Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Kas gali įvaikinti?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims. Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui: kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį; kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų); kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką; kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai; kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.
Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.
Taip pat skaitykite: Situacija ir nuostatos dėl įvaikinimo
Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 (redakcija 2015-03-24). Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
Įvaikinimo procedūra žingsnis po žingsnio
Įvaikinimo procesas susideda iš 2 etapų: pasirengimo ir galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukimo. Pirmasis etapas yra pasirengimas (trunka iki 5 mėnesių). Po jūsų prašymo įvaikinti pateikimo per 20 d. d. atliekamas pirminis vertinimas. Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesius. Mokymus sudaro 7 grupinės sesijos ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai, tačiau pagal poreikį gali būti organizuojama ir daugiau. Mokymų pabaigoje jums per 10 d. d. yra pateikiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti.
- Pirmas žingsnis: kreipimasis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.
- Antras žingsnis: dokumentų pateikimas. Norintis įvaikinti asmuo pateikia prašymą įvaikinti ir Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 046/a) kopiją.
- Trečias žingsnis: pasirengimo įvaikinti patikrinimas. Pradinis dokumentų vertinimas truks ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.
- Ketvirtas žingsnis: mokymai būsimiems įtėviams. Tarnybos teritorinis skyrius kreipiasi į globos centrą mokymų organizavimo, apie tai raštu informuoja asmenį per 3 darbo dienas.
- Penktais žingsnis: išvados apie asmens pasirengimą įvaikinti. Išvados parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo mokymų pabaigos. Teigiama išvada galioja 24 mėnesius.
- Šeštas žingsnis: įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių sąrašą. Tarnyba per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl įrašymo.
- Septintas žingsnis: galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas. Tarnyba informuoja šeimą per teritorinį skyrių ar globos centrą ir pateikia informacinį raštą apie vaiką.
- Aštuntas žingsnis: teisminis procesas dėl įvaikinimo.
Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Turite pateikti prašymą įvaikinti, Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 046/a).
Informacija apie vaiką ir šeimos atranka
Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi įvaikintojų lūkesčius, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus. Tarnyba apie šeimos parinkimą konkrečiam vaikui informuoja juos per gyvenamosios teritorinį skyrių ar Globos centrą. Informaciniame rašte pateikiama informacija apie vaiką (vardas ir pavardė; gimimo data ir vieta; įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą pagrindas; vaiko gyvenamoji vieta (globos (rūpybos) vieta); informacija apie vaiko kilmę, socialinę aplinką, šeimos istoriją; vaiko sveikatos būklė; specialūs vaiko poreikiai).
Jūs, su vaiko globėju (rūpintoju) iš anksto suderinę laiką ir datą, turėsite teisę susipažinti su Tarnybos informaciniame rašte nurodytu vaiku. Savo sutikimą ar atsisakymą įvaikinti pasiūlytą vaiką Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu turėsite pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo dienos.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo tyrimai
Įvaikinimo terminai, mokesčiai ir socialinės garantijos
Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.
Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos. Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su: dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima); atstovo, advokato paslaugomis; žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur, o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale - 31,00 Eur; kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.
Socialinės garantijos įtėviams: Tėvystės išmoka gali būti mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Tėvystės atostogos turi būti suteikiamos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.
Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama įvaikį prižiūrinčiam vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, jeigu vaiko priežiūros atostogų išėjęs asmuo iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vienintelis išskirtinumas, kad vaiko priežiūros išmoka mokama 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai, nepaisant įvaikinto vaiko amžiaus, t. y. iki vaikui sueis 18 metų.
Vaiko interesai, informacija apie kilmę ir brolių bei seserų išskyrimas
Vaiko kilmė - viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą. Žinios apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą ir suteikianti pasitikėjimo savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės ir atsiradimo įtėvių šeimoje istoriją. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai įvaikintojams
Išskirti brolius ir seseris įvaikinant galima, bet tik išskirtiniais atvejais. Įstatymas išskirti brolius ir seseris leidžia tik išimtiniais atvejais. Dėl to kiekvieną kartą sprendžia teismas ir pirmenybė visada teikiama tam, kad vaikai būtų įvaikinti kartu. Tačiau, jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai yra neįmanoma, jie gali būti įvaikinti į skirtingas šeimas, jeigu toks sprendimas atitinka vaiko interesus. Tie išimtiniai atvejai yra aptariami: kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.
Statistika, užsienio įvaikinimai ir aktualios diskusijos
Pernai užsienio šeimos įvaikino 47 vaikus iš Lietuvos. Dažniausiai tai buvo šeimos iš Italijos. Anot A. Jakavonienės, tokia situacija susiklosto dėl to, kad savarankiškai kreiptis dėl įvaikinimo užsieniečiai negali. Ši procedūra atliekama per užsienio šalių centrines institucijas arba per Lietuvoje akredituotas institucijas, kurių šiuo metu yra 10. Net keturios iš jų yra Italijos organizacijos. Anot specialistės, iš minėtų 47 vaikų net 26 vaikai buvo įvaikinti Italijoje. Taip pat paprastai vaikus įvaikina Kanados, Švedijos, JAV piliečiai. Naujosios Zelandijos piliečiai įvaikino 28 vaikus per 12 organizacijos akreditavimo metų Lietuvoje.
Šiuo konkrečiu atveju, nurodo A. Jakavonienė, mergaitė galima įvaikinti nuo 2015 m., tačiau Lietuvoje neatsirado nė viena šeima, kuri norėtų, galėtų ja pasirūpinti. Buvo ieškoma tiek įtėvių, tiek galimų globėjų, tačiau tokia šeima neatsirado. „Nuo 2015 m. visų įvaikinti galimų vaikų sąrašai su nuasmeninta informacija apie vaiką perduodami teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams. Jie savo veiklos teritorijoje supažindina asmenis, kurie gali globoti ir įvaikinti konkrečius vaikus“, - nurodo pašnekovė.
Užsieniečiai labiau pasiryžę įvaikinti neįgalius vaikus: net 63 proc. užsienio šalių piliečių svarsto galimybę įsivaikinti vaikus, kurie turi net ir žymių sveikatos sutrikimų, atkreipia dėmesį A. Jakavonienė. Tai vaikai su dauno sindromu, vaisiaus alkoholio sindromu, su proto, psichikos ar kitokia negalia. Užsienio šalių piliečiai tikrai svarsto tokią galimybę, o lietuvių šeimos neretai kelia tam tikrus reikalavimus net vaiko socialinei kilmei.
G. Paluckas mano, kad užsienio šalyse socialinių paslaugų sistemos išvystytos geriau. Dėl šios priežasties, įsitikinęs G. Paluckas, Lietuvoje šeimos labiau linkusios įsivaikinti sveikus vaikus iki trejų metų - tokiam vaikui lengviau prisitaikyti prie pokyčių, nebūtina speciali vaiko priežiūra dėl turimos negalios, todėl šeimai nereikia ieškotis papildomos pagalbos: „Užsieniečiai į tuos dalykus žiūri šiek tiek paprasčiau tiek dėl savo kultūrinės tradicijos, tiek dėl išvystytų paslaugų šeimai ir vaikui sistemų.“
N. Puteikis pažymi, kad įvaikino užsienyje yra gerai tais atvejais, kai neatsiranda, kas vaiką į šeimą priimtų Lietuvoje: „Kai neatsiranda, kas įvaikina, išvežimas turbūt yra neišvengiamybė ir tam vaikui turbūt yra geriau, jeigu taip įvyksta.“ Tačiau jis taip pat kritikuoja ministerijos komunikaciją ir viešą informacijos sklaidą, teigdamas, kad viešojoje erdvėje pasirodė neaiški informacija, gyventojams nėra atsakoma į rūpimus klausimus.
A. Jakavonienė pabrėžia - vaikus įsivaikinti užsienio šalių piliečiams, gyvenantiems ne Lietuvoje, leidžiama tik tais atvejais, kai visos kitos galimybės išnaudotos ir šeima nebuvo surasta Lietuvoje. Prieš siūlant vaikus įvaikinti užsienio šalių piliečiams, vaikai yra pasiūlomi žmonėms, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje. Ji priduria - šiuo metu vaikai iš Lietuvos įvaikinami tik šešiose šalyse, nes naujų šalių pagal teisės aktus Lietuvos Respublika nepriima, nes siekiama, kad šeimos vaikams būtų surastos Lietuvoje.
Praktiniai patarimai norintiems įvaikinti
Jūsų namuose - jauku, gera, šilta? Jūsų namuose gyvena mylinti šeima, kuri svajoja ir nori priimti dar vieną mažą širdį? Apsisprendimo bei pasiruošimo procesas yra labai individualus. Globėjų ir įtėvių rengimo programos metu yra pateikiama teorinė medžiaga, atliekamos įvairios praktinės užduotys, vedamos diskusijos. Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Apsisprendimas įvaikinti turėtų būti vieningas tarp sutuoktinių, tvirtas ir labai sąmoningas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kokia yra jūsų artimiausios aplinkos žmonių nuomonė į įvaikinimą. Svarbu apsvarstyti: su kokiomis sveikatos problemomis ar negalia galėtumėte priimti vaiką. Kokios vaiko sveikatos problemos jums būtų visiškai nepriimtinos, su kuriomis susidūrę, negalėtumėte padėti vaikui ar užtikrinti jo poreikių. Apsvarstykite, ar esate linkę bendradarbiauti, kreiptis pagalbos į specialistus. Susidūrus su problemomis, svarbu gebėti organizuoti reikalingą pagalbą.
Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra labai svarbūs įvaikinimo proceso dalyviai, kurių nuomonę reikia išklausyti. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą). Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.
Globos namuose šiuo metu naujų namų ir tėvų daugiausia laukia 10-17 m. vaikai ir jaunuoliai, t. y. daugiausia galimų įvaikinti vaikų turi mažesnių ar didesnių sveikatos sutrikimų, negalių. Būsimieji įtėviai labai nori tikėti, kad jiems pirmą kartą pamačius siūlomą vaiką tarp jų ir vaiko užsimegs ryšys. Galima pasakyti labai paprastai: kai mažas vaikas jaučia alkį, jį reikia žindyti, maitinti, kai bijo - raminti, glostyti, kai nuobodžiauja - žaisti ir t. t. Bendraujant su vyresniu vaiku - gebėti priimti jo reakcijas, jausmus, jį išklausyti, tinkamai reaguoti.
Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)
- Ar įvaikinimo procesas mokamas? Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos, bet šeima turi padengti su dokumentų paruošimu, kelione ir kitomis papildomomis paslaugomis susijusias išlaidas.
- Kiek laiko trunka įvaikinimas? Priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos ir kitų kriterijų: nuo kelių mėnesių iki metų.
- Ar užsienio piliečiai gali įsivaikinti? Nuo 2012-04-01 užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo (rimtos sveikatos sutrikimai, vyresni nei 8 m., 3+ brolių ir seserų grupės).
- Ar galima išskirti brolius ir seseris? Tik išimtiniais atvejais, apie tai sprendžia teismas, pirmenybė teikiama sutvertiems likti kartu.
Neurologas perspėja: dauguma žmonių bus valdomi technologijų | Ramybės režimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis, socialinis ir emocinis procesas, kuriame prioritetas teikiamas vaiko interesams, o kiekvienas etapas reguliuojamas teisės aktais ir institucijų procedūromis.
tags: #ivaikinimas #jurgita #juskiene