Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose.
Kokios slaugos paslaugos yra ir kuo jos skiriasi
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
- Stacionarinė slauga (ilgalaikė globos ir slaugos įstaigoje) - tai slauga, teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Svarbiausia žinoti, kad ši paslauga yra pilnai kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų, tačiau jos trukmė yra ribota - iki 120 dienų per kalendorinius metus.
- Dienos stacionaro slauga - pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos. Gali būti finansuojama PSDF arba privačiai.
- Slauga namuose - medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Apima slaugytojo apsilankymus, vaistų skyrimą, perrišimus, slėginių opų priežiūrą, kineziterapiją ir kt. Gali būti apmokama valstybės, jei žmogus turi nustatytą slaugos poreikį.
- Paliatyvioji slauga - teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę; gali būti namuose arba specializuotose įstaigose.
- Socialinė slauga - ne medicininė pagalba: pagalba į namus, dienos centrai, trumpalaikė globa, asmeninis asistentas.
Kas apmoka slaugos paslaugas namuose?
Fondo lėšomis kompensuojamas slaugos paslaugas namuose gali gauti visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visaverčiai veikti kasdienėje buityje. Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo klausimyną.
Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln. eurų, o vėlesniais metais panaudota dar daugiau fondo lėšų.
Kaip nustatomas slaugos poreikis ir kiek apsilankymų skiriama?
Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo klausimyną. Vertinama, ar žmogus gali savarankiškai apsitarnauti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, matyti, girdėti, judėti, orientuotis aplinkoje, reikšti mintis, taip pat įvertinamas gyvenamosios aplinkos pritaikomumas, artimųjų pagalba, specializuotos priežiūros poreikis.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia socialinė parama senelių globai?
Pagal surinktus balus slaugos poreikis skirstomas į mažą, vidutinį arba didelį, o tai lemia, kiek kartų per metus slaugos specialistai apsilankys paciento namuose. Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus.
Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.
Kas teikia slaugos paslaugas namuose?
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandos specialistai paslaugas teikia pagal individualius paciento poreikius ir savo kompetenciją. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
- Slaugytojas atlieka injekcijas, prijungia lašines, ima kraujo ar šlapimo mėginius, atlieka elektrokardiogramą, rūpinasi pragulų profilaktika, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūra, maitinimu per vamzdelį ir kt.
- Slaugytojo padėjėjas matuoja kraujospūdį ir temperatūrą, padeda pasirūpinti asmens higiena, teikia pagalbą maitinant, prausiant pacientą, keičiant jo padėtį ir kt.
- Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Kineziterapeutas padeda atkurti ar pagerinti judesių funkciją, stiprina fizinį pajėgumą.
- Ergoterapeutas moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo, padeda pritaikyti namų aplinką, parinkti pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.
O. Burokienės teigimu, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose - tai pagalba ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems: „Žinojimas, kad šalia yra slaugos specialistų komanda, suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo, kad jų artimas žmogus galės jaustis oriai ir bus tinkamai prižiūrimas.“
Ką daryti, jei reikia slaugos paslaugų namuose arba po operacijos?
Klausimyną pildo šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras, su gydytoju geriatru dirbantis slaugytojas, pacientą stacionare gydantis gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose gauti išrašo paciento šeimos gydytojas.
Taip pat skaitykite: Savivaldybės finansavimas socialiniam darbui
Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas. Su siuntimu pacientui reikia kreiptis į savo polikliniką, kuri pasirūpins slaugos paslaugų teikimu namuose.
Slaugos paslaugos socialinės globos įstaigose
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų. Jose apsilankę slaugos paslaugų namuose komandos specialistai gali atlikti tik šeimos gydytojo ar su šeimos gydytoju dirbančio slaugytojo paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, dirbtinių kūno angų, opų ar pragulų priežiūrą, išsiurbti gleives.
Žmonėms, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, neturinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės, gali būti teikiamos visos slaugos paslaugų namuose komandos specialistų paslaugos.
Biudžetas ir statistika: kiek kainuoja slauga namuose
VLK duomenimis, fondo lėšomis apmokamas slaugos paslaugas namuose kasmet gauna vis daugiau Lietuvos gyventojų: 2023 m. jas gavo 60 tūkst., 2024 m. - 65 tūkst., o praeitais metais - per 70 tūkst. pacientų. Augant poreikiui, didėja ir suteikiamų paslaugų apimtis bei finansavimas: 2024 m. suteikta 2,5 mln. paslaugų ir panaudota per 45 mln. eurų, o pernai - 2,7 mln. paslaugų, kurioms apmokėti prireikė daugiau nei 56 mln. eurų fondo lėšų.
Slaugos finansavimas ilgalaikėje globoje: kas moka už senelių namus
Prieš pradedant skaičiuoti finansus, būtina suprasti esminį skirtumą tarp dviejų dažniausiai painiojamų įstaigų tipų: slaugos ligoninių ir socialinės globos namų. Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės yra gydymo įstaigos. Socialinės globos namai (senelių namai) yra skirti ilgalaikiam gyvenimui. Svarbiausia žinoti, kad šiai paslaugai finansavimas gali būti sudėtingesnis ir apimti tiek PSDF, tiek socialines kompensacijas bei savivaldybių įnašus.
Taip pat skaitykite: iš ko finansuojama senelių globa Lietuvoje?
