Pensijų dydžiai Lietuvoje tebėra žemi palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, o jų finansavimui skiriamos lėšos - gerokai mažesnės. Tačiau valstybės įstatymai suteikia kelią padidinti išmokas - vienas iš efektyviausių būdų yra pensijos atidėjimas ir vėlesnis mokėjimo pradėjimas arba tęsti darbą aiškiai įtraukus papildomas įmokas. Sodra aiškiai apibrėžia, kad atidėjimas gali būti taikomas pilnoms metams ir ne ilgiau kaip penkeriems metams; už kiekvienus metus atidėjimo pensija padidėja 8 proc., taigi maksimalus galimas padidėjimas - 40 proc. Taip pat svarbu žinoti, kaip skaičiuojama atidėta pensija ir kokie rizikos veiksniai gali pasitikti.
Kas yra atidėtas mokėjimas ir kaip jis veikia?
Kam žmogus pasirenka atidėti senatvės pensiją? Pavyzdžiui, asmeniui, kurio mėnesinė pensija 600 eurų, atidėjus ją vieneriems metams, vėliau moka 648 eurų per mėnesį; už atidėjimą metus iš viso prarandama 7200 eurų (600 x 12 mėn.), o padidėjimas per visą likusį gyvenimą - 8 proc. už kiekvienus metus, tai 48 eurai papildomai per mėnesį. Taigi sumos atsiperka per 12,5 metų. Šie skaičiavimai iliustruoja, kaip atidėjimas gali būti pelningas, jei žmogus tikisi gyventi ilgiau už apskaičiuotą laikotarpį. Tačiau atidėjimo laikotarpiu pensija nėra gaunama ir žmogus priverstas pragyventi iš kitų pajamų.
Kada gali būti aktualu atidėti ir kada - mokėjimą atidėti?
Sodra teikia galimybę atidėti tiek senatvės pensijos skyrimą, tiek jau paskirtos pensijos mokėjimą, tačiau tik į pažymėtasis pilnas metines trukmes ir ne daugiau kaip penkerius metus. Jei baigiasi atidėjimo laikotarpis, pensija vėl pradeda būti mokama ir gali būti padidinta 8 proc. už kiekvienus metus.
Pateikiamas praktinis pavyzdys: žmogus, turintis 37 metų stažo ir 50 apskaitos vienetų, įgijo teisę gauti senatvės pensiją 2019 m., bet prašė atidėti ją 4 metus. Po atidėjimo laikotarpiu, 2023 m. sausio 1 d. paskirta pensija su įskaičiuota 4 metų padidėjimo norma būtų 764,08 euro. Jei nebūtų atidėję ir mokėjimas būtų tęsiamas, pensija būtų 578,85 euro. Taigi 4 metų atidėjimas suteikia 32 proc. indeksaciją per metus, o faktinė indeksacija per laikotarpį pritaikius 4 metus - 764,08 euro 2023 m. pradžioje. Toks konkretus skaičiavimas iliustruoja, kaip atidėjimas veikia konkretų atvejį.
Ar atidėjimas apsimoka finansiškai?
Kiekvienas atvejis yra individualus. Jei žmogus jaučiasi gerai, turi papildomų pajamų ir gali apsieiti be pensijos tam tikrą laiką, atidėjimas gali būti pelningas ilguoju laikotarpiu dėl padidėjimo per visą likusį gyvenimą. Tačiau būtina atlikti detalius skaičiavimus, įvertinant prarastas galimybes ir laiką, per kurį padidėjimas atsipirks. Sodra pateikia konkretų skaičiavimą: 600 eurų pensija atidėjus metus, per metus prarandama 7200 eurų, o padidėjimas kas mėnesį - 48 eurai; grįžtant į mokėjimą po atidėjimo, atidėti laikotarpiu gaunama papildoma suma atsiperka per maždaug 12,5 metų.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
- Jei žmogus dar dirba ir turi pakankamai pajamų, atidėjimas gali būti naudingas, nes padidina pensiją ateityje ir kartu gali būti pagyvintas stažas bei apskaitos vienetų skaičius.
- Jei žmogaus sveikata blogėja arba finansinė situacija neleidžia atsisakyti atidėtosios laikotarpio, atidėjimas gali būti nereikalingas arba net nenaudingas.
