Darbo teisės pagrindą Lietuvoje sudaro Darbo kodekas (DK), kurio XII skyriaus ketvirtasis skirsnis reglamentuoja „Darbo sutarties pasibaigimą“. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir jų tvarka priklauso nuo šalių valios, darbdavio ir darbuotojo iniciatyvų ar jų nebuvimo. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip tvarkomas darbo sutarties pasibaigimas, kai atsiranda sodros draudimo pabaigos aplinkybės, ir kaip tai įforminama teisės aktais.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir jų klasifikavimas
- Pagal DK 124 straipsnį darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima suskirstyti į tris grupes: pirmoji - pagrindiniai atvejai, kai darbo sutartis baigiasi dėl įstatymų nustatytų pagrindų; antroji - kai darbdavys be teisių perėmėjo likviduoja įmonę arba kai darbdavys miršta; trečioji - darbuotojo mirties faktas.
- Nesant šalių valios, darbo sutartis nutraukiama dėl objektyvių aplinkybių (pvz., teismo sprendimo įsiteisėjimas ar pasikeitusios aplinkybės). DK 60 str. reglamentuoja šią situaciją.
- Darbdavys darbo sutarties pasibaigimą įformina įsakymu (potvarkiu). Darbuotojas turi būti supažindintas su sprendimu, o įregistruojami įrašai tiek darbo sutartyje, tiek įsakyme.
Atleidimas, atleidimo išmokos ir atsiskaitymai
Darbo sutarties nutraukimo tvarka reikalauja, kad visi darbai būtų atlikti laikantis teisinių terminų ir procedūrų. Iki darbo sutarties pasibaigimo ar įsakymo įteikimo darbdavys turi įvykdyti atsiskaitymą už darbuotojo darbą:
- Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti darbuotojui jo atleidimo dieną, išmokėdamas visus priklausančius pinigus ir įforminant sprendimą pagal DK 141 str.
- Darbuotojui išmokama išeitinė išmoka: darbdavio iniciatyva be kaltės - du vidutiniai mėnesiniai atlyginimai (arba pusė, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus); darbdavio valia - ne mažiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių. Tritai papildomos išmokos priklauso atsižvelgiant į darbo stažą ir kitus kriterijus (pvz., išdirbtas laikotarpis).
- Atleidimo metu ar laikino pobūdžio įsipareigojimų vykdymo tvarka gali būti taikoma speciali delspinigių ir baudų sistema, kai vėluojama apskaičiuoti ar išmokėti užmokesčius ar išeitines išmokas (DK 147, 146, 207 str.).
Specifinės nuostatos dėl atleidimo dėl darbdavio iniciatyvos ar valios
DK 57 str. nustato atleisti be kaltės be konkrečios darbuotojo kaltės pagrindu, kai darbdavys inicijuoja atleidimą dėl organizacinių ar ekonominių priežasčių. Tokiu atveju darbuotojui mokama išeitinė išmoka, dažnai du vidutiniai darbo užmokesčiai (arba didesnė išmoka pagal papildomas sąlygas). DK 59 str. leidžia darbdaviui nutraukti sutartį ir dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 str., pvz., nebelikus pasitikėjimo ar darbo poreikių sumažėjimo. Darbdaviui būtina įspėti darbuotoją iš anksto: paprastai vieną mėnesį, o trumpesniais darbo santykiais - dvi savaites.
Terminuotos sutarties pasibaigimas ir įspėjimo laikai
Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui (DK 69 str.). Pasibaigus terminui, darbdavys turi įspėti darbuotoją iš anksto. Jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau negu dvejus metus, mokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jei sutartis tęsiasi trumpiau, taikoma atitinkama išmoka.
Sodros draudimo poveikis ir laikina nedarbingumo ar atostogų laikotarpiai
Šioje temoje svarbu pažymėti: kai pasibaigimo dieną darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba atostogauja, pasibaigimo data gali būti nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Taip pat gali būti taikoma teisė du mėnesius papildomai apsaugoti slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų ar žmonėms su sunkia liga, kaip nustatyta ministerijų patvirtintuose sąrašuose.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Nėštumo, gimdymo ir apsaugos teisėsaugos priemonės
Nuo nėštumo pradžios iki keturių mėnesių po vaiko gimimo nėščios darbuotojos negalima atleisti darbdavio iniciatyva ar valia, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (DK 61 str.). Atskira apsauga taikoma ir darbuotojų atstovams (darbo tarybos nariams, profesinių sąjungų atstovams): jų atleisti gali tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimą (DK 168 str.).
Kaip ir kada įforminamas įdarbinimas bei pranešimai Sodrai
Įdarbinimo procesas apima darbo sutarties pasirašymą ir pranešimo apie socialinio draudimo pradžią (1-SD formos) pateikimą Sodrai; pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš pirmąją darbuotojo darbo dieną. Pranešimai apie atlyginimus ir įmokas teikiami SAM formomis kas mėnesį (iki kito mėnesio 15 dienos). Po atleidimo taip pat teikiamas 2-SD pranešimas Sodrai apie darbuotojo atleidimą ir socialinio draudimo pabaigą.
Šie įforminimo reikalavimai - būtini, nes teisiniuose veiksmuose dažnai kyla ginčai dėl tinkamo termino laikymosi, dokumentų surinkimo ir atsiskaitymo už darbą. Net ir pagrįstas sprendimas atleisti gali tapti neteisėtu, jeigu nesilaikoma įstatymų ir procedūrų.
Įsipareigojimai ir teisinė atsakomybė
Darbdavys turi užtikrinti teisingą darbuotojo atsiskaitymą, teisingai išmokėti darbo užmokestį, išeitines išmokas ir kitas sumas iki darbo santykių pabaigos (DK 146 str.). Jei įdarbinimas ar atleidimas vykdomas pažeidžiant teisės normas, gali kilti teisminiai ginčai, todėl svarbu laikytis procedūrų ir terminų.
Darbo sutarties pasibaigimo fiksavimas
Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Nebūtina išduoti atskiro pažymėjimo, tačiau darbuotojo prašymu darbdavys gali išduoti darbo pažymą, nurodydamas darbo funkcijas, pradžią ir pabaigą, o pageidaujant - ir darbo užmokestį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas