Civilinis kodeksas numato, kad juridiniai asmenys santykiuose su kitais asmenimis gali veikti ne tik per savo vadovus, bet ir per įgaliotus asmenis, kuriems išduodami įgaliojimai. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, kuris duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui, dažniausiai - fiziniam asmeniui) atstovauti įgaliotoją santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teisine prasme šis dokumentas laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jo sudarymui pakanka vieno asmens - įgaliotojo - valios išreiškimo (dėl įgaliojimo išdavimo ar jo įsigaliojimo atstovo (t.y. įgaliotinio) sutikimo nereikia).
Įgaliojimas parodo, kokias sutartis (kitokius sandorius) bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujamojo vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui (ar konkrečiai sutarčiai) atlikti (sudaryti), tiek ir daugeliui veiksmų (ar sutarčių). Be to, įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam asmeniui, tiek keliems asmenims (veikiantiems kartu arba savarankiškai).
Įgaliojimo forma ir patvirtinimas
Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu. Tačiau tam tikrais atvejais reikalaujama, kad įgaliojimas būtų patvirtintas notaro. Juridinio asmens išduodamiems įgaliojimams paprastai pakanka paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo išduoda įgaliojimą perleisti nekilnojamąjį daiktą ar įmonę kito asmens nuosavybėn arba suvaržyti teises į savo nekilnojamąjį daiktą, - šiais atvejais juridinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.
Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo. LR CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog notarinės formos turi būti tam tikri įgaliojimai, pavyzdžiui, įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma, įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, ir įgaliojimai, kuriuos fizinis asmuo išduoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.
Įgaliojimu suteiktus įgaliojimus gali patvirtinti tik įgaliojimo originalas ar jo dublikatas (dublikatas - tai ne paprasta kopija ar faksu gautas dokumentas). Įdomu tai, kad Civilinio kodekso II knygos komentaras pateikia nuomonę, kad nepakanka pateikti netgi notariškai patvirtintos įgaliojimo kopijos - visais atvejais yra būtina pateikti įgaliojimo originalą arba jo dublikatą. Pažymėtina, jog fizinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti jį išduodantis asmuo (įgaliotojas), o juridinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti to juridinio asmens vadovas (pvz., uždarosios akcinės bendrovės generalinis direktorius).
Taip pat skaitykite: Ypatumai paveldint neveiksnumui
Įgaliojimo reikalingi rekvizitai ir galiojimo terminas
Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data. Priešingu atveju, toks įgaliojimas bus laikomas negaliojančiu (LR CK 2.142 str. 3 d.). Tokia Civilinio kodekso nuostata - be išlygų, todėl net jei įgaliojime būtų nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos įgaliotinis įgaliojamas atlikti, nenurodžius įgaliojime jo išrašymo (sudarymo) datos, pagal CK 2.142 str. 3 d. įgaliojimas negalioja.
Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas. Terminas gali būti apibrėžtas nurodant konkrečią kalendorinę datą, arba terminas gali būti nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis. Taip pat terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks (pvz., nurodant, jog įgaliojimas galios tol, kol įgaliotinis eis bendrovėje atitinkamas pareigas). Jeigu įgaliojime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
Įgaliojimo galiojimo terminas (terminas, iki kurio įgaliojimas galioja) nėra privalomas įgaliojimo rekvizitas. Maksimalaus įgaliojimo galiojimo termino įstatymas nenustato ir neriboja, tačiau jei galiojimo terminas įgaliojime nenurodytas, tuomet įgaliojimas galioja 1 metus nuo jo sudarymo dienos. Ši taisyklė netaikoma, kai išduodamas notaro patvirtintas įgaliojimas atlikti veiksmus užsienio valstybėje nenurodant įgaliojimo galiojimo termino (tokiu atveju įgaliojimas galioja tol, kol jį panaikina įgaliotojas).
Panaikinimas, grąžinimas ir pranešimo apie panaikinimą reikalavimai
Įstatymas (CK 2.146 str.1 d.) numato, kad įgaliotojas turi teisę bet kada jį panaikinti, o įgaliotinis - turi teisę bet kada įgaliojimo atsisakyti, nenurodant jokių konkrečių atšaukimo ar atsisakymo priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daugelyje nutarčių, susijusių su atstovavimu, yra pabrėžęs, kad įgaliojimas - tai vienašalis sandoris, todėl tiek įgaliojimui sudaryti, tiek panaikinti pakanka vienos šalies valios, o kitos šalies sutikimo nereikia. Įgaliojimas netenka galios nuo jo panaikinimo momento.
Tačiau Civilinio kodekso 2.148 str. 1 d. numato, kad apie įgaliojimo panaikinimą įgaliojimą davęs asmuo privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat tretiesiems asmenims, santykiams su kuriais yra išduotas įgaliojimas. Pagal Civilinio kodekso 2.148 str. 3 d., siekiant apsaugoti tiek įgaliotojo, tiek trečiųjų asmenų teises, įgaliojimui pasibaigus (tame tarpe, įgaliojimą panaikinus), reikalaujama grąžinti įgaliojimo originalą (originalą, o ne nuorašą, nes atstovavimo teisę patvirtina įgaliojimo originalas) įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams. Pasibaigus įgaliojimo terminui arba panaikinus jo galiojimą (atšaukus), įgaliotinis privalo grąžinti įgaliotojui įgaliojimo originalą.
Taip pat skaitykite: Neveiksnaus asmens atliekami veiksmai ir įgaliojimų galiojimas
Įgaliotojo ir jo teisių perėmėjų teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti tretiesiems asmenims. Kadangi įstatymas įpareigoja apie įgaliojimo panaikinimą pranešti tiek įgaliotiniui, tiek tretiesiems asmenims, su kuriais susijęs įgaliojimo vykdymas, įgaliotinio veiksmai tais atvejais, kai įgaliojimas jau buvo panaikintas, tačiau nei įgaliotiniui, nei tretiesiems asmenims nebuvo pranešta apie įgaliojimo panaikinimą, gali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais.
Kokia forma įgaliotojas turi pranešti apie įgaliojimo panaikinimą, įstatymas nenustato, todėl manytume, kad pranešimas apie įgaliojimo panaikinimą gali būti pateikiamas tiek rašytine, tiek žodine forma. Problematiška pranešti apie įgaliojimo panaikinimą tais atvejais, kai įgaliojimas išduodamas, nenurodant jame konkretaus įgalioto asmens, pavedant įgaliotinio pavardę įrašyti įgaliojimo originalą gavusiam asmeniui (atskiras klausimas būtų tokio įgaliojimo galiojimas), arba kai nežinomas įgaliotinio adresas, kiti kontaktiniai duomenys. Tokiais atvejais tarsi neįmanoma įgaliojimo panaikinti, nes nėra žinomas įgaliotinio asmuo ir jam negalima pranešti apie įgaliojimo panaikinimą.
Neatšaukiami įgaliojimai ir faktiškai neveiksnios situacijos
Beje, įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais gali būti išduodamas ir neatšaukiamas įgaliojimas. Tačiau tokie atvejai turi būti aiškiai numatyti įstatymuose arba sutartyje. Įgaliojimo išdavimas neatima iš įgaliojimą išdavusio asmens teisės pačiam atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, net ir nepanaikinus įgaliojimo.
Svarbu atkreipti dėmesį į situacijas, kai įgaliotojas faktiškai neveiksnus - pvz., kai įgaliotinis nėra nurodytas konkrečiai, kai nėra galimybės pranešti apie panaikinimą dėl nežinomo adreso arba kai įgaliojimas neturi sudarymo datos. Tokiais atvejais įgaliojimo galiojimas gali sukelti ginčus: įgaliojimas, kuriame nenurodyta jo sudarymo data, negalioja; tačiau jei tretieji asmenys nesužinojo apie įgaliojimo panaikinimą, jų teisės ir pareigos, atsiradusios įgaliotinio veiksmų rezultatu, lieka galioti.
Praktiniai patarimai tretiesiems asmenims ir įgaliotojams
- Visada reikalaukite įgaliojimo originalo arba jo dublikato, o ne paprastos kopijos ar faksuoto varianto.
- Patikrinkite, ar įgaliojime yra nurodyta jo sudarymo data - be jos įgaliojimas yra negaliojantis.
- Jeigu įgaliojimo terminas nenurodytas ir tai ne specialus notarinis įgaliojimas užsienyje, atminkite, kad įgaliojimas galioja vienerius metus nuo sudarymo dienos.
- Jei vykdote sandorius su įgaliotiniu, įsitikinkite, ar jums žinoma apie įgaliojimo panaikinimą; jeigu ne - jūsų teisės, kilusios iš įgaliotinio veiksmų iki momento, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti.
- Jei įmanoma, prašykite rašytinio patvirtinimo apie įgaliojimo panaikinimą arba kreipkitės dėl įgaliojimo originalo grąžinimo.
Priežiūra ir ginčų sprendimas
Įgaliojimo ginčai dažnai kyla dėl formalių trūkumų (pvz., trūksta datos), neaiškaus įgaliojimo turinio arba komunikacijos stokos dėl panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daugelyje nutarčių primena, kad įgaliojimas yra vienašalis sandoris, todėl ginčuose svarbus laikas, kada tretieji asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą. Pagal Civilinio kodekso nuostatas, įgaliotojo ir jo teisių perėmėjų teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti tretiesiems asmenims.
Taip pat skaitykite: ar galima paduoti į teismą neveiksnų asmenį?
| Problema | Teisinė pasekmė |
|---|---|
| Įgaliojimas neturi sudarymo datos | Įgaliojimas negalioja (LR CK 2.142 str. 3 d.) |
| Galiojimo terminas nenurodytas (paprastas įgaliojimas) | Galioja vienerius metus nuo sudarymo dienos |
| Įgaliojimas panaikintas, bet tretieji asmenys nepranešti | Įgaliotinio veiksmai gali būti laikomi teisėtais tretiesiems asmenims |
| Reikalavimas dėl originalo grąžinimo | Įgaliojimo originalas turi būti grąžintas įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams |
Apibendrinant - įgaliojimo galiojimas ir ginčai dėl jo teisėtumo dažnai sprendžiami per formalaus dokumento tikrinimą, termino ir datos patikrinimą, bei per informavimo apie panaikinimą analizę. Tiek įgaliotojas, tiek tretieji asmenys turėtų vadovautis CK nuostatomis, reikalauti originalo ar dublikato ir rūpintis aiškia komunikacija apie įgaliojimo panaikinimą.
tags: #igaliotojas #faktiskai #neveiksnus #ar #jo #igaliojima