Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetas yra kertinis šalies socialinės politikos finansavimo pagrindas, formuojamas ir tvirtinamas pagal valstybės finansines galimybes bei politinius prioritetus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rūpinasi socialinės apsaugos, užimtumo, socialinės integracijos, lyčių lygybės, šeimos, skurdo mažinimo reikalais. Jos veikla finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo („SODROS“) lėšomis.
Biudžeto tvirtinimo procesas ir atsakomybės
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetas sudaromas remiantis planuojamomis valstybės ir socialinio draudimo fondo pajamomis bei numatomomis išlaidomis. Ministerija parengia biudžeto projektą, kurį svarsto ir patvirtina Vyriausybė, o galutinį sprendimą priima Seimas kaip įstatymų leidžiantis organas, patvirtindamas valstybės biudžetą, į kurį įtrauktas ir ministerijos biudžetas.
Ekonomistas prof. Romas Lazutka pažymi, kad ministerijos biudžetas yra plačios aprėpties ir sudėtingumo, todėl biudžeto pokyčiai dažnai būna tik nedideli ir nereikšmingi. Kitų metų biudžete numatomi papildomi 4,5 mln. eurų asignavimai nuo liepos 1 d., kurie skirti pagerinti socialinės srities darbuotojų atlyginimus bei pensijų klausimus, kurie yra itin jautrūs ir svarbūs visuomenei.
Socialinės apsaugos finansavimo šaltiniai
Lietuvos socialinės apsaugos sistema finansuojama iš trijų pagrindinių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo („SODROS“). Be to, reikšminga dalis fondų surenkama ir iš privačių pensijų fondų, kurie pradėjo veikti 2003 metais, ir dabar juose lėšas kaupia daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų.
„SODROS“ biudžete finansuojamos pagrindinės socialinio draudimo išmokos, tokios kaip senatvės, netekto darbingumo, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe išmokos. Socialinė parama teikiama gyventojams, kurių pajamos ir turtas yra nepakankami arba kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi. Socialinė parama finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ir apima įvairias pašalpas, kompensacijas bei socialines paslaugas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
2023-2024 metų socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžeto apžvalga
2023 m. Lietuvos socialinės apsaugos pajamos sudarė 12 050,9 mln. eurų, iš kurių 35,9 % sudarė pačių apdraustųjų įmokos, o 43,6 % - valstybės biudžeto finansavimas. Socialinės apsaugos išmokos tais metais siekė 12 290,4 mln. eurų, kur didžiausią dalį sudarė išmokos senatvės atveju (39,3 %) ir sveikatos priežiūrai (31,8 %).
2024 m. viduryje vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė 595,88 euro, o socialinio draudimo pensijas gaunančiųjų skaičius viršijo 1 milijoną asmenų - tai sudaro 35,2 % Lietuvos gyventojų.
Kitų metų biudžeto projektas numato papildomus 142,5 mln. eurų asignavimus, skiriamus Socialinio modelio įstatymų nuostatoms įgyvendinti. Iš jų 118,4 mln. eurų bus skirta valstybinės socialinio draudimo pensijos bendrajai daliai finansuoti, taip pat numatytos išmokos tėvams auginantiems vaikus iki 3 metų, neįgaliesiems su specialiu slaugos poreikiu, bei kitos išmokos ir priemonės socialinės apsaugos sistemos tobulinimui.
COVID-19 pandemijos ir ekonominių iššūkių įtaka biudžetui
Ekonomistas R. Lazutka akcentuoja, kad viena iš pagrindinių Lietuvos biudžeto problemų yra nepakankamas mokesčių surinkimas - apie trečdalis potencialo, ypač PVM, lieka nesurenkama. Dėl to socialinės srities biudžetas yra ribotas ir sunku didinti išlaidas socialinės apsaugos reikmėms.
2020 m. COVID-19 pandemijos metu valstybės deficitas siekė 6,4 % nuo BVP - panašus deficitas prognozuojamas ir 2026 metams (apie 5 %), kas rodo dideles ekonomines įtampas. Nors biudžetas plečiamas, didelio poveikio lėšų pardutinio dydžio sumažinimui ar biurokratijos mažinimui neįmanoma pasiekti dėl mažo valstybės tarnautojų skaičiaus ir jų santykinai mažų atlyginimų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinio modelio svarba biudžeto formavime
Socialinio modelio įstatymų įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių elementų, įtakojančių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetą. Jo įgyvendinimo atidėjimas, kaip pažymi ekspertai, leido sutaupyti apie 80 mln. eurų, tačiau svarbiausia, kad biudžeto sprendimai būtų racionalūs ir nekenktų silpniausiems gyventojams.
Numatomi atlyginimų padidinimai socialinės srities darbuotojams yra itin svarbūs, atsižvelgiant į tai, kad jų algos yra vienos mažiausių, o darbo krūviai milžiniški. Socialinių darbuotojų atlyginimų peržiūra yra būtina siekiant pagerinti socialinių paslaugų kokybę ir patrauklumą.
2026 metų biudžeto perspektyvos ir prioritetai
2026 m. valstybės biudžetas bus aptartas ir galimai patvirtintas Seime, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimais. Numatyta, kad biudžeto deficitas kartu su kariniais įsigijimais sieks apie 5 %. Išlaidos bus padidintos 27,2 mln. eurų, pajamos - 91,5 mln. eurų, daugiausia dėl augančių Socialinio klimato fondo lėšų ir akcizų didinimo planų.
| Biudžeto rodiklis | 2026 m. sumos (mln. eurų) |
|---|---|
| Valstybės biudžeto pajamos | 21 080 |
| Visos išlaidos su ES lėšomis | 27 515 |
| Socialinės apsaugos išlaidos | 12 600 |
| Sveikatos apsaugai | 4 790 |
| Gynybai | 4 900 |
| Švietimui | 4 750 |
| Darbuotojų pajamų didinimui | 500 |
Ministras Linas Kukuraitis pasirūpino Seimui pristatyti 2021 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, siekdamas užtikrinti biudžeto pajamų augimą ir išlaidų optimizavimą, atsižvelgiant į pandemijos poveikį.
Išvados apie ministerijos biudžeto tvirtinimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžetas yra sudėtingas ir daugiaplanis, apimantis socialinio draudimo, paramos šeimai, pensijų, darbo užmokesčio, socialinių išmokų ir kitų svarbių sričių finansavimą. Jis yra patvirtinamas Vyriausybės ir Seimo, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, politinius prioritetus ir socialines problemas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Visuomet yra iššūkių dėl mokesčių surinkimo efektyvumo, biudžeto deficitų valdymo ir išlaidų racionalizavimo. Tačiau fundamentali ministerijos atsakomybė - užtikrinti pajamų didėjimą socialiniuose sektoriuose ir gerinti silpniausių visuomenės narių padėtį, kaip tai rodo numatomi pensijų ir socialinių paslaugų finansavimo didinimai.