Šeima yra svarbiausia kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis - tiek vaikams, tiek tėvams ir seneliams. Ji yra ne tik emocinės ir materialinės gerovės šaltinis, bet ir visuomenės stabilumo bei tęstinumo pagrindas. Vis dėlto, keičiantis socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, keičiasi ir šeimos struktūra, funkcijos bei elgesys. Viena aktualiausių socialinių problemų yra socialinės rizikos šeimos, kurioms būdingi įvairūs sunkumai, ribojantys jų narių, ypač vaikų, sveiką vystymąsi ir integraciją į visuomenę.
Socialinės rizikos šeimos apibrėžimas
Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų, tačiau šeimos nariai pasižymi sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, gyvena negatyvioje aplinkoje, kuri neskatina vaiko sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo. Tokios šeimos negeba užtikrinti vaikų fizinius ir emocinius poreikius bei riboja vaikų galimybes išreikšti savo jausmus ir poreikius.
Kaip nurodo E. Masiliauskienė ir V. Griažkutė (2010), socialinės rizikos šeimos dažnai pasižymi neigiama tėvų elgsena, kuri neišvengiamai veikia vaikų vystymąsi, socializaciją ir ugdymąsi. G. Kondrotaitės ir T. I. Butvilo (2007) požiūriu, socialinės rizikos šeimos dažnai būna nepilnos.
Socialinė rizika šeimai gali būti priskirta, kai šeimos nariai dėl ekonominių, socialinių ar kultūrinių veiksnių neįgyvendina šeimos kaip socialinės institucijos funkcijų, o tai lemia vaikų socializacijos, ugdymo ar fiziologinių poreikių nepatenkinimą. Dažnai socialinės rizikos šeimose pasitaiko alkoholizmo, narkotikų vartojimo, smurto, vaikų priežiūros stoka ar valstybinės paramos netinkamas panaudojimas.
Socialinės rizikos šeimų ypatumai ir pagrindiniai kriterijai
- Ekonominis skurdas: Dažnai socialinės rizikos šeimos gyvena skurdžiai, su ribotomis pajamomis. Tyrimų duomenimis, daugiavaikiai namų ūkiai galėjo skirti vos po 3,8 Lt per dieną maistui vienam asmeniui, nors vidutinės išlaidos maistui sudarė 49% pajamų.
- Tėvų negatyvi elgsena: Tai gali būti alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų vartojimas, priklausomybė nuo azartinių lošimų, fizinė, psichologinė ar seksualinė prievarta vaikams, bei nemokėjimas tinkamai prižiūrėti ir auklėti vaikų.
- Santykių sutrikimai šeimoje: Socialinės rizikos šeimose dažnai pasitaiko bendravimo ir emocinio ryšio sutrikimų, kurie daro neigiamą poveikį vaikų asmenybės formavimuisi.
- Socialinė izoliacija: Šeimos nariai dažnai izoliuojasi nuo visuomenės, nebendrauja su aplinkiniais, o vaikai būna socialiai pažeidžiami.
- Vaikų elgesio problemos: Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai dažniau susiduria su mokymosi sunkumais, emocinėmis problemomis, elgesio nukrypimais, įsiliejimu į nusikalstamą veiklą.
- Gyvenimo būdo neadekvatumas: Socialinės rizikos šeimos dažnai pasižymi neužtikrinta socialinės-kultūrinės aplinkos kokybe, kas neigiamai veikia vaikų vystymąsi.
Socialinės rizikos šeimų paplitimas ir statistika Lietuvoje
Pagal 2003 metų duomenis, Lietuvoje buvo 962623 šeimų ir 509973 vaikų. Tarnybos duomenimis, tuo metu šalyje buvo 17889 socialinės rizikos šeimų, kuriose gyveno 39233 vaikai, t. y. 3,5 % visų šeimų ir 1,87 % vaikų. Nors šie rodikliai mažėjo nuo 2002 metų, palyginti su 1995 metais šios šeimos ir jose gyvenantys vaikai padidėjo atitinkamai 84,42 % ir 53,25 %.
Taip pat skaitykite: Tapimas rizikos šeima
| Metai | Socialinės rizikos šeimų skaičius | Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose |
|---|---|---|
| 1995 | 9 700 | - |
| 2002 | 18 500 | - |
| 2003 | 17 889 | 39 233 |
Per septynis metus (1995-2002) šeimų, nepajėgiančių pasirūpinti vaikais, skaičius išaugo net 87 %, kas byloja, jog ši problema yra struktūrinė ir glaudžiai susijusi su politiniais sprendimais. Be to, daugumą vaikų, netekusių globos (apie 60 %), sudaro socialinės rizikos šeimų vaikai. Unikali socialinė problema yra ir nesklandumai vaikų globos sistemoje bei nepilnamečių nusikalstamumas, kurio didelę dalį lemia šeimos problemos.
Socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys
Socialinės rizikos šeimų susidarymą lemia daugybė veiksnių, dažnai susijusių tarpusavyje. Tai apima ekonominį skurdą, socialinę atskirtį, tėvų menką išsilavinimą, psichologines problemas, priklausomybes, šeimos santykių problemas, bei socialinių įgūdžių stoką.
Kaip pastebi ekspertai, daug socialinės rizikos šeimų atsiduria sunkių gyvenimo situacijų įtakoje, kurias lydi nuolatinis skurdas, izoliacija, tarpusavio konfliktai ir vaiko nepriežiūra. Tokiose šeimose vaikai dažnai patiria fizinį, emocinį ar socialinį nepriteklių, kuris formuoja neigiamą požiūrį į save ir aplinką.
Ypatingai sudėtinga tokiose šeimose auklėti paauglius, kurių amžiaus tarpsnis yra konfliktiškas ir reikalauja didesnio supratimo bei paramos (J. Šinskienė, G. Kondrotaitė, 2006).
Socialinės rizikos šeimų pagalba ir socialinis darbas
Socialinės rizikos šeimos dažnai būna socialinio darbo klientai, nes jų nariams reikalinga kompleksinė pagalba ir parama. Svarbiausias prioritetas - apsaugoti ir remti vaiką. Socialiniai darbuotojai iš pradžių teikia paramą vaikui, padeda jam išsilaisvinti iš kaltės jausmo dėl šeimos problemų, o tik po to įtraukia tėvus į pokyčius.
Taip pat skaitykite: Socialinė rizika ir šeimos teisė Lietuvoje
Paneigiamas požiūris, nuoseklumas, lankstumas ir empatija yra būtini dirbant su šiomis šeimomis, kurių bendravimo įgūdžiai gali būti riboti. Dažnai socialiniai darbuotojai susiduria su šeimų abejingumu, nemotyvuotumu ir net agresija, tačiau kantriai dirbant nuolat atsiranda pasitikėjimas, noras keistis ir vaikų gerovė.
Socialinės rizikos šeimų rodikliai reikalauja ne tik finansinės, bet ir psichologinės, pedagoginės ir socialinės paramos, kuri dažnai suteikiama per vaikų dienos centrus, krizių centrus, nevyriausybines organizacijas. Pastarosios padeda ne tik socialinės rizikos šeimoms, bet ir jų vaikams, mažindamos socialinę atskirtį ir užkertant kelią globos namų įstaigų poreikiui.
Socialinės rizikos šeimų kontrolė ir pasitikėjimas
Socialinis darbas socialinės rizikos šeimose dažnai balansuoja tarp kontrolės ir pasitikėjimo. Kontroliuojant šeimą, socialiniai darbuotojai gali būti tikri, kad socialinė parama tikrai pasieks vaikų aprūpinimą, tačiau per didelė kontrolė gali kurti baimę, manipuliacijas, išsisukinėjimus ir nepasitikėjimą. Pasitikėjimas atveria galimybes šeimai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir pokyčius.
Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad įgalinimas, kai šeimai suteikiama laisvė ir atsakomybė, yra daug veiksmingesnis nei nuolatinė kontrolė. Tačiau kiekvienu atveju reikalingas individualus vertinimas ir labai atsargus, profesionalus socialinio darbuotojo įsitraukimas.
Valstybinės politikos ir teisinių dokumentų vaidmuo
Lietuva jau nuo 1992 m. įsipareigojo laikytis Vaiko teisių konvencijos, o nuo 1995 m. ji yra ratifikuota Seimo. Šalyje veikia daugybė institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, rūpinančių vaikų apsauga ir socialinės rizikos šeimomis. Socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja Socialinių paslaugų katalogas bei įvairios valstybės programos, pavyzdžiui, Vaiko gerovės plėtros programa (2013-2020 m.).
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių paslaugų įstatymas
Šeimų įtraukimas į socialinės rizikos apskaitą padeda organizuoti sisteminę pagalbą, sudaryti sąlygas šeimai ugdyti gebėjimus savarankiškai spręsti savo problemas ir užtikrinti vaikų saugumą bei vystymąsi biologinėje aplinkoje.
Vaikų dienos centrai kaip prevencinė priemonė
Vienas iš veiksmingų socialinės rizikos šeimų vaikų poreikių tenkinimo būdų yra vaikų dienos centrai. Šie centrai mažina vaikų socialinę atskirtį, suteikia kompleksinę pagalbą, įskaitant socialinę, psichologinę ir pedagoginę, bei užkerta kelią globos namų poreikiui. 2011 metais tokius centrus lankė daugiau nei 8 tūkstančiai socialinės rizikos grupės vaikų.
Nors servisų skaičius ir dalyvavusių vaikų skaičius pastaraisiais metais mažėja, dienos centrai vis dar išlieka svarbi pagalbos grandis socialinės rizikos šeimų vaikams, nes padeda užtikrinti jų socialinius poreikius bei prisideda prie jų vystymosi ir integracijos.
Socialinės rizikos šeimų ateities perspektyvos
Situacija socialinės rizikos šeimose Lietuvoje tebėra rimtas iššūkis, reikalaujantis kompleksinių sprendimų, bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių. Sėkminga pagalba priklauso nuo šeimų narių noro keistis, socialinių įgūdžių ugdymo, konsultacijų ir empatijos socialinių darbuotojų bei visuomenės požiūrio į šias problemas.
Dėmesys tikslingai ir profesionaliai socialinei pagalbai, kaip ir į vaiko teisių apsaugą, suteikia galimybes mažinti socialinę atskirtį ir ugdyti sveiką, produktyvią visuomenę.
tags: #kas #yra #socialines #rizikos #seima