Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra aktualus klausimas, ypač sprendžiant dėl apgyvendinimo globos namuose. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, lengvatos ir mokėjimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kaip šis mokestis gali paveikti senjorus ir jų šeimas, svarstančias gyvenimą globos namuose.
Pagrindiniai Teisės Aktai ir Mokesčio Mokėtojai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojais laikomi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje.
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, su tam tikromis išimtimis. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat neapmokestinamas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Tai gali būti nekilnojamojo turto paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, jo techninės savybės, priežiūros būklė, apleistumas, mokesčio mokėtojų kategorijos (dydis ar teisinė forma, ar socialinė padėtis) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vieta (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Išimtiniais atvejais, kai mokestis skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba per nustatytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.
Taip pat neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Kitos lengvatos taikomos juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.
Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).
Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Nekilnojamojo Turto Mokestis ir Gyvenimas Globos Namuose
Sprendimas apgyvendinti senjorą globos namuose dažnai susijęs su finansiniais klausimais. Lietuvoje veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Valstybės Kompensacija
Laimei, galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose. Mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Turto Mokestis
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.
Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Be to, kai kuriems brangaus nekilnojamojo turto turintiems senjorams reikia mokėti ir dar vieną mokestį globos namams - kas mėnesį po procentą nuo jų turimo nekilnojamojo turto vertės. Išvengti tokio mokesčio gali ir tie, kurių būstuose įregistruotas bent vienas kitas asmuo.
Socialinės Globos Kainos Apmokėjimas
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:
- 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos);
- 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos;
- Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje. Trumpalaikės (6 mėn. per metus) socialinės globos apmokėjimas susidaro taip pat, kaip ir ilgalaikės, tik nėra skaičiuojamas 1 proc.
Kaip Patekti Į Senelių Namus?
Žmonės sensta skirtingai, ir vieni ilgus metus gali pasirūpinti savimi patys, o kitiems senelių namai tampa vienintele išeitimi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip patekti į senelių globos namus Lietuvoje, kokie yra reikalavimai ir kokius žingsnius reikia atlikti.
Pirmieji Žingsniai
Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Socialiniai savivaldybės darbuotojai turi nustatyti, kad žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa, ir tik tada asmuo gali patekti į senelių namus.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą.
Būtini Dokumentai
Prieš kreipiantis į savivaldybę, būtina turėti šiuos dokumentus:
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a) iš sveikatos priežiūros įstaigos, nurodant diagnozę ir asmens sveikatos būklę.
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
Sprendimo Priėmimo Procesas
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens pageidavimą. Svarbu žinoti, kad gavus vietą senelių namuose, buto nereikės atiduoti.
Finansiniai Aspektai
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc. nekilnojamo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:
- 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos).
- 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.
- Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
| Išlaidos | Apmokėjimo šaltiniai |
|---|---|
| Gyvenimas senelių namuose | 80% asmens pajamų (pensijos), 100% priežiūros kompensacija, 1% nekilnojamo turto vertės (jei taikoma), savivaldybės finansavimas (jei reikia) |
Svarbūs Aspektai Renkantis Globos Namus
Renkantis globos namus, svarbu atsižvelgti į gyvenimo sąlygas, teikiamas paslaugas, pramogas ir terapiją. Pavyzdžiui, kai kuriuose globos namuose yra dviviečiai kambariai, galimybė socializuotis valgykloje, biblioteka, užsiėmimų salė, kineziterapijos salė, relaksacijos kambarys (muzikos ir kvapų terapija).
Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija pastebėjo, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo.
Ką Galima Atsivežti Į Globos Namus?
Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis.
Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.
Laukiančiųjų Eilė
Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų.