Speciali darbingumo grupė nustatoma gyventojams, turintiems sveikatos sutrikimų. Lietuvoje šį darbą vykdo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nuo 2024 metų neįgalumo grupės nustatymo procesas Lietuvoje yra atnaujintas siekiant suteikti asmeniui reikiamą pagalbą atsižvelgiant į jo poreikius, gyvenimo aplinkybes ir sveikatos būklę. Tai apims ne tik medicininius, bet ir socialinius aspektus, kurie leis nustatyti, kokios paslaugos ir pagalbos priemonės yra būtinos kiekvienam asmeniui.
Šiame procese svarbų vaidmenį atliks apsaugos ir darbo ministerijos, kurios įgyvendins naują neigalumo vertinimo modelį, orientuotą į asmens poreikius, o ne tik medicininius kriterijus.
Neįgalumo grupės pagal darbingumo lygį procentais
Neįgalumo nustatymo sistema yra bendro pobūdžio ir bus taikoma visoms tikslinėms grupėms: vaikams, darbingo amžiaus suaugusiems ir senatvės pensijos amžiaus asmenims. Nors medicininės dalies vertinimas išliks, jo įtaka bus mažesnė nei anksčiau. Tuo pačiu daugiau dėmesio yra skiriama funkcionalumo ir gebėjimo dalyvauti kasdieniame gyvenime vertinimui.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, pabrėžiančios individualių poreikių svarbą vertinant pensijų tinkamumą. Šie pokyčiai užtikrins, kad asmenys, nepriklausomai nuo jų amžiaus, gautų tinkamą pagalbą atsižvelgiant į jų realius poreikius, o ne tik diagnozes.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
Tai leis nustatyti, kur žmogui reikalinga pagalba, pvz., kasdieninėse veiklose, bendravime, mobilume ir kt.
Vertinant neįgalumą, bus atsižvelgiama į realias gyvenimo sąlygas ir žmogaus gebėjimą prisitaikyti, o ne tik į medicininius kriterijus.
Svarbūs aspektai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant neįgalumą:
- Mobilumas: gebėjimas judėti ir orientuotis tiek vidaus, tiek išorinėje aplinkoje.
- Apsitarnavimas: gebėjimas pasirūpinti savo asmenine higiena, maistu, drabužiais ir buities darbais.
- Bendravimas: gebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis, dalyvauti socialinėje veikloje, gauti pagalbą ir užmegzti ryšius.
- Kasdienės veiklos: gebėjimas atlikti įvairias funkcijas, tokias kaip maisto gaminimas, apsipirkimas, kelionės į darbą ar mokymosi vietą ir pan.
- Gyvenamoji aplinka: ar žmogus gali gyventi nepriklausomai ar jam reikia pagalbos pritaikant gyvenamąją erdvę pagal jo poreikius.
Socialinio draudimo sistemos pokyčiai
Socialinio draudimo sistemoje taip pat numatomi svarbūs pokyčiai, kuriais siekiama užtikrinti, kad asmenims su negalia būtų teikiama reikiama parama ir kad sistema geriau atspindėtų jų poreikius.
Nuo šiol daugiau dėmesio bus skiriama žmogaus realioms galimybėms atlikti kasdienes užduotis, užimtumui ir darbiniams gebėjimams.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Šis vertinimas leis ne tik tiksliau nustatyti, kiek žmogus gali dalyvauti visuomenės gyvenime, bet ir kokios pagalbos priemonės jam reikalingos.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo procesas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo procesas yra esminis žingsnis siekiant pagerinti asmenų, turinčių neįgalumą, gyvenimo kokybę. Šis procesas apima kelis svarbius etapus, kurie padeda nustatyti asmens darbingumo lygį ir specialiųjų poreikių lygį, taip užtikrinant, kad kiekvienas asmuo gautų reikiamą pagalbą.
Senatvės pensijos amžiaus ir neįgalumo grupės
Nuo 2024 metų senatvės pensijos yra skirtos asmenims, kuriems nustatytos invalidumo grupės, įskaitant sunkų, vidutinį arba lengvą neigalumą. Tai reiškia, kad asmenys, kuriems nustatytas mažesnis nei 45 proc. darbingumo lygis - galės gauti kitokio tipo pagalbą, tačiau nebus laikomi pilnai neįgaliais pensijų gavėjais.
Be to, invalidumo klasifikacijos ir teisės bus svarbios nustatant - ar asmuo gali pretenduoti į pensiją pagal invalidumo lygį.
Asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis arba lengvas neigalumas, galės pasinaudoti ne tik senatvės pensijomis, bet ir socialinio draudimo našličių bei našlių pensijomis, o taip pat ir valstybinių našlaičių pensijų sistema.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir specialios darbingumo grupės
Neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris trumpinamas kaip NPD - tai suma, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šis dydis priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio bei asmens neįgalumo lygio (jei tokio esama).
Jei asmuo turi specialią darbingumo grupę, jam neapmokestinamų pajamų bus kitoks: 210 EUR asmenims, kurių darbingumo lygis 30%-55%; bei 270 EUR asmenims, kurių darbingumo lygis 0%-25%.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuoklė
Norėdami preliminariai apskaičiuoti taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį, galite naudotis skaičiuokle, kuri atsižvelgia į Jūsų dalyvumo lygį ir mėnesio atlyginimą:
Pavyzdys:
| Dalyvumo lygis | Mėnesio atlyginimas | Mėnesiui taikytinas NPD |
|---|---|---|
| 0-25 % | Iki 350 EUR | 270 EUR |
| 30-55 % | Iki 350 EUR | 210 EUR |
Atitinkamas NPD ar PNPD dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų.
tags: #kas #yra #speciali #darbingumo #grupe