Šiuolaikiniame gyvenime socialiniai tinklai yra komunikacinės platformos, taip pat naudojamos ir rinkodaros tekstų skelbimui. Naujos komunikacijos formos ir socialiniuose tinkluose produktą pristatantys tekstai skirti plačiajai auditorijai, traukia ne tik jų vartotojų, bet ir tyrėjų žvilgsnį. Nuomonės formuotojai, dar vadinami influenceriais, yra dominuojantys „Instagram“ tekstų autoriai. Nuomonės formuotojai dalinasi savo kasdieniu gyvenimu, asmenine patirtimi ir įžvalgomis, todėl yra sekami kitų socialinio tinklo naudotojų, kuriems yra įdomi formuotojo nuomonė.
Įmonės dažnai sudaro sutartis su nuomonės formuotojais, kad šie reklamuotų tam tikro prekinio ženklo produktą. Tekstai, kuriuose atsispindi rinkodaros tikslai, yra pažymėti grotažymėmis ir žodžiu „reklama“. Tai patvirtina influencerio bendradarbiavimą su įmone. Produkto pristatyme nuomonės lyderiai pabrėžia teigiamas reklamuojamojo produkto savybes, pasidalina asmeninėmis įžvalgomis, taip darydamas poveikį skaitytojui. Vokiškų ir lietuviškų tekstų tyrimas parodė, kad tiek vokiški, tiek lietuviški produktų pristatymai turi vienodą struktūrą. Nors produkto pristatymu gali būti ir laisvo stiliaus, neredaguotas tekstas, matoma tendencija taikyti tarptautiniu mastu paplitusius struktūros modelius: nuomonės formuotojai pristato produktą aprašydami jo savybes arba naudoja „konkursų modelį“, kai skaitytojui siūloma dalyvauti konkurse, kuriame jis gali laimėti pristatomą produktą.
Nors tekstų struktūra vienoda, nuomonės formuotojai naudoja tam tikras kalbines priemones, kurios paverčia tekstą originaliu ir būdingu tik to vartotojo įrašams. Norėdamas paveikti skaitytoją, nuomonės formuotojas savo tekste vartoja kalbines priemones, būdingas kasdienei jaunimo kalbai, pvz., anglicizmus, susijusius su socialinių tinklų funkcijomis like, share, comment, ar įrašo temą atitinkančius anglicizmus, kaip lifestyle, haul. Taip pat vartojami jaustukai, pvz., 😍, 🙌, 🎉, kurie paveikslėliu išreiškia emociją, taip papildydami rašytinį tekstą. Šie ir kiti kalbiniai elementai, pvz., klausiamieji ir šaukiamieji sakiniai, pirmojo asmens vienaskaita ir antrosios asmenų daugiskaitos vartojimas, grotažymės suteikia tekstui tiesioginės komunikacijos įspūdį.
Tirdami naujas komunikacijos formas, kalbininkai neapsiriboja tik kalbos nagrinėjimu. Į tyrėjų akiratį patenka ir kiti komunikaciniai elementai, vartojami kartu su kalba, pavyzdžiui, nuotraukos. „Instagram“ tekstai publikuojami kartu su nuotraukomis, nes tai taip pat didina šių tekstų poveikį skaitytojui, o kartu ir potencialiam pirkėjui, nes taip produktas ne tik aprašomas, bet ir parodomas. Būtent nuotraukos patraukia skaitytojo dėmesį ir sužadina susidomėjimą reklamuojamu produktu. Tiek vokiškuose, tiek lietuviškuose nuomonės formuotojų produktų pristatymuose tekstas ir paveikslas gali papildyti vienas kitą, perteikdami skirtingą informaciją. Tačiau nuotrauka gali ir nesuteikti jokios papildomos informacijos, bet su tekstu sudaryti išbaigtą kalbinių ir vizualinių bruožų visumą.
Jolanta Misiūrienė: socialinis pedagogas mokykloje ir jo vaidmens plėtra
Socialinė pedagogė Jolanta Misiūrienė iš Vytauto Didžiojo gimnazijos Lietuvoje prabyla apie savo kelią, darbą ir iššūkius. Rugsėjo 27-oji - Lietuvos socialinių darbuotojų diena, tačiau socialiniai pedagogai turi ir savo dieną - spalio 2-ąją. Jolanta sako, jog socialiniai pedagogai turi savo ypač svarbų vaidmenį mokykloje. Ji dirba jau apie 18 metų ir teigia, kad socialinis pedagogas yra žinomas kaip „gaisrų gesintojas“, dalyvauja pokalbiuose su tėvais, atstovauja vaikui visose kitose institucijose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo ir pensijų ryšys
Ji pabrėžia, kad šių laikų mokykla yra sudėtinga: tėvai dažnai išprusę ir protingi, o mokytojai patiria didelį krūvį. Socialinis pedagogas išklauso mokytoją ir padeda vaikams pritapti mokykloje bei gerinti santykius su kitais. Over time, Jolanta dalinasi patirtimi apie įvairius darbus: nuo socialinės paramos iki darbo su rizikos grupei priklausančiomis šeimomis. Ji prisimena, kad vieną kartą teko dirbti su rizikos grupei priklausančiomis šeimomis ir pasakoja apie moters pokyčius pavartojus alkoholio - sėkmės istorija, kuri ją palaiko iki šiol.
