Pensijų kaupimo sistema - tai galimybė kiekvienam, mokančiam valstybinio socialinio draudimo įmokas, dalį jų kaupti pensijų fonde. Kitaip tariant, šia galimybe pasinaudoję asmenys dalį „Sodrai“ mokamų įmokų nukreipia į savo sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, šie žmonės pensiją gaus iš dvejų šaltinių: „Sodros“ ir pensijų fondo. Tokiu atveju „Sodros“ gaunamas pensijos dydis proporcingai bus sumažintas, atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Tiesa, sumažės tik papildomoji pensijos dalis - bazinės pensijos dydžiui įtakos tai neturės. „Sodros“ pensija nemažės ir už tą laikotarpį, kai nedalyvavote kaupime. Dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje kitos socialinės išmokos, pavyzdžiui, ligos ar nedarbo, taip pat nemažės.
Pensijų pakopos Lietuvoje
Pasaulyje veikia trijų pakopų pensijų sistema, 2004 m. pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje. Iki tol mūsų šalyje pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantavo tik valstybinė socialinio draudimo sistema.
I pensijų pakopa
Pirmąją pakopą sudaro pensijų kaupimas vien tik „Sodroje“, kai valstybinio socialinio draudimo pensijos mokamos perskirstant dirbančiųjų įmokas dabartiniams pensininkams.
II pensijų pakopa
Tai - kaupimo būdas, kai dalis įmokų, mokamų „Sodrai“, nukreipiama į dirbančiojo asmeninę pensijų sąskaitą. Kaupti papildomą pensiją antros pakopos pensijų fonduose gali visi valstybiniu socialiniu draudimu apsidraudę asmenys, dar nesukakę senatvės pensijos amžiaus. Iš pradžių sudaroma lėšų kaupimo privačiuose pensijų fonduose sutartis ir pasirenkamas pensijų fondas, po to kiekvieną mėnesį „Sodra“ perveda nustatytą dalį pensijų dalyvio atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą. Pervestos lėšos yra investuojamos ir kaupiamos iki pensijų dalyvis sulaukia pensinio amžiaus.
Fonduose kaupiama dalis socialinio draudimo įmokų, skirtų senatvės pensijai, nuolat svyruoja. Ši dalis 2004 m. siekė 2,5 proc., 2005 m. - 3,5 proc., 2006 m. - 4,5 proc., 2007 m. - net 5,5 proc., 2009 m. - 2 proc., 2012 - 1,5 proc., 2013 m. - 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
2012 m. pabaigoje Seimui priėmus II pakopos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, atsirado taip vadinama II+ pakopa („2+2+2“ modelis) garantuojanti, kad nuo 2014 m. į asmeninę pensijos sąskaitą patektų 2 proc. bazinė įmoka iš „Sodros“ mokesčių ir po 1 proc. darbuotojo darbo užmokesčio bei vidutinio šalies darbo užmokesčio, kurį, kaip paramą už dalyvavimą II+ pakopoje, perves valstybė.
2014 m. įsigaliosianti nauja pensijų kaupimo sistema garantuoja tokį „Sodros“ įmokų fondams didėjimą:
- nuo 2014 m. - 2 proc. „Sodros“ įmokos, 1 proc. nuo savo atlyginimo ir 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iš valstybės biudžeto kaip skatinamoji įmoka;
- nuo 2016 m. - 2 proc. „Sodros“ įmokos, 2 proc. savo užmokesčio, 2 proc. VDU iš valstybės;
- nuo 2020 m. - 3,5 proc. iš „Sodros“, 2 proc. nuo asmens atlyginimo ir 2 proc. valstybės skatinamoji įmoka.
Tiesa, naujiems dalyviams, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarys po 2013 m. sausio 1 d., galimybės, kad į pensijų fondus būtų pervedama tik dalis socialinio draudimo įmokos neliks, kadangi pagal priimtus Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimus, asmenys, pasirašę sutartis po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, šias sutartis pasirašo jau naujomis sąlygomis, t.y. jiems taikoma trijų dalių įmokų į pensijų fondus sistema.
III pensijų pakopa
Trečios pakopos pensijų fondai - tai papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondų sistema, į kurią investuojant galima susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio dalį. Savanoriškai kaupti papildomą pensiją trečios pakopos pensijų fonduose gali kiekvienas, sudaręs pensijų kaupimo sutartį. Pasirašius šią sutartį atidaroma asmeninė pensijų sąskaita, į kurią bus mokamos įmokos. Jas pagal dalyvio pasirinktą investavimo strategiją investuos šios srities specialistai. Kaupiamos lėšos tampa pensijų dalyvio nuosavybe, o sukaupti pinigai paveldimi. Sukauptas lėšas galima gauti visas iškart arba periodinėmis išmokomis.
Kas nutinka nustojus mokėti įmokas?
Gyvenime nutinka įvairių dalykų - žmonės netenka darbo, nusprendžia viską palikę išvykti į kitą šalį ar ištikus nelaimei gali tapti visai nedarbingi. Kas nutiks, jei nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas? Net ir tuo atveju, jei kuriam laikui ar visai nustosite mokėti kaupiamąsias įmokas, jūsų sukauptos lėšos ir toliau „dirbs” pensijų fonde (bus investuojamos) ir lauks, kada jūs sukaksite pensinį amžių. Jei pradėsite vėl dirbti, apsispręsti iš naujo nebereikės - įmokos iš karto pradės keliauti į jūsų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo išmoką su invalidumu?
Jei 2013 m. sustabdėte pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą, įmokų pervedimą galėsite atnaujinti ne anksčiau kaip kitų metų sausio 1 dieną apie tai raštu pranešdamas pensijų kaupimo bendrovei. Jei darbdavys nesumokės socialinio draudimo bei papildomų pensijų kaupimo dalyvio įmokų „Sodrai”, kaupiamųjų įmokų bus pervedama tiek, kiek priklauso (t.y. kiek yra apskaičiuota), o pati „Sodra” išieškos skolas iš darbdavio.
Atsitikus blogiausiam - jums mirus anksčiau negu sulauksite senatvės pensijos amžiaus, sukauptas turtas bus paveldėtas jūsų artimųjų, nes tai jūsų turtas.
Kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje?
Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas teiravosi, kada reikėtų sustabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje. Tomas skaičiavo, kad kiekvieną mėnesį nuo jo atlyginimo pensijų fondai nuskaičiuoja apie 50 eurų. „Per metus sutaupyčiau apie 600 eurų. Tai nemaža suma, kurią galėčiau skirti būsto remontui ar kitam brangesniam pirkiniui“, - sakė vyras.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Peciukevičius tikino, kad Lietuvos II pensijų pakopa sukurta taip, kad joje labiau apsimoka likti, o ne pasitraukti. Anot jo, didelė infliacija vartotojus pirmiausiai skatina atsisakyti nebūtinų išlaidų. Jis siūlė dabartinį finansinį spaudimą vertinti individualiai ir kiek įmanoma objektyviai. Kadangi kaupimo stabdymas galimas tik 1 metams per visą kaupimo laikotarpį, apie tokios galimybės naudojimą reiktų mąstyti ne su tikslu taupyti būtinosioms išlaidoms, bet tik kritiniais finansinių sunkumų atvejais.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tikino, kad papildomas kaupimas turėtų būti pačių gyventojų reikalas. Anot jo, tai rodo, kad reikia tvarkyti mokesčių sistemą, kuri nesurenka pakankamai pinigų, todėl jų visur trūksta. Tokiu atveju, daugiau pinigų uždirbantys žmonės gali kaupti papildomai II pakopoje, bet tai būtų jų pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta turto dalybos skyrybų atveju, kai yra vaikų?
R. Lazutka skaičiavo, kad kaupiant pinigus antrojoje pensijų pakopoje, jie tik nuvertėja. Todėl žmonėms tai nesaugu, lyg jie dalyvautų loterijoje - kada pasiseks, kada ne. Algoms augant toliau, po 10-20 metų (o pensininkai gyvena tiek laiko), tas anuitetas nuvertės iki 1-2 proc. VDU.
Portalas tv3.lt primena, kad iki birželio pabaigos, gyventojai, kurie buvo automatiškai įtraukti į antros pensijų pakopos kaupimą, turėjo apsispręsti kaupti ar ne. Iš viso buvo įtraukta 68 tūkst. gyventojų, apie 41 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė.
Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc., rodo LIPFA duomenys. Iš viso pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje šalies kaupiantieji pensijai disponavo 6,7 mlrd. eurų turtu.
Nors išėjus į pensiją dalis gyvenimiškų poreikių natūraliai sumažėja, paskaičiuota, jog kokybiškam gyvenimui senjorai turėtų gauti bent du trečdalius buvusių pajamų. Lietuvoje iki tokio rodiklio dar toloka: vidutiniškai pensija sudaro kiek mažiau nei pusę vidutinio darbo užmokesčio. Turint omenyje sparčias visuomenės senėjimo tendencijas, šie faktai yra svarus postūmis savarankiškai kaupti finansiškai aprūpintai ir saugiai senatvei.
Savanoriškai pasirenkama kaupimo senatvei priemonė, kai dalis valstybiniam socialiniam draudimui pervedamų mokesčių nukreipiama į pasirinktą privatų pensijų fondą, vadinama antrąja pensijų sistemos pakopa.
