1993 m. rugsėjo 4-8 d. Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Pirmą kartą čia atvyksta popiežius. Praėjo beveik 27-eri metai nuo tos rugsėjo 4-osios, kuomet iš lėktuvo išlipęs popiežius Jonas Paulius II priklaupė ir pabučiavo Lietuvos žemę.
Vos išlipusį iš lėktuvo popiežių pasitiko minia. Kai Jonas Paulius II prie katedros pirmą kartą išlipo iš savo papamobilio ir nuėjo pasisveikinti su žmonėmis, tai buvo kiek netikėta apsaugai, kuri buvo įpratusi laikyti saugomus asmenis gana saugiu atstumu nuo minios. O čia ir pati minia pradėjo veržtis į priekį, norėdama prisiliesti prie popiežiaus. Tai buvo momentas, pareikalavęs pastangų, nes apsauga turėjo ir saugiai sulaikyti žmones, ir leisti jiems prieiti prie popiežiaus.
Vizito maršrutas ir pagrindinės stotelės
Kelionė į Baltijos šalis nuvedė popiežių taip pat į Latviją ir Estiją. Tąkart popiežius Lietuvoje praleido net keturias dienas. Paskutinė pirmosios popiežiaus vizito Lietuvoje dienos stotelė buvo Aušros vartų šventovė. Prieš kelionę popiežius mokėsi lietuviškai, jo mokytoju buvo parinktas Šv.
- Vilnius: Katedros aikštė, Aušros vartai - paskutinė pirmosios dienos stotelė, kur Aušros vartų šventovė jam buvo labai brangi.
- Kaunas: Santaka - čia Jonas Paulius II laikė Šv. Mišias.
- Kaunas: Dariaus ir Girėno stadionas - susitikimas su jaunimu, kuriame dalyvavo apie 30 tūkst. jaunuolių.
- Šiluva: Šiluvos bažnyčia ir koplyčia - trumpa privati malda ir žodžio liturgija.
- Kryžių kalnas (Šiaulių vyskupija) - vienas iš emociškai reikšmingiausių apsilankymų, prie kurio susirinko maždaug šimto tūkstančių žmonių minia.
Kryžių kalnas - simbolinė vizito širdis
Į savo apaštališkosios kelionės po Lietuvą pabaigą, rugsėjo 7-ąją, Šventasis Tėvas atvyko prie Kryžių kalno, kur jo laukė susirinkusi maždaug šimto tūkstančių žmonių minia. Jonas Paulius II, lydimas kardinolo Vincento Sladkevičiaus MIC ir kitų hierarchų, užkopė į Kryžių kalną pasimelsti, aukojo prie šio šventojo Kalno Mišias, sakė homiliją, taip pat po šv. prieš aukojant šv. Mišias kardinolas Vincentas Sladkevičius kreipėsi į popiežių, trumpai papasakodamas Kryžių kalno, kuris yra gyvas mūsų tautos atsparumo ir dvasinio prisikėlimo atvaizdas bei pranašystė, istoriją.
Savo kalbą kardinolas baigė viltingai: „Mūsų kankinių ir tremtinių auka neleido užgesti Lietuvoje tikėjimui ir vilčiai.“ Šventasis Tėvas homilijoje nuščiuvusiai didžiulei miniai priminė, kad kryžius be paliovos lydi žmogaus gyvenimą. Jis visai Tautai ir Bažnyčiai tapo Apvaizdos dovanota palaimos versme, žmonių susitaikymo ženklu.
Taip pat skaitykite: Šventasis Jokūbas ir Rekonkista
Šventąjį Tėvą itin sujaudino, kad Kryžių kalne po pasikėsinimo į jį (1981 m.) buvo pastatytas kryžius, meldžiant jam sveikatos. „Kaip tas kryžius čia pasilieka, taip telieka su jumis Popiežiaus malda. Kartu su juo telieka jūsų malda už Popiežių, kuris šiandien patyrė didelę malonę, aplankydamas šią šventą vietą“, - dėkinga širdimi linkėjo Šventasis Tėvas.
Šiandien Kryžių kalne stovi ir paties Jono Pauliaus II atsiųstas krucifiksas. Būtent popiežius Jonas Paulius II La Vernos pranciškonams pasiūlė ryšių su Lietuva atkūrimą pradėti nuo Kryžių kalno, įvertinant sąsajas tarp šv. Pranciškaus Asyžiečio stigmų La Vernoje reikšmės ir Bažnyčios Lietuvoje sovietmečiu nueito Kryžiaus kelio atminimo, atsispindinčio Kryžių kalne.
Susitikimai su jaunimu ir liturginės šventės
Rugsėjo 6 d., pirmadienį, popiežius ryte išvyko į Kauną. Čia, Santakoje, jis laikė Šv. Mišias. Vakare popiežius susitiko su jaunimo atstovais Dariaus ir Girėno stadiono. Stadione popiežiaus klausėsi apie 30 tūkst. jaunimo atstovų. Jaunimą popiežius ragino vengti klystkelių, nebijoti bažnyčios, prisiminti, kad jie patys yra Bažnyčia, ir puoselėti Dievo Žodį.