- Skaičiuojant galimą naudą, būtina įtraukti ir papildomas įmokas bei stažą, kai dirbant laikotarpiu mokamos įmokos, kurios didina stažą bei apskaitos vienetus.
Ar pensijos atidėjimas finansiškai apsimoka konkrečiai Lietuvoje?
Priklauso nuo individualių sąlygų: sveikatos būklės, esamų pajamų, laukiamo gyvenimo trukmės ir galimybių toliau dirbti. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2023 m. pradžioje buvo 539 eurai, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių - apie 1250 eurų. EBPO duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp pensijų ir atlyginimų yra vienas didžiausių tarp europos šalių, todėl tikėtina, kad didesnis atidėjimas gali būti naudingas tik kai kuriems gyventojams. Tačiau reikia įvertinti, kad šioje srityje įtakos turi ne tik valstybės mokama pensija, bet ir papildomas savarankiškas kaupimas II ir III pakopose.
Pensijų dydžiai, atotrūkiai ir ateities perspektyvos
Vidutinė pensija Lietuvoje 2021-aisiais buvo apie 491,17 eurų, o vidutinis darbo užmokestis apie 1 250 eurų. EBPO duomenimis, paskirtas atlyginimas prieš mokesčius su pensijomis rodo didelį atotrūkį ir skatina papildomą kaupimą. Po nepriklausomybės laikais Lietuvoje praėjęs dešimtmetis rodo, kad didžiąją pensijų dalį vis dar sudaro einamojo finansavimo sistema (I pakopa), o II ir III pakopos kaupimą dar tik ruošiami plėtoti. Todėl idealiu atveju ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų derinti valstybės pensiją su privataus kaupimo mechanizmų, kuriuose dalyvauja ir darbdaviai, įtrauktimi.
II ir III pakopų tikslas - diversifikuoti pajamas senatvėje ir užtikrinti patikimesnį finansinį atsparumą. Lietuvoje dabar II pakopa siekia mažiau nei 12% BVP, o III pakopos galimybės vis dar nėra plačiai išnaudojamos. Skirtumą gali uždėti darbdavių indėliai - Islandijoje ar Danijoje tai įprastas modelis, kur darbdaviai prisideda prie darbuotojų III pakopos fondų. Lietuvoje darbdavių įnašai turi didesnį potencialą, bet vis dar nepakankamai įdiegti praktikoje.
Kaip pasiekti 1 041 eurą pensiją ar artimesnes realijoms tikslus?
Norint užsitikrinti didesnę senatvės pensiją, svarbu apjungti kelias priemones: atidėjimą (ar jo variantus), papildomą kaupimą II ir III pakopose bei darbą ir toliau dirbant, kai įmanoma. JAV pavyzdžiai rodo, kad papildomas savarankiskas kaupimas gali pastebimai padidinti pakeitimo normą, taigi Lietuvoje panašūs principai gali būti naudingi, jei tik žmonės įsitraukia į III pakopos fondų kaupimą ir darbdavių įnašus. Lietuvoje II ir III pakopų fondai sudaro tik apie 12% BVP, palyginti su kitomis Baltijos šalimis - Latvija ir Estija - didesniais skaičiais. Tad svarbu didinti informuotumą ir skatinti įgūdžių tobulinimą, kad vyresni žmonės galėtų geriau pasinaudoti papildomu kaupimu.
Swedbank atliktos apklausos duomenimis, dirbančiųjų vyresnių žmonių lūkesčiai dėl pensijos yra apie 1 041 eurą, nors reali vidutinė pensija su būtinu stažu šiuo metu yra apie 640 eurų. Todėl svarbu planuoti ateitį iš anksto, įtraukiant tiek savarankiškai kaupiant, tiek darbdavių indėlį į III pakopą, ir kryptingai skatinti įtraukti vyresnio amžiaus žmones į darbo rinką. Taip pat būtina nuosekliai informuoti apie galimybes atidėti pensiją ir apie jų teikiamas galimybes siekti didesnių išmokų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Seimo svarstymai ir įstatyminiai pokyčiai
Seimas svarsto Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kurios tikslas - tobulinti pensijų skyrimo tvarką, pavyzdžiui, numatyti situacijas, kai praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo teisės atsiradimo, pensija gali būti skirta ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi. Siūloma laikyti, kad prašymas dėl senatvės pensijos atidėjimo ar skyrimo būtų laikomas kaip atidėjimas, jei atitinkamas stažas būtų įgytas. Pataisos įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. ir taikytųsi visiems pareiškėjams, kurie kreipiasi pavėluotai.
