Kasmetiniai pensijų didinimai priklauso nuo darbo užmokesčio fondo augimo ir prognozių, tačiau šiemet diskusijos dėl papildomų šaltinių bei „Sodros“ rezervo panaudojimo įgauna naują pagreitį. Straipsnyje surinkti pagrindiniai skaičiai, prognozės ir ekspertų vertinimai apie pensijų augimo perspektyvas bei galimus poveikius senjorams.
Pensijų indeksavimo mechanizmas ir naujausios prognozės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais. Iš jų galima susidaryti pirminį vaizdą, kiek pensijos bus didinamos nuo kitų metų pradžios, nors jos gali kiek kisti su naujais scenarijais, kurie bus skelbiami birželį ir rugsėjį.
Finansų ministerija numato, kad darbo užmokesčio fondas šiemet augs 8,8 proc., o per kitus trejus metus - atitinkamai 7 proc., 5,7 proc. ir 5,6 proc. Pagal minėtą scenarijų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad pagal tokį scenarijų nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 9,69 proc. SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad indeksavimo koeficientas pagal atnaujintas Finansų ministerijos prognozes rodo, kad kitąmet vidutiniškai pensijos baziniu scenarijumi turėtų didėti 9,8 proc.
Skaičiai, kuriuos svarbu žinoti
| Rodiklis | 2026 m. prognozė |
|---|---|
| Pensijų indeksavimo koeficientas (IK) | 9,87 proc. (priskaičiuota) |
| Vidutinė senatvės pensija | 750 eurų |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 810 eurų |
| Planuojamas „Sodros“ biudžeto perviršis | 1,463 mlrd. eurų |
| Numatoma skirti papildomai individualiajai daliai | 90 mln. eurų |
Kaip ekspertai vertina galimybes didinti pensijas daugiau?
Ekonomistai ir politikai siūlo skirtingus alternatyvius sprendimus. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina bent dvigubai didesnę rezervo perviršio dalį skirti pensijoms, tokiu atveju jos būtų vidutiniškai dar 10 eurų didesnės. „Mano skaičiavimais, 15 eurų turėtų dar prisidėti“, - teigė kai kurie parlamentarai.
SEB ekonomistas T. Povilauskas svarsto, kiek gali būti papildomai didinama individuali pensijos dalis. Priklausys nuo prognozuojamo pertekliaus (o jis nuo to, kiek papildomai būtų didinamos pensijos) - pavyzdžiui, jeigu jis kitais metais būtų 500 mln. eurų, tada papildomam indeksavimui būtų skirta bent 100 mln. eurų. O tai reikštų, kad individuali pensijos dalis augtų ne 9,8 proc., o maždaug 13 proc.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad jeigu būtų įgyvendinta prezidento iniciatyva ir dar padidinta minimali mėnesinė alga, visa tai Lietuvos ekonomikai reikštų didelį pinigų srautą į ekonomiką, tačiau galėtų pakelti ir infliaciją. „Vienareikšmiškai pajamų augimas viršys infliaciją kelis kartus, bet visi veiksniai pakels ir infliaciją“, - pastebėjo jis.
„Sodros“ rezervas: kiek galima naudoti ir kam jis skirtas?
Praėjusių metų gruodžio 31 dieną rezervinio fondo dydis kaupimo principu siekė 3,6 mlrd. eurų, šių metų pabaigoje jis, planuojama, sieks apie 4,4 mlrd. „Sodros“ rezervas skirtas užtikrinti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumą ir tęstinumą. Jis naudojamas tais atvejais, kai pajamos laikinai atsilieka nuo išlaidų. „Pavyzdžiui, per ekonomikos nuosmukį, kai sumažėja įmokos, arba įvykus nenumatytiems socialiniams įvykiams (pavyzdžiui, pandemijos metu), kai išlaidos socialinėms išmokoms staiga išauga. Rezervas leidžia sklandžiai vykdyti visus finansinius įsipareigojimus gyventojams, nelaukiant papildomo valstybės biudžeto finansavimo. Paskutinį kartą rezervo lėšos buvo pasitelktos kaip „finansinė pagalvė“ 2020 metais prasidėjus pandemijai“, - aiškina ministerija.
