Lietuvoje neįgaliesiems skiriamos įvairios socialinės išmokos, kompensacijos ir parama, kurios priklauso nuo negalios laipsnio ir asmens darbo stažo. Šiame straipsnyje aptariame mokesčių ypatumus ir galimybes, susijusias su dirbančio neįgalaus pensininko socialinėmis garantijomis, atsiskaitymu bei papildomomis išmokomis.
Netekto darbingumo ir šalpos neįgalumo pensijos
Neįgaliesiems, kurie neteko 45 proc. ar daugiau darbingumo, mokamos netekto darbingumo pensijos. Šios pensijos dydis priklauso nuo asmens darbingumo praradimo laipsnio ir įgyto pensijų draudimo stažo. Netekto darbingumo pensija skiriama tiems, kurie turi įgyję minimalų pensijų draudimo stažą ir prarado 45 proc. ar daugiau darbingumo.
Žmonėms, neturintiems reikalingo socialinio draudimo stažo, arba vaikams, taip pat mokama šalpos neįgalumo pensija. Šalpos neįgalumo pensijos dydžiai: esant sunkiam neįgalumui - 286 eurai, vidutiniam - 214 eurų, lengvam - 143 eurai, o netekus darbingumo - nuo 143 iki 321 euro.
Be to, priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti mokamos papildomos išmokos, kaip našlių pensija, našlaičių pensija, valstybinė pensija ar vienišo asmens išmoka. Nuo 2022 m. vienišiems pilnamečiams, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo, tokia vienišo asmens išmoka skiriama automatiškai.
Vienkartinės išmokos netekus darbingumo
Asmenims, gaunantiems netekto darbingumo, šalpos neįgalumo ar invalidumo pensiją, Lietuvoje skiriama 200 eurų dydžio vienkartinė išmoka. Ši išmoka yra automatinė, ją moka „Sodra“ - nereikia pildyti papildomų prašymų. Vienkartinė išmoka nėra įskaičiuojama į kitas išmokas ar kompensacijas ir neturi įtakos socialinei paramai.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Negalią turintiems vaikams taip pat skiriama 200 eurų vienkartinė išmoka kartu su vaiko pinigais. Ši išmoka nedidina vaikų gaunamų kitų socialinių išmokų. Vaikai, gaunantys šalpos neįgalumo pensiją, gauna dvi vienkartines išmokas - vieną kaip pensijos gavėjai, kitą - kaip vaiko pinigų gavėjai.
Tikslinės kompensacijos ir lengvojo automobilio išlaidų grąžinimas
Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Slaugos išlaidų kompensacijos dydžiai siekia 228 arba 312 eurų, o nuolatinės priežiūros (pagalbos) - 72 arba 132 eurus. Tokias kompensacijas gauna apie 94 tūkst. asmenų.
Nuo 2024 metų sausio 1 d. negalią turintys asmenys gali gauti kompensacijas lengvojo automobilio įsigijimo ar techninio pritaikymo išlaidoms. Ši parama teikiama vieną kartą per šešerius metus su galimybe pratęsti kompensaciją šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus su nustatytu specialiu nuolatinės slaugos poreikiu arba visiška negalia.
Būsto pritaikymas ir techninės pagalbos priemonės
Neįgalieji gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo bei pasinaudoti valstybės ir savivaldybių suteikiama parama. Pritaikyti galima butus, kurių nuosavybės teisė priklauso ne tik pačiam neįgaliajam, bet ir kitam fiziniam asmeniui ar savivaldybei.
Kai pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, reikalingas kitų savininkų sutikimas, o jei jo nėra - savivaldybės administracija gali priimti sprendimą, jei pritaikymas finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Būstui ir gyvenamajai aplinkai pritaikyti sunkia negalia sergantiems vaikams yra skiriama iki 6000 eurų, išskyrus liftų ir keltuvų įsigijimą. Taip pat galima finansuoti technines pagalbos priemones, tokias kaip įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesių ribojimo ar apsaugos priemonės, jei jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tokias priemones galima įsigyti ir užsienyje.
Subsidijos darbo vietų steigimui ir pritaikymui
Darbdaviai, įsteigdami ar pritaikydami darbo vietą darbuotojams su negalia, gali pasinaudoti subsidija, siekiančia iki 19,9 tūkst. eurų. Darbdavys turi prisidėti savomis lėšomis procentais, priklausančiais nuo neįgalumo laipsnio:
- 20 % už darbuotoją su sunkiu neįgalumu ar iki 25 % darbingumo praradimu;
- 30 % už darbuotoją su vidutiniu neįgalumu arba 30-40 % darbingumo praradimu;
- Iš dalies susidedantis procentas už lengvo laipsnio darbuotojus.
