Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis - už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku - vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį.
Kas ir kiek didėja
„Pirmaisiais vasaros mėnesiais gyventojus pasieks šeštadaliu didesnės pensijos ir socialinės išmokos, penktadaliu didėjančios šalpos pensijos, vidutinę pensiją gaunančių senjorų pajamos per metus ūgtels 700 eurų.
Nuo vasaros pradžios socialinio draudimo pensijos papildomai dar didėja 5 proc., iš viso šiemet pensijos auga šeštadaliu, palyginti su pernai. Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau birželį.
Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos. Šias pensijas gaunantys žmonės padidintas pensijas gaus liepos mėnesį.
Šalpos pensijų bazė ir susijusios išmokos
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS - 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 150 eurų 2021 m. - 143 eurai). Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Tai palies apie 60 tūkst.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ - 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 126 eurai, 2021 m. - 120 eurų). Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS - 147 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 129 eurai, 2021 m. - 128 eurai).
BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA - 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 42 eurai, 2021 m. - 40 eurų). Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Kas lemia pensijų dydį ir kaip jos skaičiuojamos
„Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. tai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Svarbu pabrėžti, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė. Tuo metu individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
Tiesa, vėliau prie bendrosios pensijos dalies pridedama individualioji. Ji priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro. Tai reiškia, sudėjus šias dalis bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
Indeksavimas ir prognozės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja gyventojų pensijas ir dalį kitų išmokų. Dar kovą Finansų ministerija pasidalijo naujausiu šalies ekonominės raidos scenarijumi (ERS). Remiantis šiomis prognozėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti, kiek kitąmet didės pensijos.
Siūlomi sisteminiai pokyčiai ir Vyriausybės prioritetai
Seimui paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pristatė paskirtuosius ministrus ir dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti pagrindiniai būsimosios Vyriausybės veiklos prioritetai. Naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu.
Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Šiemet MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus. Tuo metu kitais metais šis dydis bus didinamas. Numatyta, kad 2027 m. MVPD sieks 488 eurus.
Taigi, kokių pokyčių tikėtis? Jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 - 327,91). Tuo metu individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Šiuo metu ji siekia 8,11 euro.
Socialinė apsauga neįgaliesiems ir papildomi biudžetiniai poreikiai
2025 m. lapkričio 4 d. įvykusiame Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos posėdyje buvo svarstomas 2026-2028 metų valstybės biudžeto projekto paketas, skirtas socialinei apsaugai, ypač asmenų su negalia sritims.
Vidutinė socialinio draudimo negalios pensija 2026 metais turėtų pasiekti apie 500 eurų, t. y. Užimtumo rėmimo priemonėms (įdarbinimui subsidijuojant) 2026 m. biudžeto projekte numatyti 25,5 mln. SADM duomenimis, realus poreikis tęsti esamas ir sudaryti naujas sutartis siekia 31,16 mln. eurų, kas reiškia 5,66 mln.
Papildomai, jeigu Seimas priims įstatymo pakeitimus, pratęsiančius subsidijas vidutinę negalią turintiems asmenims, tam reikės papildomų 19,9 mln. Numatyta 351,98 mln. eurų, tačiau realus poreikis 2026 m. yra didesnis - trūksta apie 56 mln.
Būsto pritaikymui numatyta 7,2 mln. eurų. Konstatavo, kad patenkinama tik 49 proc. Techninės pagalbos priemonėms trūksta apie 1,7 mln. eurų, siekiant 100 proc.
Socialinė globa ir deinstitucionalizacija
Posėdyje pristatyta, kad socialinės globos gavėjų skaičius nuosekliai auga (2025 m. prognozuojami 16 765 gavėjai), o laukiančiųjų eilė didėja - 2025 m. pabaigoje sieks 1307 asmenis. Numatytas 2026 m. biudžetas - 140,6 mln. eurų - bus nepakankamas (poreikis - 197 mln.
Deinstitucionalizacija (DI): DI programa didele dalimi finansuojama ES lėšomis.
Civilinės saugos ir priedangų pritaikymas
Priedangų pritaikymas: Vidaus reikalų ministerija informavo, kad iš Valstybės gynybos fondo per Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą iki 2030 m. priedangų tinklo plėtrai ir pritaikymui skiriama 77 mln. eurų. Pirmame konkurse (įgyvendinimas 2026 m.) 50 savivaldybių planuoja pritaikyti 277 priedangas, tam skirti 2,1 mln. eurų.
Skurdo rizika ir pažeidžiamos grupės
Skurdo lygis auga, pažeidžiamiausi - pensininkai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių. „Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba.
Skurdo rizika toliau augo, o aukščiausi jos rodikliai išliko senjorų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus grupėje. Tačiau labiausiai - nuo 20,7 iki 25,3 proc. - per metus išaugo 50-64 metų amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis“, - sako A. Adomavičienė.
Vyriausybės pažadai ir socialinės paslaugos
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei. „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą.
Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras. M. Sinkevičius taip pat pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo.
Taip pat jis žadėjo stiprinti visą socialinės paramos sistemą - didinti šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją jas gaunant ir kurti aiškesnę bei paprastesnę socialinės apsaugos sistemą. Be to, anot M. Sinkevičiaus, daugiau dėmesio bus skiriama ilgalaikei priežiūrai.
Taip pat numatoma sujungti globos ir slaugos paslaugų sujungimui į vientisą sistemą, plėsti pagalbą namuose slaugantiems artimuosius, stiprinti socialinio pavežėjimo paslaugas ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau savarankiškai gyventi savo namuose bei bendruomenėse.
Tiesiogiai – iš pasienio punkto: premjeras Skvernelis susitika su Lenkijos ministru pirmininku
Santraukiniai duomenys (lentelė)
| Rodiklis | Dabartinis dydis / 2025-2026 | Pakeitimas / pastaba |
|---|---|---|
| Šalpos pensijų bazė | 173 EUR | Nuo birželio pradžios |
| Tikslinių kompensacijų bazė | 138 EUR | Nuo vasaros pradžios |
| Valstybės remiamos pajamos | 147 EUR | Didesnės nei 2022 m. |
| Bazinė socialinė išmoka | 46 EUR | Nuo vasaros pradžios |
| Vidutinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (2026 prognozė) | apie 500 EUR | Vidutinė negalios pensija 2026 m. |
| Numatytas socialinės globos biudžetas 2026 | 140,6 mln. EUR | Reali poreikis - 197 mln. EUR |
| Užimtumo rėmimo priemonės (2026 proj.) | 25,5 mln. EUR | Realus poreikis - 31,16 mln. EUR |