Nors darbas sunkus - emociškai ir psichologiškai įtemptas - Jolanta teigia, kad jos pasirinkimas buvo teisingas, nes emocinė būsena svarbiausia. Ji pabrėžia, jog socialinis pedagogas nėra tas pats kas socialinis darbuotojas: socialinis pedagogas labiau susijęs su mokyklos ugdymu, lankomumu ir vaikų poreikiais, bet vis tiek atsakingas už vaiko gerovę. Darbo rezultatų kartais gali tekti laukti dešimtmečiais, tačiau Jolanta tiki sėkme net ir tuo atveju. Ji pasakoja apie savo kasdienybę: dažnai grįžusi iš darbo ji sustoja miške, kad atstatytų vidinę pusiausvyrą, užsiima šokiais, dainavimu ir aktyviu gyvenimu su vaikais bei bendruomene.
Jolantinė turi daug keliauti ir pramoginę veiklą: ji šoka Lentvario moterų liaudies šokių grupėje „Verpstė“, dainuoja „Volunga“ chore, keliauja su mokiniais ir nedvejodama lieka nakvoti mokykloje tam, kad pasidalinti akimirkomis su vaikais. Ji siekia išlikti žodžiu atvirą durų principą - jos kabinetas visada atviras, durų turinys - pasitikėjimo dėžutė, palikta kolegės Irenos Stankevičės. Misiūrienė pasakoja, kad ji mėgsta keliauti Lietuvoje, o jos svajonių šalis - Islandija. Ji taip pat giliau įvardija pomėgius: skaitymas, mezgimas, gėlių priežiūra. Ji taip pat pasidalina kontūrais, kaip ji palaiko save emocinėje ramybėje: dalijasi patarimu, jog svarbu rasti asmeninę ramybę ir nepamiršti apie savo žmogiškąjį pobūdį šeimoje.
Kalbėdama apie iššūkius, Jolanta akcentuoja, kad šiuolaikinė mokykla reikalauja įtraukaus ugdymo, daug spec. poreikių vaikų ir nuolatinio mokymosi seminaryse. Ji taip pat atskleidžia, kad jos durys yra visada atviros - tai tarsi socialinio pedagogo vizitinė kortelė. Misiūrienė pabrėžia, jog socialiniai pedagogai turi būti pasiruošę dirbti su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais, kurių analizė ir tyrimai dar tik pradeda plėtotis Lietuvos kontekste. Tarp jos patirčių - ir tarptautinių tyrimų bei recenzinių straipsnių įtaka, kuri padeda plėsti suvokimą apie socialinio pedagogo veiklą.
Socialinių tinklų vaidmuo švietime: pamokos idėjos ir praktika
Įvairios iniciatyvos apie jaunimo laiką internete ir socialinių tinklų naudojimo įpročius Lietuvoje planuojamos kaip interaktyvios pamokos. Pamokos metu bus pateikiami realūs pavyzdžiai ir statistika, padedantys geriau suprasti socialinių tinklų poveikį jaunimui. Pamoka skatins kritiškai įvertinti savo naudojimosi socialiniais tinklais įpročius ir ugdyti sąmoningesnį bei atsakingesnį technologijų naudojimą. SUP turintiems mokiniams padės lydintis mokytojas, jiems gali būti pateiktos lengvesnės praktinės užduotys. Interaktyvi veikla - žaidimas „MANO 24 valandos“.
Taip pat skaitykite: Susipažinkite su vedėjo pareigomis
Šios iniciatyvos atspindi platesnę tendenciją - įtraukti socialinę pedagogiką į moderniąją skaitmeninę edukaciją ir sukurti sąmoningumo ugdymo aplinką, kuri skatina jaunimą vertinti savo elgesį socialiniuose tinkluose, suprasti rizikas ir atsakomybę. Pamokos pabaiga ir papildoma vertė yra ekskursija po patalpas, kuri suteikia praktinį suvokimą apie mokyklos socioedukaciją ir jos įtaką gyvenimo įgūdžiams.
Duomenų ir metodų dalį papildanti medžiaga
Taip pat pateikiama literatūra ir tyrimai, susiję su socialinio pedagogo veikla Lietuvos kontekste: Mokyklos nelankymo prevencija, ergonominis aspektas, Socialinė pedagogika, Socialinio pedagogo kompetencijos samprata, Socialinio pedagogo reglamentavimo gairės. Tyrimų langas rodo, kad socialiniai pedagogai dirba su vengiančiais lankyti mokyklą mokiniais, ir nors jų darbas yra sudėtingas, jų veikliosios gairės tobulėja.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie socialinius darbuotojus Vilkaviškyje
tags: #jolanta #dukstiene #pedagoge #socialiniai #tinklai