Taip pat svarbu: Lietuvoje pensijų fondų įnašai turi būti skatinami tiek iš viešųjų, tiek iš privačių šaltinių. Dėl demografinių pokyčių pakeitimo norma gali mažėti nuo dabartinių 43 proc. iki apie 25 proc. 2050 metais, todėl būtina subalansuoti sprendimus tarp dabartinių ir ateities poreikių: skatinant papildomą kaupimą II ir III pakopose ir užtikrinant, kad vyresni gyventojai galėtų prisidėti prie darbo rinkos.
Senatvės pensijų dydžių ir realijų palyginimai
Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje - 539 eurai, o vidutinis atlyginimas po mokesčių - apie 1250 eurų. EBPO duomenimis, šis atotrūkis yra vienas didžiausių Europoje, kas rodo būtinybę daugiau įtraukti privataus kaupimo instrumentus į pensijų sistemos finansavimą. II ir III pakopos fondų vaidmuo Lietuvoje dar tik auga, o didesnis įsipareigojimas darbdavių atžvilgiui galėtų ženkliai prisidėti prie tolimesnio visuomenės senėjimo finansavimo.
Dirbantiems vyresniems žmonėms svarbu suprasti, kad "prisidėti prie pensijos kaupimo" ir "darbo laikotarpiu mokėti papildomas įmokas" turi teigiamą poveikį pasirengimui senatvei. Lietuvos aplinkoje įsidėję papildomos svarbos įmokoms suteikia darbdaviai: Islandijoje ir Danijoje privalomi įnašai II pakopos fondams ir papildomi darbdavių įnašai rodo, kaip galima stipriau užtikrinti pajamų stabilumą išeinant į pensiją. Lietuvoje įnašai į II ir III pakopas pakankamai skiriami selektyviai, tad būtina didinti informuotumą ir skatinti plačiau naudotis galimybėmis.
Praktiniai patarimai, kaip pasiekti didesnę pensiją
- Įvertinti savo sveikatos būklę, ilgalaikius planus ir galimybes toliau dirbti; jeigu planuojama dirbti kelius metus ar daugiau, atidėjimas gali būti naudingas.
- Apskaičiuoti galimą atsipirkimą - skaičiuoti ne tik didėjimą, bet ir prarastas išmokas laikotarpiu, kol pensija “atsigauna” po atidėjimo.
- Drausti papildomą sukauptą lėšų sumą II ir III pakopose, skirti dalį atlyginimo į III pakopą ir užtikrinti darbdavių įmokas, kai įmanoma.
- Stebėti demografines tendencijas ir politinius siūlymus dėl pensijų reformų, nes jos gali turėti įtakos ateities išmokoms ir jų dydžiui.
Ar turite pakankamai santaupų pensijai? | Amyr Rocha Lima | TEDxKingstonUponThames
Santrauka: ką reikėtų prisiminti?
- Lietuvoje galima padidinti senatvės pensiją iki 40 proc. naudojant atidėjimą.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
- Atidėjimas gali būti taikomas pilnoms metams ne ilgiau kaip 5 metams, o po atidėjimo laikotarpio pensija didėja 8 proc. už kiekvienus metus.
- Nusprendus atidėti, svarbu įvertinti asmenines aplinkybes: pajamų lygį, sveikatą, tolesnį darbą ir laukiamą gyvenimo trukmę.
- II ir III pensijų pakopų kaupimas gali ženkliai pagerinti pensijų lygį, ypač kai įtraukiami darbdavių indėliai ir papildomi asmeniniai įnašai.
Peržvelgus visus duomenis ir praktinius pavyzdžius, akivaizdu, kad pensijų padidinimo galimybės Lietuvoje yra sąlyginai ribotos, tačiau jų galima pasiekti derinant atidėjimą, papildomą kaupimą II-III pakopose ir darbdavių įtraukimą į kaupimą. Nuosekliai planuodami savo finansinę ateitį ir išklausę Sodros rekomendacijas, galite pasiekti didesnę pensiją nei dabar ir užtikrinti stabilų senatvės gyvenimo lygį.