Mūsų šalies psichikos sveikatos srityje įsigalint biopsichosocialiniam žmogaus prigimties suvokimui, palaipsniui įsitvirtino teikiamų paslaugų orientacija į asmens gyvenimo kokybės augimą. Dvidešimt penkeri mūsų šalies Nepriklausomybės metai, mūsų šalies tapimas ES nare prisidėjo prie nemažų pokyčių psichikos sveikatos srityje.

Socialiniai darbuotojai - palyginus neseniai mūsų šalyje pradėti rengti specialistai, galintys efektyviai įsijungti į aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčių asmenų socialinės adaptacijos procesą, dalyvaudami psichosocialinės edukacijos procese, taikydami įvairius socialinio darbo metodus bei pagalbos būdus.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau - PSO) šalių ministrų lygio psichikos sveikatai skirtoje konferencijoje Helsinkyje, įvykusioje 2005 m. sausio 12-15 d. buvo paskelbta Psichikos sveikatos deklaracija ir Psichikos sveikatos veiksmų planas Europai. Dokumentus pasirašė 52 Europos regiono valstybės, iškėlusios tikslą remti politiką ir veiklas, skirtas tobulinti psichikos sveikatos informacijos sklaidą, prevenciją, paramą bei gydymą.

Minėtame Veiksmų plane konstatuota, kad psichikos sveikata yra esminis socialinės santalkos, produktyvumo, taikos ir stabilumo komponentas gyvenamojoje aplinkoje, kuriantis socialinį kapitalą ir ekonominę plėtrą visuomenėje. PSO dokumentai suteikė impulsą aktyvesniam psichikos sveikatos politikos bei jos priemonių plėtojimui Europoje, taip pat ir mūsų šalyje.

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 944 459 asmenys. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimų (toliau - ADS) turintys asmenys sudaro mažiausiai 2 proc. Tokiu būdu, tikėtina, kad mažiausiai apie 58,8 tūkst. asmenų mūsų šalyje turi ADS. Nemažas ADS turinčių asmenų skaičius kelia pagrįstą visuomenės susirūpinimą, kaip padėti asmeniui įveikti sutrikimų padarinius - susilpnėjusius organizacinius, veiklos įgyvendinimo bei kitus gebėjimus ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

Iki šiol nereti atvejai, kai pacientai nukreipiami psichiatrams su kitomis diagnozėmis. Taigi gali būti, kad šis sutrikimas „pražiūrimas“, o to pasekmė - nepagerėjusi asmens gyvenimo kokybė, nepakankama asmens socialinė adaptacija bendruomenėje, patiriami nuostoliai dėl medikamentinio gydymo.

Tai ypač svarbu, kad būtų išvengta nesusipratimų ADS turinčių asmenų atžvilgiu, kurių socialinio bendravimo problemos gali būti suprantamos, kaip grubumas, egoizmas, neatsakingumas, tingumas, blogas auklėjimas ir pan. Dėl tokių negatyvių nuostatų, ADS turintys asmenys dažnai yra atstumiami, sutrinka jų saviirealizacijos procesas. Socialinis atstūmimas gali sąlygoti žemą savivertę, o taip pat gali prisidėti ir prie tokių komorbidinių sutrikimų, kaip depresija ir nerimo sutrikimai, išsivystymo. Konsultuodamas asmenį socialinis darbuotojas turi mokėti atpažinti ADS sutrikimus, kad galėtų taikyti tinkamus socialinio darbo metodus, planuoti veiklą, orientuotą į pokyčius.

Mokslinė problema remiasi šiais klausimais: kokie sunkumai iškyla asmenų, turinčių ADS adaptacijos procese, kokie socialinio darbo metodai taikytini, kokie lavintini įgūdžiai, siekiant teigiamų pokyčių ADS turinčių asmenų gyvenime. Šio straipsnio tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį asmenų, turinčių ADS, adaptacijos procese.

Tyrimo uždaviniai: supažindinti su ADS pobūdžiu bei atskleisti asmenų, patiriančių ADS adaptacijos visuomenėje sunkumus; išsiaiškinti socialinio darbuotojo vaidmenį, teikiant pagalbą, asmenims, turintiems ADS.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas apibūdinamas šiais pagrindiniais požymiais: dėmesio koncentracijos ir jos išlaikymo sunkumais, padidintu aktyvumu ir impulsų kontrolės stoka. ADS priskiriamas prie lėtinių sutrikimų. Jis labiausiai išryškėja mokyklinio amžiaus vaikams, kai reikia susikaupti ir sistemingai dirbti.

Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB

Ilgą laiką psichiatrijoje gyvavo mitas, kad šis sutrikimas būdingas tik vaikams ir kad paauglystėje iš jo „išaugama“. Tačiau pastaruoju metu ši nuostata pasikeitė: dabar jau pripažįstama, kad ADS (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) gali tęstis ir suaugusiųjų amžiuje neigiamai paveikdamas socialinę adaptaciją ir gyvenimo kokybę.

Viena iš priežasčių, kodėl suaugusiems taip ilgai nebuvo diagnozuojamas ADS yra ta, jog vaikams būdingas padidintas motorinis aktyvumas virsta suaugusiųjų vidiniu nerimu, kurį yra žymiai sunkiau atpažinti kaip vieną iš ADS simptomų. Tačiau kiti du pagrindiniai ADS komponentai - dėmesio koncentracijos sunkumai ir impulsyvumas išlieka ir suaugusiems.

ADS paplitimas įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis yra 2-7 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų. Mažiausiai 50 proc. atvejų vaikystėje stebimi simptomai tęsiasi suaugusiems. Danijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog 2-3 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi išreikštų ADS simptomų. Lietuvos autorių duomenimis aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nustatytas 5,2 proc. tirtų pradinių klasių moksleivių. R.A. Barkley nurodo, kad šis sutrikimas diagnozuotas vaikystėje, tęsiasi paauglystėje 50 - 80 proc., o 30 - 50 proc. atvejų stebimas ir suaugusiųjų amžiuje. JAV atliktų epidemiologinių studijų duomenimis, ADS yra būdingas 2 - 4 proc.

Dabartiniu metu Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse naudojamoje Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų TLK-10 klasifikacijoje (toliau - TLK-10) ADS skiriama F 90 hiperkinezinių elgesio sutrikimų diagnostinė kategorija. Tačiau atskirose šalyse naudojami TLK - 10 variantai skiriasi sutrikimų diagnostikos detalumu.

Suaugusiųjų ADS diagnozuoti naudojami tie patys TLK-10 diagnostiniai kriterijai, tačiau tam, kad, būtų diagnozuotas šis sutrikimas, pakanka mažiausiai 6-ių iš 9-ių dėmesio sutrikimo kriterijų arba mažiausiai 6-ių iš 9-ių padidinto motorinio aktyvumo ir impulsyvumo kriterijų.

Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje

ADS turintys asmenys turi žymiai daugiau sunkumų, nei dėmesio sukaupimas. Paprastai būna sutrikusios tokios funkcijos kaip kelių užduočių vienu metu (multitasking) atlikimas, laiko valdymas ir kontrolė (keeping track of time), galvojimas į priekį, numatymas.

Moksliniai klinikiniai ADS tyrimai pagrindė, jog asmenys, turintys ADS, turi vykdomųjų funkcijų sutrikimą. Vykdomosios funkcijos- tai kognityvinės smegenų funkcijos, kurios kontroliuoja ir užtikrina tikslinį žmogaus elgesį. Šios funkcijos įgalina asmenis numatyti pasekmes ir prisitaikyti prie situacijos pokyčių. Asmens funkcionavimui svarbu sugebėti sukaupti, išlaikyti ir paskirstyti dėmesį bei atsiriboti nuo nereikšmingų impulsų, dirgiklių ir minčių. Manoma, kad sugebėjimas abstrakčiai mastyti ir suformuluoti koncepciją taip pat yra vykdomosios funkcijos. Vykdomosios funkcijos - tai aukščiausieji kognityviniai sugebėjimai, kurie daro įtaką dėmesiui, atminčiai ir motoriniams įgūdžiams. Vykdomosios funkcijos valdo žmogaus elgesį priklausomai nuo vidinių ir išorės poreikių. Tai - vėliausiai išsivystančios kognityvinės funkcijos, kurių raida laipsniškai prasideda kūdikystėje ir jos galutinai susiformuoja 20-30 metų amžiuje. Kiekvienas veiksmas, idėja, kurie reikalauja pasirinkimo, įvertinimo norų ir sąlygų, yra valdomi vykdomųjų funkcijų.

Vykdomosios funkcijos yra kelios ir kiekviena jų vystosi savo tempu. Esama įvairių jų klasifikacijų. Viena jų - pagal R. A. Barkley:

• Iškelti idėją (ką nors sugalvoti) ir sukurti vidinius įsivaizdavimus, kaip pasiekti tikslą.

Vykdomųjų funkcijų sutrikimas stebimas esant autizmui, obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, Tourette'o sindromui, depresijai, šizofrenijai, ADS. Vykdomųjų funkcijų deficitas taip pat stebimas esant asocialiam elgesiui. Asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis taip pat turi pažeistas vykdomąsias funkcijas. Tai gali būti minėtų medžiagų poveikio smegenims rezultatas.

