Lietuvos jūrų muziejaus komplekso dalis, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras - svarbus ne tik muziejui, Klaipėdai ir ne vien tik Lietuvai, bet ir visoms šalims, turinčioms priėjimą prie Baltijos jūros. Šis centras atlieka dvigubą funkciją: jame ne tik gydomi ruoniai ir kiti jūros gyvūnai, bet ir įkurta savaiminio pažinimo edukacinė ekspozicija „Keičiuosi aš - keičiasi jūra“.
Ekspozicija siekia supažindinti lankytojus su priežastimis, dėl kurių gyvūnai patenka į šį centrą bei pasiūlyti sprendimo būdus, kuriant saugesnį, tvaresnį ir švaresnį pasaulį. Tai atspindi ir jos pavadinime „Keičiuosi aš - keičiasi jūra“.
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre yra slaugomi ir gydomi nuo žmogaus ūkinės veiklos nukentėję ruoniai, paukščiai. Čia vykdoma jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo programa, visuomenės švietimas bei edukacija. Šio centro siekis - slaugyti ir gydyti nuo žmogaus bei ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti atgal į gamtą. Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija.
Ekspozicijos koncepciją ir turinį parengė muziejaus Edukacijos skyrius kartu su biologais Vaida Surviliene, Sauliumi Karaliumi ir Arūnu Grušu. Vizualinį sprendinį sukūrė kūrybinė studija DADADA, o įgyvendino - UAB „Šmikis“.
Pats reabilitacijos centro pastatas, artimomis gamtai medžiagomis ir savo forma harmoningai įsilieja į itin trapią Kuršių nerijos gamtą. Ekspozicija ir visi joje esantys baldai yra pagaminti iš 100 proc. perdirbtų medžiagų arba yra antrinio naudojimo.
Taip pat skaitykite: Socialinių Mokslų Fakulteto muziejus
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos - kopų formas, todėl jis labai darniai įsilieja į lengvai pažeidžiamą Kuršių nerijos gamtovaizdį. Pagrindinio želdinto stogo plotas yra 510 m2, kiti apželdinti stogai apims 200 m2 plotą. Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi - atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris - net 280 m3. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.
Ekspozicija ir jos baldai buvo sukurti iš plokštės, pagamintos iš 100% atliekų, pakuočių bei vandenynuose ir jurose surinkto mikroplastiko. Stalviršių plokštės pagamintos iš perdirbtų jogurto indelių, regeneruotų medicinoje nebenaudojamų įrenginių ir pan. Šios plokštės derintos su faneros atraižomis, grūdintu stiklu.
NATO laukė, kol Baltijos jūroje bus pastebėtas Rusijos povandeninis laivas... Tada Švedijos atsakas buvo MOMENTINIS
Baltijos Jūra Ir Žmogaus Veikla
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų. Jau dabar galime stebėti, kaip dėl žmonių veiklos kenčia Baltijos jūros gyvūnai.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra - ji tampa nepalanki gyvūnams.
Kita priežastis - žuvies trūkumas Baltijos jūroje. Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui. Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia - 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14-15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno. Jeigu ruoniukai tiek svorio neprisiaugina, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos, kad jie galėtų patys savarankiškai plaukioti ir maitintis. Jūra uos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiais metais tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti gaišenas yra labai svarbu, nes tik taip galima sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose, kuriais remiantis kuriama visa įstatyminė aplinkosaugos bazė.
Šie tyrimai svarbūs ir dėl to, kad taip sužinoma ne tik apie Baltijos jūros būklę, bet ir apie ruonių populiacijos sveikatos būklę, jų mirties priežastis. Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę.
Europos sąjungos standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) - reta, nykstanti rūšis, įrašyta į daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos Raudonąsias knygas. Tai didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai sutinkami Lietuvos pakrantėje. Be jų šioje jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys - žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis - paprastoji jūrų kiaulė. Atsikuriančioje pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 40 000 šios rūšies individų. Iki II pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 000 ruonių.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Viena pagrindinių to priežasčių - žmogaus ūkinė veikla: žvejyba, laivyba, plastiko ar cheminė jūros tarša. Pastaruoju metu šioje situacijoje jaučiama ir didelė klimato kaitos įtaka.
Kuršių nerija žemėlapis
Ruonių Gelbėjimo Istorija
Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi tik Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į jūrą. Tačiau muziejininkai iki šio centro sukūrimo ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų. Prieš 30 metų laukiniais ruoniukais pradėjo rūpintis biologas, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, Arūnas Grušas. Visą tą laiką ruonių ,,ligoninė“ buvo vienas iš kabinetų muziejaus administraciniame pastate.
Šiemet pavasarį išgelbėtas ruoniukas. Veterinarijos tarnyba pyko, kad gydome laukinius gyvūnus nepritaikytame pastate. Bet greit susitaikė, nes suprato, kad tik mes galime padėti bangų į krantą išmestiems, šunų, laukinių gyvūnų ir paukščių žalojamiems ruonių jaunikliams.
Prižiūrėdami ruoniukus, Arūnas Grušas ir jo kolega biologas Pavelas Kulikovas dirba visai kitu grafiku nei visi muziejaus darbuotojai: kol ruoniai nesustiprėja, jie ir miega darbe. Naujajame centre yra įrengtos patogios patalpos nakties poilsiui.
Pavasarį visi į biologo A. Grušo rankas patenkantys ruoniukai būna netekę skysčių, išsekę, dažnai - sergantys ruonių vėjaraupiais, su kastinėmis žaizdomis. Jiems skiriami antibiotikai, o juos prižiūrintys biologai kas keturias valandas patiekia jiems žuvies ,,jogurtą“ - mikseriu smulkintą žuvies, grietinėlės, žuvų taukų ir įvairių vitaminų bei mikroelementų mišinį, kuriuo jaunikliai girdomi per zondą.
Šis darbas nėra jau toks saugus ir mielas, kaip gali pasirodyti pažvelgus į nuotraukas. Stiprėjantis ruoniukas turi natūralaus agresyvumo, jis kanda, todėl muziejaus darbuotojai turi dirbti su specialiomis pirštinėmis. Ant jo rankų autografus paliko ne vieno ruoniuko dantys. Tačiau biologas džiaugėsi, kad gyvūno agresyvumas rodo jo gyvybingumą, stiprėjančių ruoniukų stengiasi nepratinti prie savęs, skatina natūralias reakcijas ir gebėjimą konkuruoti tarpusavyje. Šių savybių jiems labai prireiks grįžus į gimtąją Baltiją.
Ruoniukai sugrįžta namo, kai išmoksta savarankiškai praryti žuvį, ir sveria daugiau nei 40 kg. O patenka jie į muziejininkų rankas, sverdami vos 10-14 kilogramų. Per tris dešimtmečius išgydyti ir gražinti į jūrą 153 gyvūnai.
Arūnas Grušas teigia, kad Baltijos jūra keičiasi būtent dėl žalingos žmogaus veiklos - dėl klimato kaitos ji darosi nepalanki gyvūnams.
Paprastai kovo mėnesį ruonių patelės susilaukia atžalų ant Baltijos jūros ledo. Praeityje žiemos būdavo šaltesnės, todėl pakrantėje nerasdavome nusilpusių gyvūnėlių. Dabar žiemos šiltėja, ilgai nesilaiko pastovus šaltas oras, vanduo neužšąla arba ledas greitai tirpsta. Todėl atvesti jaunikliai per greitai patenka į šaltą jūros vandenį, kai kuriais atvejais labai toli nuo sausumos, ir dažniausiai pasimeta nuo mamos. Jų kailis, apsaugantis nuo šalčio sausumoje, vandenyje peršlampa, o riebalinio audinio, reikalingo apsaugoti nuo šalčio vandenyje, dar nėra. Tad ruoniukas ilgainiui pavargsta, nusilpsta ir žūva. Tais atvejais, kai jiems pavyksta išgyventi, srovės juos atplukdo iki pakankamai tankiai apgyvendintų pakrančių Rygos ar Gdansko įlankose, taip pat ir Lietuvos pakrantėje.
Kai ruoniukai jau būna tiek sustiprėję, kad geba gyventi savarankiškai, jie paleidžiami į Baltiją. Pastaraisiais metais jie plukdomi laivu net 20 km į jūrą. Dalis ruoniukų yra paleidžiami su specialiais prie nugaros pritvirtintais siųstuvais, kuriuos padeda įsigyti prie pilkųjų ruonių išsaugojimo Baltijos jūroje prisidedanti „Lidl Lietuva“ iniciatyva „Duok ruoniukui penkis“.
Paleidžiami ruoniukai į jūrą
Ruonių Vardų Suteikimo Tradicija
Pavasario pradžia - vienas intensyviausių laikotarpių Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, kadangi šiuo sezonu čia atkeliauja nusilpę ir sužeisti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Šį savaitgalį į centrą jau buvo atgabenti du nusilpę ruoniukai. „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos jūrų muziejumi kviečia siūlyti mažyliams vardus. Autorius, kurių vardai bus atrinkti komisijos, specialiais prizais apdovanos prekybos tinklas ir muziejus.
Sužeisti ir nusilpę ruoniukai reabilitacijos centre praleidžia apie 3-4 mėnesius, kol būna visiškai pasiruošę grįžti atgal į savo tikruosius namus - Baltijos jūrą. Esant stipriems sužeidimams, sunkios būklės mažylių slaugymas Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centre gali užtrukti ir ilgiau, todėl vienas iš atsakingų darbų - išrinkti ruoniukų vardus.
„Kiekvienas ruoniukas, patekęs į reabilitacijos centrą, tampa laikinu, bet labai svarbiu mūsų globotiniu. Jam reikia ne tik priežiūros, bet ir šilto, žmogiško ryšio, kurį padeda sukurti vardas - jis leidžia mums matyti ne tik nusilpusį mažylį, bet ir unikalią būtybę, kuri netrukus sugrįš į savo tikruosius namus.
Ruoniukų vardai, susiję su Lietuvos regionų tarmėmis, buvo pradėti rinkti 2019 m., kai pradėjo ženkliai daugėti į Lietuvos jūrų muziejų patenkančių silpnų, sužeistų, pasimetusių nuo mamų ruoniukų.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako: - Jau aplankėme Žemaitiją, Aukštaitiją, Suvalkiją, o šiemet, minint Žemaičių rašto metus, vėl atsigręžėme į Žemaitiją. Tačiau šiuokart kvietėme rinkti vardus ne tik žemaičius, bet visus Lietuvos žmones rinkti žemaitiškus vardus ruoniukams, konkursas startavo Žemaičių muziejuje „Alka“.
Konkursui vardus pateikė 895 asmenys. Iš beveik tūkstančio gautų vardų pasiūlymų atrinkti 30 labiausiai tinkančių pagal ruoniukų charakterį ar išvaizdą, pagal žemaitiško žodžio retumą arba skambumą: Aniuols, Barta, Blezdinga, Broknė, Ciongs, Čiopa, Čiūtė, Dabena, Dėcens, Drėgonts, Duovėna, Gembė, Griūšė, Kipis, Kontėns, Kresna, Krėžis, Kriupis, Lėžė, Mėgla, Mėslė, Ouga, Parpalis, Pliorpals, Pliuškė, Ripka, Sliduoks, Šmakals, Valiūks ir Veizorius.
Žemaitiškų vardynų renginyje dalyvaus ir pagrindiniai šių metų ruoniukų vardynų akcijos partneriai - socialiai atsakingas prekybos tinklas - „Lidl Lietuva“ atstovai, kurie ruoniukų rastinukų „krikštatėviams“ įteiks „Lidl Lietuva“ įsteigtus prizus.
Iš viso muziejus per daugiau nei 30 metų yra reabilitavęs ir paleidęs atgal į jūrą 174 Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius. LIDL paramos dėka 18 jų buvo pritvirtinti siųstuvai, kurie teikė informaciją apie jų judėjimą bei mitybą. Siųstuvų duomenys itin reikšmingi Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, kadangi tai yra praktiškai vienintelis būdas siekiant sužinoti apie tai, ar reabilituotas ruoniukas Baltijoje sėkmingai išgyveno ir prisitaikė. Tokios žinios leidžia spręsti apie reabilitacijos metodų efektyvumą, jei reikalinga - daryti pakeitimus.
| Metai | Reabilituoti ruoniukai | Paleisti į jūrą |
|---|---|---|
| Per 30 metų | >174 | 153 |
tags: #juru #muziejus #ruoniu #reabilitacija