Šiuose fonduose buvo sudaryta 1066,7 tūkst. II pakopos pensijų sistemoje asmuo turi savo kaupiamąją sąskaita, į kurią kartą per mėnesį pervedamos lėšos, priskaičiuotos nuo gauto atlyginimo. Fonde sukauptos lėšos ilgainiui auga jas investuojant į pasirinkto rizikingumo finansines priemones.
Tampant II pakopos dalyviu, tenka pasirinkti ne tik pensijų kaupimo bendrovę, bet ir pensijų fondo rizikingumą. Paprastai investiciniai fondai siūlo rinktis vieną iš kelių fiksuotų pasiūlymų. Pensijų fonduose galioja svarbus investavimo principas - kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnę riziką galima prisiimti. Tačiau svarbu atminti, jog pasirašius sutartį ir pasirinkus fondą, „ant laurų” užmigti neverta.
Tapus II pakopos dalyviu ir sulaukus pensinio amžiaus, asmuo gaus dvi išmokas: vieną iš Sodros (valstybinę pensiją), kitą - iš pensijų fondo, kuriame kaupė. II pakopos dalyviams sukauptas lėšas išmokės gyvybės draudimo bendrovė. II pakopos fondų pensijų išmokas galima gauti ne tik dalimis, bet ir iš karto, kaip vienkartinę išmoką. Atsiimti sukauptas lėšas iš karto galima ir tuo atveju, jei suma bus gerokai didesnė nei reikia įsigyti maksimalaus dydžio dydžio anuitetą.
Kaupimas fonduose nenutrūks ir dėl darbdavio kaltės, jei jis nesumokės socialinio draudimo įmokų „Sodrai”.
Pasirinkęs III pakopą asmuo nebepriklauso nuo „Sodrai” mokamų mokesčių perskirstymo, o pensijai kaupia visiškai savarankiškai, atsižvelgdamas į savo pajamas. 2011 m. pabaigoje III pakopos sutartis turėjo 26 430 asmenys. Pažymėtina, kad III pakopos įmoka gali būti pervedama ne tik paties dalyvio, bet ir kito asmens. Prie III pakopos pensijų fondų patrauklumo prisideda ir tai, kad galima investuoti į kelis skirtingus fondus pas kelis skirtingus valdytojus.
Vertėtų žinoti, kad kaupiant III pakopoje taikoma GPM lengvata. Atsižvelgiant į dabartinių senatvės pensijų dydį, valstybinio socialinio draudimo finansinę situaciją bei demografines tendencijas, savarankiško kaupimo svarba yra neabejotina.
Anuitetas
Anuitetas nuperkamas gyvybės draudimo bendrovėje. Jis yra privalomas, kai pensijos gavėjui apskaičiuoto pensijų anuiteto vienos išmokos dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Renkantis pensijų anuiteto rūšį, reikia žinoti, kad Pensijų kaupimo įstatyme yra įtvirtinti keli pensijų anuiteto reikalavimai.
Privalumai dalyvaujant pensijų kaupime
- Disciplinuotai, nuosekliai ir tikslingai kaupsite savo pensijai
- Papildoma paskata iš valstybės - įmoka iš valstybės biudžeto nuo šalies užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio.
- Paskirstysite riziką: „Sodros“ mokama senatvės pensija priklauso nuo dirbančiųjų sumokėtų mokesčių ir pensijų gavėjų skaičiaus, o II pakopos pensijų fonduose kaupiama pensija - nuo į šiuos fondus pervedamų įmokų dydžio, pensijos kaupimo trukmės ir fondų investicijų grąžos.
- Tikėtina, kad sukaupsite didesnę pensiją, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo.
- Mažėjant fondų turto valdymo mokesčiams didėja dalyvio gaunama investicijų grąža.
- Valstybė skatina mažamečius vaikus auginančius tėvus: nuo 2014 m. vienam iš tėvų, auginančių vaiką iki trejų metų ir gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpą arba draudžiamų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą iš valstybės biudžeto bus pervedamos 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio pensijų įmokos. Pensijų įmokos pervedamos už kiekvieną vaiką iki trejų metų.
- Suteikiama galimybė bet kada keisti pensijų kaupimo bendrovę, jei dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje yra lėšų.
- Suteikiama galimybė iš pensijų fondų išmoką gauti anksčiau, jei dalyviui paskiriama išankstinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (ne anksčiau negu 5 metai iki senatvės pensinio amžiaus).
- Dalyviai tebeturi teisę gauti „Sodros“ mokamas socialines išmokas: ligos, motinystės ir kitas. Ir jos nėra mažinamos.
- Pensijų fonde sukauptos lėšos yra paveldimos.