Socialiniai sunkumai

Suaugę asmenys, turintys ADS, patiria bendravimo sunkumų. Didžiulis praradimas ne tik asmeniui, tačiau ir bendruomenei yra dėl bendravimo sunkumų atsirandanti atskirtis. Socialinių įgūdžių asmuo pradeda mokytis nuo ankstyvos vaikystės, jų išmoksta stebint kitus žmones, kartojant jų elgesį, eksperimentuojant ir gaunant grįžtamąjį ryšį iš kitų. Tai paprastai prasideda vaikystėje ir vystosi su amžiumi. Vaikai pradeda to mokytis žaidimų metu bei per kitokias vaikystės veiklas.

ADS vaikai praleidžia ir nepastebi daugelis detalių. Kad asmuo turėtų stabilius santykius jis turi mokėti parodyti dėmesį, būti atsakingu ir kontroliuoti savo impulsus. Žmonės, kurie turi gerus socialinius įgūdžius yra palankiai priimami kitų, gauna iš aplinkinių daug teigiamų įvertinimų, o tai skatina juos dar labiau tobulinti jų socialinius įgūdžius. Tačiau ADS asmenims, kurie neturi tokių socialinių įgūdžių, viskas vyksta atvirkščiai. Jie neišmoksta socialinių įgūdžių, kurių jų amžiuje reikėtų turėti, tokių, kaip klausymas, mandagus elgesys ir atsakingumas. Dėl nepakankamų socialinių įgūdžių jie yra atstumiami bendraamžių.

Tai riboja jų galimybes toliau vystyti socialinius įgūdžius, dėl ko jie yra dar labiau atstumiami. Toks atstūmimas ir jį sekanti izoliacija, juolab, neduoda galimybės išmokti bendrauti su šeimos nariais, draugais ar kitais žmonėmis. Užsiveda ydingas ratas, kuris dar labiau veda į atstūmimą. Kadangi daugelis žmonių neturi žinių apie šį sutrikimą, dažnai ADS turinčių asmenų socialinio bendravimo problemos gali būti suprantamos, kaip grubumas, egoizmas, neatsakingumas, tingumas, blogas auklėjimas ir pan. Dėl žemos savivertės šie asmenys, dažnai galvoja apie save, kad jie yra nevykėliai.

ADS turintys suaugę asmenys turi socialinio bendravimo sunkumų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai neurobiologinės priežastys, nes ADS turinčių asmenų smegenys funkcionuoja kitaip. Antra vertus, kadangi ADS jie turi nuo vaikystės, tai reiškia, kad ADS paveikė jų socialinių įgūdžių mokymąsi.

ADS turintiems asmenims kyla socialinių signalų ir kūno kalbos supratimo sunkumų. Jiems suprasti ir skaityti kitų asmenų veido išraiškas ir kūno kalbą, o tai komplikuoja jų bendravimą, nes jie praranda dalį informacijos, kurią kiti asmenys pagauna greitai ir beveik instinktyviai ir intuityviai. Taip yra todėl kad ADS turintys asmenys dažnai stokoja empatijos ir situacijos pojūčio. Be to, ADS turintys asmenys dėl dėmesio sutrikimo sunkumų neatkreipia dėmesio į neverbalinius signalus, nes būna išsiblaškę arba fokusuojasi ties kitais dalykais. ADS turintys asmenys dažnai nekontroliuoja savo kūno kalbos, nes jos nesuvokia, pvz., jie gali nesuvokti, kad atrodo piktai ar grėsmingai. Neturėdami asmeninės erdvės pojūčio, jie taip pat gali nesuvokti, kad priėjo per arti kito žmogaus.

ADS turintys asmenys dėl savo nedėmesingumo nesupranta svarbios pokalbio informacijos, kas gali kelti kitų asmenų pasipiktinimą ir frustraciją, nes kiti asmenys gali suvokti, kad ADS turintys asmenys jų neklauso specialiai. Jie taip pat turi dėmesio sukaupimo sunkumų ir jiems yra sunku susikoncentruoti ir suprasti, ką kitas žmogus pasakoja. Jiems yra sunku palaikyti dialogą, tačiau dar sunkiau jiems yra bendrauti grupėje. Bendraudami su kitais, jie gali staiga pradėti kalbėti visai ne esamo pokalbio tema.

Tai yra chaotiškų jų minčių išraiška. Staiga pokalbio metu, jiems į galvą ateina visai kas kita, tuo tarpu kitiems pašnekovams būna sunku sekti jų mintis. ADS asmenims turint poreikį nuolat save stimuliuoti, nuobodus pokalbis jiems gali būti sunkus ir nepakeliamas. Dėl hiperaktyvumo ADS turintiems asmenims gali kilti laisvalaikio praleidimo problemų.

ADS turinčių asmenų impulsyvumo bruožai - dažniausiai greitakalbystė ir nepertraukiamas kalbėjimas nepaliekant jokios galimybės įsiterpti kitiems. Iš esmės bendravimas vietoje dialogo virsta monologu ir ADS turintys asmenys dažnai nepalieka kitiems asmenims galimybių gauti grįžtamąjį ryšį apie save. Paprastai ADS turintys asmenys kalba labai daug dėl to, kad jie jaučia vidinį spaudimą visą laiką kalbėti. Jie gali entuziastingai kalbėti kokia nors tema, prarasdami neverbalius kitų žmonių signalus bylojančius, kad kitiems žmonėms tai visai yra neįdomu.

ADS asmenys nėra geri klausytojai. Impulsyvumas, reagavimas ir kalbėjimas nepagalvojus gali sugriauti daug santykių. Kalbėjimas nepagalvojus arba reiškimas savo nuomonės ir minčių neapgalvojus, dažnai gali pasireikšti labai grubia ir nemandagia forma, kas dažnai būna socialiai nepriimtina. Jeigu, be to, pašnekovai yra pertraukiami, tai, juolab, komplikuoja pokalbio situaciją. Reagavimas nepagalvojus irgi gali sukelti problemų. Dėl savo impulsyvumo ADS turintys asmenys, kalbėdami su kitais, gali pasakyti kažką netinkamo, kažką, kas atsitiktinai tuo momentu atėjo į galvą. ADS turintys asmenys dažnai pertraukinėja kitus ir tai gali trikdyti jų pokalbius su kitais.

Dažnai dėl impulsyvumo gali kilti neapgalvoti sprendimai. Impulsyvių veiksmų pavyzdys gali būti rizikingas elgesys, kai šansų išlošti yra labai mažai, nepasiruošimas mokyklai arba darbui, staigūs darbo santykių nutraukimai, daugybiniai romanai, greičio viršijimas, agresyvus veiksmai, tokie kaip daiktų gadinimas ar kitų asmenų fizinių ribų peržengimas. polinkį rizikingam elgesiui. Tai nebūtinai blogai, tačiau tai gali paveikti santykius su draugais ar partneriu. Pavyzdžiui, jie gali būti linkę švęsti per smagiai arba turėti polinkius rizikingiems kaskadiniams triukams. Partneriui arba draugui gali tai būti per sunku ištverti.

Daugelis ADS turinčių asmenų bando funkcionuoti, laikydamiesi savo rutinos, įpročių, taisyklių ir ribų. Tai gana pozityvu tačiau gali turėti ir neigiamą poveikį, nes šie asmenys gali spausti kitus, laikytis jų primestų taisyklių.

ADS turintys asmenys - tai kūrybingi ir pilni idėjų žmonės, tačiau dėl adaptacijos sunkumų - nesugebėjimo prisitaikyti aplinkoje (jų prisitaikymo lygis blogesnis negu iš jų tikimasi), šie asmenys gali sunkiai save realizuoti. Kadangi ADS turinčių asmenų laiko pojūtis yra sutrikęs, jiems sunku pradėti ir užbaigti veiklą. Dėl šios priežasties šie asmenys dažnai gali kitiems atrodyti nerealistiškai. Gali susidaryti pirmas įspūdis, kad jie daug ką gali ir sugeba, tačiau labai greitai gali kitus nuvilti, nes jie gali vėluoti, nemokėti tinkamai suplanuoti laiko. Net išeidami laiku šie asmenys gali pavėluoti, nes pakeliui gali būti išblaškomi ko nors kito, nuklysti kitais keliais bei ilgai eiti iki susitikimo vietos. Nors ADS turintys asmenys gali gerai suplanuoti, tačiau jiems patiems sunku įgyvendinti savo planą, pvz., jie gali pakviesti bendradarbius vakarienei, bet nepasirūpinti nupirkti maisto ir paruošti tą vakarienę.

Nepastebint ADS sutrikimų ir ADS turinčius asmenis nukreipiant pas psichiatrus su kitomis diagnozėmis, pablogėja šių asmenų gyvenimo kokybė, jų adaptacija bendruomenėje, susilpnėja integraciniai bendruomenės ryšiai, asmuo toliau kenčia.

tags: #kiek #dabar #procentais #yra #socialiniu #problemu