Ministerija taip pat pažymi, kad „Sodros“ rezervo lėšos yra investuojamos atsakingai ir konservatyviai: dalis lėšų laikoma likvidžiose sąskaitose, yra terminuoti indėliai ir vertybiniai popieriai. Praėjusių metų pabaigoje apie 860 mln. eurų sudarė ilgalaikės ir trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius, apie 417 mln. eurų - terminuoti indėliai, apie 830 mln. eurų - apskaičiuotas teigiamas 2024 metų rezultatas, dar 1,5 mlrd. - lėšų likutis sąskaitoje.
Ar rezervas turėtų būti naudojamas pensijoms didinti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šiuo metu pensijų indeksavimui „Sodros“ rezervo lėšos nėra tiesiogiai naudojamos. „Pensijų indeksavimas finansuojamas iš einamųjų „Sodros“ biudžeto pajamų, viršijančių patiriamas išlaidas. Rezervas yra skirtas netikėtiems ir laikiniems finansinių srautų svyravimams kompensuoti“, - nurodė institucija. Tuo tarpu prezidento siūlymai ir parlamentarų diskusijos ragina rasti būdų dalį perviršio nukreipti pensijoms.
Vilniaus universiteto docentas A. Barkus pabrėžia, kad rezervo paskirtis yra sukaupti lėšas sunkesniems laikams ir užtikrinti sistemos stabilumą: „Karinio konflikto atveju, kai reikėtų įgyvendinti įsipareigojimus, mokėti nedarbo išmokas, senatvės pensijas ir t.t., reikia suprasti vieną dalyką: daug vyrų dalyvautų kariniuose veiksmuose, jie būtų pakviesti į karinę tarnybą ir užimtumas bei įplaukos į „Sodros“ rezervą būtų gerokai mažesnės.“
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Politinių sprendimų pasekmės ir diskusijos Seime
Vyriausybė į savo programą įrašė tikslą spartinti senatvės pensijų didinimą ir siekti pajamų pakeitimo normos priartinimo prie ES vidurkio. Minėtame plane numatyta: „Didinti socialinio draudimo pensijų pakeitimo normas, atsižvelgiant į socialiai ir ekonomiškai tvarų Socialinio draudimo rezervinio fondo augimo tempą ir dydį, ir parengti bei priimti reikiamus šių pensijų indeksavimo tvarkos pakeitimus.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad tam, kad būtų išlaikytas socialiai priimtinas balansas, apie 10 proc. „Sodros“ rezervo perviršio planuojama skirti pensijų didinimui, kas sudarytų apie 90 mln. eurų papildomai. „Šitam pensijų didinimui iš viršplaninių rezervo lėšų skirta apie 10 proc. Kas yra apie 90 mln. eurų“, - sakė ministrė.
Seimo nariai ir frakcijų atstovai siūlo skirtingas proporcijas ir alternatyvas: vieni ragina skirti daugiau rezervo lėšų, kiti primena būtinybę išlaikyti fiskalinį stabilumą ir Mastrichto kriterijus. „Valstybės skolos rodikliai labai prasti, praeita Vyriausybė skyrė dar mažiau lėšų, kad subalansuotų biudžetą, kad atitiktų Mastrichto kriterijus EK reikalavimus“, - teigė Seimo komiteto pirmininkas A. Sysas.
Kaip pensijų didėjimas realiai paliestų senjorus?
SADM skaičiavimais, 2026 metais vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc., tad pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija. Vidutinė senatvės pensija nuo 2026 metų pradžios ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Kitąmet didindami senatvės pensijas, valdantieji dešimtadaliu planuoja padidinti ir vienišo asmens išmoką - pridės 4 eurus, tad išmoka sieks 46,50 eurų.
Vis dėlto ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad didelis procentinis augimas nebūtinai reikš didelį pagerėjimą pasiturinčioms atskiroms grupėms. „Su skurdo rizika susiduria 40 proc. senjorų, labai didelė dalis jų moterys, ženkliai daugiau moterų. Tai didelė parama, palengvins, bet problemos neišspręs“, - sako Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kas neramina pensininkus?
- Infliacijos grėsmė: ekspertai įspėja, kad didesni pinigų srautai gali padidinti infliaciją ir taip „suvalgyti“ pensijų pirkimo galią.
- Kainų augimas esminėms prekėms: senjorai skundžiasi augančiomis maisto ir vaistų kainomis, šildymo brangimu.
- Neapibrėžtumas dėl papildomų priemonių: ar bus skiriama daugiau nei planuojama ir ar bus pasiektas pažadėtas pakeičiamumo normos tikslas.
Alternatyvos ir galimi scenarijai
Vienas iš siūlomų sprendimų - dalį „Sodros“ perviršio skirti papildomam individualios pensijų dalies indeksavimui. T. Povilausko pavyzdys rodo, kad priklausomai nuo perviršio dydžio, individualioji dalis galėtų augti ženkliau nei bazinis indeksavimas. Kita alternatyva - išgryninti paramos priemones tiems senjorams, kuriems pagal pajamų lygį reikalinga didesnė parama, o ne vienodai didinti visų pensijas.
Ekonomistai primena ir fiskalinės atsakomybės svarbą: „Mažinant „Sodros“ perteklių reikia mažinti ir valstybės biudžeto deficitą, kad konsoliduotas biudžeto deficitas nedidėtų.“
Pensijų augimo perspektyvos: santrauka skaičiais
- Pagal Finansų ministerijos prognozes IK bus apie 9,87 proc., kas sudarys bent jau bazinį pensijų augimą apie 9-10 proc.
- Socialinės apsaugos ministerija planuoja, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija pasieks 750 eurų, o tiems, kurie turi būt. stažą - 810 eurų.
- Numatoma skirti papildomai 90 mln. eurų individualios dalies indeksavimui, o „Sodros“ perviršis gali siekti apie 1,463 mlrd. eurų.
- Panaudoti rezervo lėšas galimybė diskutuojama, bet oficialiai jos kol kas indeksavimui nenaudojamos - rezervas skiriamas krizėms ir likvidumo palaikymui.
Gyventojų ir politikų balsai
Senjorai laukia didesnių pensijų, tačiau baiminasi, kad infliacija ir kainų kilimas suvalgys dalį pokyčių. Valdantieji teigia, kad pensijų didinimas yra prioritetas, tačiau finansinių galimybių ribos verčia derinti pažadus su fiskalinėmis realijomis. Prezidento ir kai kurių Seimo narių siūlymai skirti daugiau rezervo lėšų rodo, kad politinis spaudimas dėl didesnio didinimo išlieka.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį toliau?
- Finansų ministerijos atnaujintos prognozės birželį ir rugsėjį gali pakoreguoti indeksavimo koeficientą.
- SADM sprendimai dėl papildomos individualios pensijų dalies ir tolesni žingsniai dėl „Sodros“ perviršio panaudojimo.
- Infliacijos dinamika ir energijos kainų kitimai, kurie reikšmingai veiks senjorų realias pajamas.
Šiuo metu aštrėja klausimas: kaip suderinti socialinį teisingumą ir pensininkų poreikius su fiskaline atsakomybe ir ekonomikos stabilumu. Nors skaičiai ir prognozės leidžia tikėtis reikšmingo pensijų augimo artimiausiais metais, galutinė nauda senjorams priklausys nuo to, kokias politines ir biudžeto sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas.