinių kryžminių raiščių traumą padidėja po augimo spurto. Staigus šlaunikaulio ir blauzdikaulio pailgėjimas sukuria didesnius svertus tenkančius kelio sąnariui.
Pilnai nuplyšęs priekinis kryžminis raištis negali sugyti. Todėl didžiajai daliai žmonių, kurie nori užsiimti aktyviu sportu yra rekomenduojama artroskopinė priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos operacija.
Kaip atliekama operacija?
Operacijos metu yra padaromi keli maži ir vienas didesnis pjūvis. Mažesni pjūviai reikalingi įvesti instrumentams, o didesnis paimti raiščio transplantą. Raištis gali būti paimamas iš pačio žmogaus audinių (girnelės raiščio, keturgalvio raumens sausgyslės ar užpakalinės šlaunies dalies raumenų sausgyslių) arba donoro, t.y kito žmogaus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Raiščio parinkimas priklauso nuo jūsų amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo lygio, tikslų ir kt. Atkurti priekiniam kryžminiam raiščiui dažniausiai yra naudojamos užpakalinės šlaunies raumenų sausgyslės ar girnelės raištis. Tačiau, paskutiniais metais populiarėja raiščio transplantą imti iš keturgalvio šlaunies raumens sausgyslės.
Skirtingi raiščiai pasižymi skirtingomis savybėmis ir turi įtakos operacijai bei reabilitacijai. Raiščio galuose būna kauliniai fragmentai.
Kokie sportininkai dažniausiai patiria kryžminių raiščių traumas?
Šios traumos dažniausios tose sporto šakose, kuriose reikia greitai stabdyti, keisti bėgimo kryptį, daug šokinėti, t.y. futbole, krepšinyje, rankinyje, tinklinyje, kalnų slidinėjime. dauguma šių traumų patiriama nekontaktinėje situacijoje, paprastai šnekant, lygioje vietoje. Pastaraisiais metais metais daugėja žmonių, patiriančių šias traumas kalnų slidinėjimo kurortuose atostogų metu.
Kokie simptomai leidžia įtarti kryžminio raiščio traumą?
Traumos metu žmogus dažniausiai pajaučia trakštelėjimą kelio sąnaryje. Raiščio plyšimas yra labai skausmingas, ypatingai pirmąsias minutes po traumos. Po traumos žmogus kad ir nebeįstengia tęsti fizinės veiklos dėl skausmo. Dėl kraujavimo į sąnarį, atsiranda tempimo jausmas, maudimas. Be šių simptomų gali būti jaučiamas kelio sąnario nestabilumas, atsiranda jausmas, kad sunku kontroliuoti priekinio raumens įtempimą ir kojos judesius.
Kaip elgtis po traumos?
Pirmiausia reikėtų nutraukti fizinę veiklą, duoti kojai ramybę, šaldyti sausu ledu pirmas 48val., laikyti koją pakeltą, esant būtinybei skiriami nuskausminamieji vaistai. Be abejo, reikėtų kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju traumatologu.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Reabilitacija Prieš Operaciją
Reabilitacija prieš priekinio kryžminio raiščio operaciją padeda atsigauti greičiau po jos ir grįžti į prieš tai buvusi sportinį lygį. Kuo jūsų raumenys prieš operaciją bus stipresni, tuo jūs geriau jausitės po operacijos ir greičiau pasveiksite.
Prieš operaciją būtinai turite atgauti pilną kelio tiesimo amplitudę. Norint turėti sėkmingą reabilitaciją prieš operaciją rekomenduojama dirbti kartu su kineziterapeutu. Idealiu atveju, būtų gerai, jeigu prieš operaciją susitiktumėte su specialistu, atliktumėte testavimus ir jums būtų sudaryta individuali reabilitacijos programa. Skirta jums.
Reabilitaciją rekomenduojama pradėti dar iki operacijos - tai vadinama priešoperacine reabilitacija. Šio reabilitacijos etapo tikslas yra palaikyti aktyvų kelio sąnarį, kad šis nesustingtų. Taip pat būtina kiek galima atstatyti ar palaikyti šlaunies raumenų jėgą, galingumą, ištvermę. Efektyvi priešoperacinė reabilitacija lemia ir geresnę pooperacinę reabilitacijos eigą.