Banko garantinio rašto nereikalaujama, jei darbo vieta įsteigiama per karantiną ir 3 mėnesius po jo arba jei tai viena darbo vieta neįgaliajam.
Taip pat darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti subsidiją iki 19,9 tūkst. eurų. Subsidijos mokamos asmenims su lengva, vidutine ar sunki negalia, kai darbo vieta steigiama pirmą kartą.
Darbo užmokesčio subsidijos dirbantiems neįgaliesiems
Skatinant neįgaliųjų įsidarbinimą, jų darbo vietos yra subsidijuojamos: darbdavys gauna subsidiją, sumažinančią išlaidas darbuotojui su negalia. Subsidijos dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo neįgaliojo darbingumo lygio. Ši parama nėra susieta su karantino ar ekstremaliąja situacija, o įmonės gali rinktis joms patraukliausią subsidijos formą.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Socialinės paslaugos ir pagalbos koordinavimas
Neįgalūs asmenys gali gauti bendrąsias (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, transporto ir maitinimo organizavimo, sociokultūrines) bei specialiąsias (socialinę priežiūrą ar globą) socialines paslaugas, kurios yra pilnai arba iš dalies kompensuojamos savivaldybės.
Tačiau socialinių paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra ribotas - dauguma neįgaliųjų jų nepasinaudoja dėl informacijos stokos ir finansinių kliūčių. Siekdama pagerinti situaciją, nuo 2024 m. įgyvendinama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (Agentūros) veikla, kuri koordinuos pagalbos teikimą „vieno langelio“ principu, stebės paslaugų teikimą ir užtikrins, kad žmogus gautų reikalingą pagalbą be papildomų kliūčių.
Artimiesiems, prižiūrintiems neįgalius asmenis, yra teikiama laikino atokvėpio paslauga, tačiau šia galimybe pasinaudoja mažuma iš turinčių teisę.
Mokesčių ypatumai dirbantiems neįgaliesiems pensininkams
Dirbantiems neįgaliesiems pensininkams taikomi standartiniai mokesčiai nuo darbo užmokesčio, tačiau jie turi teisę į visų paminėtų lengvatų ir išmokų derinį. Jei neįgalusis dirba samdomą darbą ar vykdo savarankišką veiklą, jam gali būti skiriamos ir papildomos išmokos bei subsidijos, skirtos darbo vietos pritaikymui ir profesiniam kvalifikacijos tobulinimui.
Minimalus ir būtinas valstybinio socialinio draudimo stažo reikalavimas apskaičiuojamas pagal asmens amžių ir nedarbingumo pripažinimo datą. Įgytasis stažas apskaičiuojamas remiantis sumokėtomis pensijų draudimo įmokomis.
Parama ir išmokos savarankiškai dirbantiems neįgaliesiems
Savarankiškai dirbantys neįgalieji turi teisę gauti fiksuotą 257 eurų dydžio išmoką ne ilgiau kaip 2 mėnesius po karantino pabaigos. Norintys įsidarbinti ar pradėti savarankišką veiklą gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl profesinio mokymo finansavimo, kuriuo siekiama įgyti ar tobulinti kvalifikaciją.
Nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokos
Jeigu neįgalus žmogus netenka darbo, jis gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti nedarbo socialinio draudimo arba laikiną darbo paieškos išmoką. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių ir priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Darbo paieškos išmoka gali būti 200 eurų arba 42 eurų dydžio, priklausomai nuo turimos socialinės apsaugos situacijos.
Socialinė parama nepasiturintiems neįgaliesiems
Neįgalieji, kaip ir visi pasiturintys Lietuvos gyventojai, gali kreiptis dėl socialinės pašalpos, jei jų vidutinės šeimos pajamos per mėnesį neviršija valstybės nustatytų ribų. Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo šeimos sudėties, vaikų skaičiaus ir kitų pajamų.
Be to, nepasiturintiems neįgaliesiems suteikiamos kompensacijos už šildymo ir vandens išlaidas, socialinis būstas bei kitos socialinės garantijos.
tags: #kiek #atskaiciuojama #dirbanciam #neigaliajam #pensininkui