Senelių slaugos kainos Lietuvoje smarkiai varijuoja priklausomai nuo regiono, įstaigos modernumo ir teikiamų paslaugų spektro. Lietuvos Respublikoje veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų.
Kas dengia skirtumą tarp pensijos ir globos kainos?
Lietuvoje galioja aiškiai reglamentuota tvarka, nustatanti, kiek už ilgalaikę globą turi mokėti pats asmuo. Tai reiškia, kad asmuo už išlaikymą globos namuose moka 80 % savo gaunamų pajamų. Likusieji 20 % pajamų lieka asmeniui jo asmeninėms reikmėms (vaistams, smulkioms išlaidoms). Jeigu asmens mokamų 80 % pajamų nepakanka padengti globos namų kainos (kurią nustato įstaiga), likusią dalį dengia savivaldybė. Tačiau savivaldybė dengia skirtumą tik iki tam tikros nustatytos maksimalios ribos.
Daugelis žmonių nežino, kad didelę dalį finansinės naštos gali palengvinti tikslinės kompensacijos, kurios skiriamos nustačius specialiuosius poreikius. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija skiriama asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (I arba II lygio). Šios lėšos, asmeniui gyvenant globos namuose, yra įskaičiuojamos į minėtus 80 % pajamų.
Kaip gauti valstybės kompensaciją globos namuose?
- Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Reikia gauti siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame būtų aprašyta asmens sveikatos būklė.
- Su gydytojo pažyma ir asmens dokumentais reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Socialiniai darbuotojai atvyksta į namus (arba ligoninę), įvertina senjoro savarankiškumą (dažniausiai naudojamas Bartelio indeksas bei kiti klausimynai).
- Savivaldybės komisija priima sprendimą. Jei nusprendžiama, kad asmeniui reikalinga institucinė globa, jis įrašomas į eilę.
Valstybės kompensacija galioja ir privačiuose globos namuose, jei jie turi socialinės globos licenciją. Reikia, kad privatus globos centras turėtų sutartį su savivaldybe arba kad savivaldybė sutiktų pirkti paslaugą iš tos įstaigos.
Kiti svarbūs finansiniai aspektai
- Turto mokestis: Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc. skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios normatyvą.
- Turto netenka? Mokėjimas vykdomas tik iš pajamų (pensijos, kompensacijų). Turimas nekilnojamas turtas lieka asmens nuosavybe; prievartinis turto nusavinimas nevykdomas.
- Papildomos išlaidos: speciali medicininė priežiūra (reabilitacija, paliatyvioji slauga), medikamentai, asmeninės laisvalaikio paslaugos gali būti papildomai apmokestinami.
Alternatyvos - integrali pagalba namuose ir socialinės paslaugos
Ne visi senjorai nori palikti savo namus, ir ne visoms šeimoms priimtina mintis apie globos įstaigą. Tokiu atveju verta pasidomėti integralia pagalba į namus. Ši komanda gali atlikti medicinines procedūras (suleisti vaistus, prižiūrėti pragulas), padėti nusiprausti, pavalgyti bei sutvarkyti buitį. Tai kainuoja gerokai pigiau nei stacionari globa, be to, asmuo lieka jam įprastoje aplinkoje.
Norint gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos: pagalba į namus, dienos socialinė globa, integrali pagalba namuose, laikinо atokvėpio paslauga. Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį - valstybė draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, jei tenkinamos sąlygos.
Kaip pasirinkti globos įstaigą ir ką verta patikrinti
- Kainos ir kokybės santykis.
- Įstaigos vieta - ar arti artimųjų, ar patogus susisiekimas.
- Teikiamos paslaugos ir jų pritaikymas pagal senjoro poreikius.
- Įstaigos reputacija ir buvusių gyventojų artimųjų atsiliepimai.
- Ar yra laisvų vietų, kokios eilės - Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose eilės gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų.
- Fizinė aplinka, kvapas patalpose (nemalonus kvapas gali signalizuoti apie prastą higieną ir per mažą personalo skaičių), užimtumo veiklos organizavimas.
Praktiniai pavyzdžiai: kiek lieka senjorui ir kaip skaičiuojama
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai lieka jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Jeigu pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos, skirta asmeninėms išlaidoms.
Kur rasti informaciją ir kaip kreiptis
Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
O. Burokienė ragina slaugą namuose gaunančius pacientus ir jų artimuosius aktyviai domėtis teikiamomis paslaugomis bei jų kokybe: „Slaugos paslaugos namuose padeda pacientui gauti profesionalią pagalbą jautriu gyvenimo laikotarpiu, todėl itin svarbu skaidrumas ir aiškumas.“
| Metai | Paslaugų skaičius (mln.) | Pacientų skaičius (tūkst.) | Fondo išlaidos (mln. eurų) |
|---|---|---|---|
| 2020 | 0.66 | - | 12.4 |
| 2023 | 2.5 | 60 | ~38 |
| 2024 | 2.5 | 65 | 45 |
| Praėję metai | 2.7 | 70+ | 56+ |
Renkantis tarp skirtingų slaugos formų ir finansavimo šaltinių, svarbu įvertinti tiek medicininius, tiek socialinius ir finansinius aspektus. Valstybės ir savivaldybių parama padeda daugeliui senjorų ir jų šeimų susidoroti su išlaidomis, o ambulatorinės slaugos plėtra leidžia didinti prieinamumą ir gerinti paslaugų kokybę namų aplinkoje.
tags: #kas #finansuoja #slaugos #namus