Pratimai, kurie yra neatsiejama kineziterapijos plano dalis prieš operaciją padeda:
- Mažinti su kelio sąnariu susijusį skausmą ir uždegimą
- Atkurti kelio sąnario amplitudę
- Pagerinti pažeisto kelio sąnario raumenų kontrolę
- Normalizuoti kelio sąnario biomechaniką prieš operaciją
- Pagerinti savijautą ir padidinti kūno rengybos lygį
Reabilitacija Po Operacijos
Reabilitacija turėtų būti suskirstyta į skirtingus etapus. Tai reiškia, kad norint pereiti iš vieno etapo į kitą, jūs turite atitikti tam tikrus kriterijus. Svarbiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į kelio judesių amplitudę, ypač į pilną kelio ištiesimą! Net jeigu iki pilno kelio ištiesimo trūksta 3-5˚, tai žymiai pablogina kelio funkciją ir sutrikdo eiseną. Todėl po operacijos, nerekomenduojama kojos ilgai laikyti sulenktos, pavyzdžiui, gulint ant nugaros dėti pagalvėlę po keliu.
Kitas svarbus žingsnis yra tinimo ir uždegimo kontrolė. Po operacijos koją rekomenduojama šaldyti 5-6 kartus per dieną po 20 minučių. Šaldant kelį svarbu nenušaldyti odos ir jeigu šaldoma yra ledu, pradžioje ant kelio rekomenduojama uždėti rankštluosti, o tik po to dėti ledą. Šaldymo metu netinka posakis, kad kuo daugiau, tuo geriau.
Ir žinoma, svarbu palaikyti raumenų jėgą, ypač keturgalvio šlaunies raumens, kuris po operacijos linkęs silpnėti. Keturgalvio šlaunies raumens jėga mažėja dėl to, kad sąnarys po operacijos yra „pažeistas“ ir iš sąnario keliauja informacija į smegenis, o smegenys siunčia signalą į raumenį ir jį slopina.
Po operacijos dažniausiai leidžiama priminti koją, nebent buvo operuojamas dar ir kitos struktūros. Dauguma gydytojų rekomenduoja devėti kelio įtvarą su reguliuojamais laipsniais vaikštant ar miegant. Kelio įtvaras pirmosiomis savaitėmis po operacijos yra svarbi prevencijos priemonė, kuri apsaugo kelį nuo pakartotinės traumos ir suteikia stabilumo.
Pooperacinė reabilitacija skirstoma į 3 etapus: ankstyvąjį, vidurinįjį ir vėlyvajį.
Ankstyvasis reabilitacijos etapas
Pirmasis reabilitacijos etapas tęsiasi nuo operacijos iki 4 savaitės. Šio etapo tikslai: kelio sąnario tinimo mažinimas, palaipsniui atstatyti judesių amplitudę 0 - 100°, palaipsniui izometriniais pratimais pradėti šlaunies raumenų aktyvaciją, etapo pabaigoje pacientas pilnai turi minti koją ir eiti be ramentų. Šiame etape taikoma fizioterapija. Bet kokia sportinė veikla draudžiama.
Svarbiausias dėmesys turėtų būti kreipiamas į kelio judesių amplitudę, ypač į pilną kelio ištiesimą. Jeigu praėjus dviems savaitėms po operacijos kelio sąnarys neturi pilnos tiesimo amplitudės, rekomenduojama atlikti kelio tiesimą skatinančius pratimus.
Kitas svarbus žingsnis yra tinimo ir uždegimo kontrolė. Po operacijos koją rekomenduojama šaldyti 5-6 kartus per dieną po 20 minučių. Šaldant kelį svarbu nenušaldyti odos ir, jeigu šaldoma yra ledu, pradžioje ant kelio rekomenduojama uždėti rankšluostį, o tik po to dėti ledą.
Ir, žinoma, svarbu palaikyti raumenų jėgą, todėl ankstyvuoju laikotarpiu svarbu atlikti izometrinius pratimus, skirtus stiprinti keturgalvį šlaunies raumenį arba galima naudoti elektrostimuliaciją, kuri padės tai padaryti.
Vidurinis reabilitacijos etapas
Antrasis reabilitacijos etapas - 4 - 12 savaičių po operacijos. Tai vadinamas kritinis reabilitacijos periodas. Neretai šiuo periodu žmonės pervertina savo galimybes ir patiria pakartoinę traumą. Naujai suformuotas kryžminis raištis būtent iki 12 - 14 savaitės pakankamai tvirtai sugyja, tad iki šio termino pabaigos labai stipriai apkrauti sąnario nerekomenduojama. Reabilitacijos tikslas šiuo periodu yra uždegimo kontrolė, kelio sąnario lenkimas iki 130°+, raumenų kontrolės ir balanso gerinimas bei normalios eisenos atstatymas. Šio periodo metu pradedamos treniruotės stacionariu dviračiu nedidele apkrova. Daugiausia lavinama koordinacja, raumenų kontrolė, propriorecepcija, koreguojama eisena.
Šiuo laikotarpiu jau turėtų būti pilna kelio tiesimo aplitudė, o lenkimo amplitudė neturėtų skirtis nuo sveikos kojos daugiau kaip 10˚, keturgalvio raumens jėga ne mažesnė nei 60 proc. lyginant su sveika koja. Šiuo reabilitacijos laikotarpiu pradedami atlikti pusiausvyros, neuroraumeninės kontrolės gerinimo pratimai, stiprinami šlaunies, blauzdos, sėdmenų ir pilvo preso raumenys. Labai svarbu kineziterapeutui ir pacientui žiūrėti kaip reabilitacijos metu kelis reaguoja į pratimus. Atsiradęs papildomas tinimas ir skausmas pagrindiniai du veiksniai parodantys, kad krūvis keliui gali būti per didelis.
Vėlyvasis reabilitacijos etapas
Trečias reabilitacijos etapas - 3 - 6 mėnesiai po operacijos. Šio periodo pradžioje ir pabaigoje rekomenduojama atlikti objektyvų šlaunies raumenų jėgos, galingumo ir ištvermės testavimą izokinetine sistema. Pagal testo rezultatus koreguojama reabilitacijos programa ir palaipsniui didinamos apkrovos. Pradedamos bėgimo treniruotės. Pradžioje bėgama tik tiesia linija be krypties keitimo. Palaipsniui įvedami bėgimai šonu, atbulomis, pagreitėjimai, šuoliai, bėgimai keičiant kryptį. Šio etapo pabaigoje kartojamas izokinetinis raumenų jėgos nustatymo testas. Jėgos deficitas operuotos kojos turėtų būti ne daugiau 15%, lyginant su sveikąja.
Į reabilitacijos programą yra įtraukiami bėgimo, vikrumo, pliometriniai pratimai ir tęsiami pusiausvyros ir neuroraumeninės kontrolės pratimai. Šiuo laikotarpiu didelis dėmesys turėtų būti skiriamas teisingai biomechanikai ir taisyklingam nusileidimui po šuolio.
Aktyviai sportuojantys žmonės turėtų nepamiršti ir sportui specifiško reabilitacijos laikotarpio, kurio metu keturgalvio šlaunies raumenų jėga būtų artima sveikai kojai. Kelio sąnario judesių amplitudės turėtų būti pilnos, neskausmingos, tinimo ir uždegimo turėtų nebūti. Šis reabilitacijos laikotarpis pritaikomas kiekvienam sportininkui atsižvelgiant į sporto šakos specifiką. Dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik fizinėms ar biomechaninėms ypatybėms, tačiau ir psichologiniam pasiruošimui. Sportininkas turi pasitikėti savo jėgomis, savo keliu ir turi būti pasiruošęs grįžti į sportą.
Grįžimas į sportą
Ketvirtas reabilitacijos etapas - grįžimas į sportą - 6 - 12 mėnesiai. Šiuo periodu daugiausia laiko su sportininku dirba fizinio rengimo treneris. Pagrindinis šio etapo tikslas - paruošti raumenis konkrečiai sporto šakai, kad sportininkas galėtų saugiai grįžti į sportą. Progresuojama nuo treniruočių su apribojimais iki varžybų. Pavyzdžiui, krepšininkams pradžioje skiriami tik metimai ir kamuolio valdymo pratimai be gynybos, vėliau progresuojama iki žaidimo su nedideliu kontaktu, dar vėliau imituojamos varžybos treniruotėje ir galiausiai sportininkas vėl pradeda rungtyniauti.
Reabilitacija po kelio sąnario priekinio raiščio operacijos yra pakankamai ilga ir trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Visos reabilitacijos laikotarpiu yra labai svarbus ir paties paciento įsitraukimas į reabilitaciją, namų darbų atlikimas.
Kada jau saugiai galima grįžti į sportą?
Po sėkmingai atliktos priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos grįžimui į sportą būtinos šios sąlygos: nėra kelio sąnario tinimo, skausmo ar diskomforto; visiškai atstatyta operuoto kelio sąnario judesių amplitudė; priekinių šlaunies raumenų jėga ne mažesnė nei 85% sveikos kojos ir operuotos kojos užpakalinių šlaunies raumenų jėga turi būti lygi sveikos kojos užpakalinių šlaunies raumenų jėgai.
Kaip tiksliai nustatyti kojos raumenų jėgą?
Objektyvus raumenų maksimalios jėgos, galinumo ir ištvermės įvertinimas atliekamas dinamometrais - izokinetinėmis sistemomis. Izokinetiniai raumenų testavimai po tokių operacijų pasaulyje yra atliekmi rutiniškai, o reabilitacija su šlaunies raumenų jėgos nustatymu „iš akies“ nevyksta. Aparatūra labai panaši į šlaunies raumenų treniruoklį, sujungtą su kompiuteriu. Jei iki šiol reikėjo matuoti šlaunies raumenų jėgą subjektyviai ranka, tai tą dabar objektyviai atlieka kompiuteris. „BIODEX 4“ sistema, su kuria dirbu, leidžia procentais nustatyti, kiek traumuota ar pažeista koja silpnesnė už sveikąją. Raumenų maksimali jėga, galingumas, ištvermė išreiškiami skaičiais, išbrėžiamos jėgos kreivės, kurios leidžia labai tiksliai nustatyti, ar šlaunies raumenys jau visiškai atsistatę po operacijos, ar geras yra raumenų balansas, ar nėra didelio skirtumo tarp operuotos ir sveikos kojos raumenų pajėgumo.
Kokiais reabilitacijos periodais atliekamas raumenų jėgos testavimas po kryžminių raiščių traumos?
Šlaunies raumenų jėgos įvertinimą „Biodex“ aparatu rekomenduoju savo pacientams atlikti prieš rekonstrukcinę raiščio operaciją. Tai būna kaip atskaitos taškas pooperacinei reabilitacijai. Po operacijos testas kartojamas maždaug po 4 mėnesių, 6 mėnesių ir prieš grįžtant į sportą, esant indikacijų.
Ką patartumėte sportininkams profesionalams ir mėgėjams patyrus traumą ir prieš grižtant į sportą po traumos?
Aišku, palinkėčiau pirmiausia nepatirti tokios traumos. Tačiau, jei traumos nepavyko išvengti, pirmiausia rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytojais specialistais ne tik gydymo, tačiau ir reabilitacijos klausimais. Bet kokios sportinės traumos savalaikis gydymas ir profesionali reabilitacija greitina gyjimą, raumenų funkcinį atsistatymą, o tai leidžia anksčiau grįžti į sportinę veiklą.
Reabilitacija po kryžminio raiščio operacijos - ilgas procesas, kurį sudaro penki nuoseklūs etapai, pradedant nuo ankstyvosios pooperacinės priežiūros ir baigiant laipsnišku grįžimu į sportą. Priklausomai nuo traumos pobūdžio, parinkto operacijos metodo, reabilitacijos eigos ir motyvacijos, visas atsistatymas trunka apie šešis mėnesius arba ilgiau.