Pamokslo metu popiežius kalbėjo apie kryžiaus kaip simbolio svarbą, lygino sovietų persekiojimus patyrusių lietuvių likimus su nukryžiuoto Kristaus likimu, taip pat dėkojo už kryžių, kuris čia buvo pastatytas jo garbei 1981 m. „Už tai dėkoju visiems savo broliams lietuviams, taip pat jų broliams lenkams, gyvenantiems Lietuvoje. Visiems tegul Dievas atlygina.“
Rusijos kariams pasisekė, kad 1993 metais jie buvo išlydėti be kraujo
Aušros vartai ir Šiluva - dvasinis ryšys
1993 m. popiežius Vilniuje meldėsi prie Aušros Vartų Marijos, kurios užtarimo prašė 1978 m. pontifikato inauguracijos dieną, paveikslo, džiaugėsi susitikimu su jaunimu Dariaus ir Girėno stadione Kaune. Aušros vartų šventovė jam buvo labai brangi. Į šias mišias susirinko apie 100 tūkst. žmonių.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis Klaipėdos Jūrininkų Ligoninėje
Apsilankęs Šiluvoje, jis trumpai privačiai meldėsi Šiluvos koplyčioje ir laikė žodžio liturgiją Šiluvos bažnyčioje. Liturgijos metu popiežius kalbėjo apie Kristaus ramybę, akcentavo išorinės ir vidinės ramybės svarbą, kvietė Mariją laiminti lietuvių tautą. „Šioje žaliuojančių laukų apsuptoje Šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis.“
Paruošimas, iššūkiai ir vietos reakcijos
Žinia, kad popiežius atvažiuoja į Lietuvą, buvo nuostabi ir labai maloni. Ji turėjo didelės įtakos mano kelyje į kunigystę. Tuos beveik pusantrų metų praleidau Lietuvoje rengdamas vizitą, - kalbėjo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.
„Dar nebuvo jis paskelbtas, bet jau buvo pradėti pasirengimai.“ Reikia prisiminti, kad po ilgų okupacijos, bažnytinės priespaudos metų Bažnyčia turėjo galimybę kaip lygiavertė partnerė rengti labai didelį renginį ir su pačia valstybe. Pačiai valstybei buvo iššūkis. Apsaugos darbuotojams, kurie turėjo saugoti popiežių, tai buvo naujas ir didelis iššūkis. Vienas iš netikėtų dalykų, kurių, pasak arkivyskupo, teko ieškoti, buvo sraigtasparniai: tuo metu, kad per tris dienas galėtume įveikti numatytą maršrutą, aplankyti ir Kryžių kalną, ir Šiluvą, reikėjo susirasti sraigtasparnių. Lietuvoje buvo tik seni rusiški kariniai, tad reikėjo ieškoti pasiskolinti, išsinuomoti.
„Visiems tai buvo nežinoma teritorija.“ Buvome Kaune ir po pietų buvo numatyta, kad iš kurijos iki Kauno Katedros popiežius nuvažiuos papamobiliu. Tam viskas buvo suruošta, bet popiežiui pasirodė, kad labai graži diena ir jis nori pasivaikščioti. Apsilankęs Kauno arkikatedroje bazilikoje, vakare popiežius susitiko su jaunimo atstovais Dariaus ir Girėno sporto centro stadione. Popiežius nenumatytai pasuko sveikintis su minia. Jis norėjo būti arti žmonių ir žmonės pradėjo judėti jo link. Atrodė, kad užtvaros nelaikė, ir apsauga turėjo pasirūpinti, kad jos neužgriūtų popiežiaus.
Vizito dvasinė ir politinė reikšmė
Popiežiaus ryšys su Lietuva buvo ypatingas. Kai Lietuva minėjo 25-ąsias Jono Pauliaus II vizito metines, su juo 1993-iaisiais susitikę lietuviai prisiminė ypatingą tvyrojusią atmosferą. Jonas Paulius II suprato skaudžią Lietuvos praeitį. Vizito Lietuvoje metu jis, kreipdamasis į žmones, skelbė suprantąs, kokiu metu lankosi šalyje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
„Prie Mergelės Marijos kojų meldžiausi už jus visus. Ši jūsų žemė yra brangi visai krikščioniškai tautai, pasklidusiai penkiuose žemynuose.“ „Dėkoju Viešpačiui už šią dovaną, taip ilgai lauktą ir trokštą mūsų susitikimą. Su džiaugsmu sveikinu kiekvieną iš jūsų.“
Šventasis Tėvas rėmė Lietuvos nepriklausomybės, išsilaisvinimo siekį. Juk šv. Jonas Paulius II prisiminė asmeniškai išgyventą priespaudos patirtį ir išsilaisvinimo iš jos kelią, kai buvo Krokuvos arkivyskupas. Atvykdamas į Lietuvą šv. Jonas Paulius II paliudijo, kad Lietuvos Bažnyčia, Lietuvos tikintieji yra visuotinės Bažnyčios nariai, o popiežius - jų tiesioginis ganytojas.
Ta patirtis buvo labai svarbi: per 50 priespaudos ir atskirties metų tikintieji Lietuvoje nepamiršo esantys visuotinės Bažnyčios nariai, bet buvo atskirti nuo laisvo pasaulio, neturėjo tiesioginio kontakto su juo ir laisvės išpažinti tikėjimą. Lankydamasis Lietuvoje Jonas Paulius II kvietė visus į bendrystę. Jis kvietė kunigus būti tais susitaikymo įrankiais ir kvietė žmones į naują evangelizaciją - patirti Dievo artumą, atverti duris Kristui, kad praeities žaizdos būtų išgydytos Jėzaus artumu ir kad Jis vestų mus į dar pilnesnį naują gyvenimą.
Istorinis atgarsis ir vėlesnės refleksijos
Popiežius šv. Karolis Wojtyla - Jonas Paulius II ne kartą išsakė padėką už jam suteiktą galimybę Vilniuje, Kaune, Šiluvoje ir ypač Kryžių kalne melstis su Lietuvos katalikais, su visais geros valios žmonėms Lietuvoje dėkoti Dievui už atkurtą laisvę ir nepriklausomos valstybės gyvenimą bei aptarti iškylančius ateities uždavinius visuomenei, Bažnyčiai ir valstybei.
Jonas Paulius II pirmąjį po kelionės į Lietuvą Didįjį penktadienį užbaigdamas Kryžiaus kelio apmąstymus prie Koliziejaus dar kartą pasidalijo mintimis apie Kryžių kalną, palygindamas Romoje pirmųjų krikščionių persekiojimus menantį Koliziejų su krikščionių persekiojimus liudijančiu Kryžių kalnu, kurį pavadino „kitu koliziejumi“.
1994 m. audiencijoje Vatikane Lietuvos Respublikos prezidentui A. M. Brazauskui savo vizitą Lietuvoje pavadino istoriniu ir pasidalijo neužmirštamų dienų, praleistų Lietuvoje, įspūdžiais, dar kartą prisiminė apsilankymą Kryžių kalne. „Grįžta atmintin neužmirštamos dienos praleistos Lietuvoje, istorinės kelionės į tris Baltijos Respublikas praėjusių metų rugsėjį.“
Asmeninis santykis su Lietuva
Popiežiaus Jono Pauliaus II audiencija Lietuvos prezidentui A. M. Brazauskui 1994 m. gruodžio 2 d. patvirtino, kad vizitas jam buvo svarbus: „Dar kartą nuoširdžiai dėkodamas Jums ir visiems garbiesiems Jūsų palydos nariams už šiandienį susitikimą, meldžiu mylimajai lietuvių tautai Viešpaties ir Dangiškosios Dievo Motinos, Gailestingumo Motinos, užtarimo, ypatingai gerbiamos Vilniaus Aušros Vartų šventovėje, kur turėjau laimės pasimelsti savo kelionės metu 1993 m. rugsėjo 4 d.“
Ne vieną kartą vėliau su juo susitikus Vatikane, jis vis grįždavo prie Aušros vartų, prisimindavo Gailestingumo Motiną Mariją, Kryžių kalną. Jis rodė tėvišką dėmesį ir rūpestį Lietuvos reikalams. Jonui Pauliui II buvo brangus prisilietimas prie tiek daug savo istorijoje iškentėjusios tautos. Jam tai buvo malonės laikas.
Vizito paveldas
Istorikų teigimu, didžiausias šio popiežiaus nuopelnas - tai jo vaidmuo nuverčiant komunizmą Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Indrė Ožalinskaitė mini, kad Jonas Paulius II Lietuvoje viešėjo 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis, susitikti su juo plūdo minios žmonių. Delfi kviečia prisiminti įdomiausias šio vizito detales. Po šv. Jono Pauliaus II Lietuvoje lankėsi ir dabartinis popiežius Pranciškus. Rugsėjo 22-23 d. Popiežius šv. Jonas Paulius II ne kartą prieš istorinę kelionę kalbėjo apie savo didįjį troškimą aplankyti Lietuvą.
| Data | Vieta | Renginys |
|---|---|---|
| 1993-09-04 | Vilnius | Nusileidimas, Katedros aikštė, Aušros vartai |
| 1993-09-06 | Kaunas | Šv. Mišios Santakoje, susitikimas su jaunimu stadionėje |
| 1993-09-07 | Šiauliai (Kryžių kalnas) | Šv. Mišios, homilija prie Kryžių kalno |
| 1993-09-07 | Šiluva | Privati malda koplyčioje, liturgija bažnyčioje |
Vizitas sužadino gilias emocijas, sustiprino Bažnyčios ir tautos ryšį, simboliškai palaimino atkurtą Lietuvos laisvę ir tapo svarbiu etapu valstybės ir religinės bendruomenės santykiuose. Jonas Paulius II vizitas lietuviams reiškė tiek asmeninį susitikimą su Bažnyčios vadovu, tiek tarptautinį pripažinimą jaunai atkurtai valstybei.