Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros visuomenės gerovės dalis, o tinkama psichikos sveikatos priežiūra ‒ būtina sąlyga žmogaus teisėms užtikrinti. Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, susiduria su iššūkiais, susijusiais su psichikos sveikatos strategijų įgyvendinimu. Šioje strategijoje apibrėžiami valstybės požiūris į psichikos sveikatos sistemą, jos raidos principai bei svarbiausi tikslai.
Strategijos svarba ir pagrindiniai tikslai
Psichikos sveikatos strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, apibrėžiantis valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus. Jos įgyvendinimas turėtų užtikrinti nuoseklų šių principų įgyvendinimą. Strategijos pagrindiniai uždaviniai orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą: žmogaus teisių užtikrinimą ir sisteminių pokyčių poreikį psichikos sveikatos priežiūros sistemoje.
Žmogaus teisių užtikrinimas
Psichikos sveikatos strategijoje žmogaus teisių užtikrinimas išskirtas kaip viena iš prioritetinių krypčių. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių. Nepaisant Strategijoje iškeltų prioritetų, valstybė toliau remia internatinio pobūdžio įstaigas, kuriose gyvena daug įvairių amžiaus grupių žmonių, taip sudarydama terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams.
Vienas iš opiausių žmogaus teisių klausimų - priverstinis hospitalizavimas, kuris kelia daug kritikos dėl galimų piktnaudžiavimo atvejų ir žmogaus laisvių apribojimų.
Sisteminių pokyčių poreikis psichikos sveikatos priežiūros sistemoje
Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema reikalauja iš esmės atsinaujinti - modernizuoti paslaugas, kurti naujus finansavimo mechanizmus, plėtoti veiksmingas paslaugas bei sukurti psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemą. Bendruomeninių paslaugų plėtra yra viena svarbiausių institucinių globos alternatyvų, ypač atsižvelgiant į socialinių paslaugų prieinamumo klausimą bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Anykščių ateitis
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, stacionarios socialinės globos poreikis tenkinamas 78%, dienos socialinės globos ir priežiūros centrų veiklą vykdo 105 įstaigos, o bendruomeninių įstaigų ir šeimos paramos centrų - 131. Dienos centrus lanko apie 44,7 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų. Visgi pripažįstamas nestacionarių socialinių paslaugų poreikis bei būtinybė vystyti kitas socialinės globos formas.
| Paslaugos tipas | Prieinamumas | Įstaigų skaičius | Lankančių asmenų skaičius |
|---|---|---|---|
| Stacionari socialinė globa | 78% | - | - |
| Dienos socialinė globa ir priežiūra | - | 105 | - |
| Bendruomeninės įstaigos ir šeimos paramos centrai | - | 131 | 44,7 tūkst. |
Finansavimo iššūkiai
Vienas iš didžiausių iššūkių - finansavimas. GIP (Gyventojų įtraukties programos atstovai) akcentuoja, kad internatinio pobūdžio socialinės globos įstaigos finansuojamos daugybę kartų didesnėmis sumomis nei numatyta sisteminiams pokyčiams psichikos sveikatos priežiūros sistemai. Valstybė dažnai labiau palaiko egzistuojančią sistemą, kuri prieštarauja ekonomikos ir etikos principams, o realūs pokyčiai neįgyvendinami.
Alternatyvūs sprendimai ir koalicijos veikla
Penkiolika nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″ inicijavo alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių planą. Tai buvo reakcija į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planą, kuriam nepritarė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai.
Koalicija pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, teikdama prioritetą veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Moksliniai tyrimai ir gerovės šalių praktika rodo, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusiųjų su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai globos namai.
Be to, koalicijos nariai siekia nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos, kad būtų užtikrintas strategijos vykdymas ir viešasis skaidrumas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Strategijos įgyvendinimo iššūkiai ir stagnacija
Profesorės Dainiaus Pūras vadovaujama Vilniaus universiteto mokslininkų grupė parengė studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką“, kurioje nustatyta, kad apie 500 mln. eurų, skirtų psichikos sveikatos priežiūrai, buvo naudojami neefektyviai. Pasak profesoriaus, psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo didelių ambicijų keistis atkurtos Nepriklausomybės pradžioje, tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos faktiškai nebuvo vykdomos, įsigalėjo stagnacija.
Ši sistema įtvirtino bejėgiškumo, socialinės atskirties, stigmos bei pasenusių medicininio modelio tradicijas, kurios šiandien neatitinka šiuolaikinių reikalavimų nei socialiniu, nei medicininiu požiūriu.
Savižudybių prevencija - valstybinio lygio iššūkis
Lietuvoje dėl savižudybių kasmet netenkama maždaug tūkstančio žmonių. Problema sprendžiama vangiai, nors jau du dešimtmečius žinoma, kad efektyviausias būdas mažinti savižudybių skaičių - užtikrinti specializuotą psichologinę pagalbą visiems mėginusiems nusižudyti. Nepaisant kitų šalių patirties ir rekomendacijų, šis sprendimas vis dar nėra įgyvendintas.
15/15: Ar keičiasi paauglių savižudybių situacija Lietuvoje?
Valdžios institucijų ir visuomenės bendradarbiavimas
Viceministrė N. Ribokienė akcentuoja teigiamas permainas socialinės ir sveikatos apsaugos srityse, ypač bendruomeninių paslaugų prieinamume ir pacientų teisių užtikrinime. Visgi bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos trūkumas tarp valdžios organų ir nevyriausybinių organizacijų išlieka vienu iš didelių strategijos įgyvendinimo barjerų. Valdžios atstovai dažnai diskutuoti ir išklauso, tačiau realių veiksmų po diskusijų kartais neprireikia, todėl psichikos sveikatos strategija lieka daugiau kalbama nei veikiama.
Lietuvos sveikatos strategija ir psichikos sveikata
2014-2025 m. Lietuvos sveikatos strategija siekia pagerinti bendrus sveikatos rodiklius, tarp kurių - gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) didinimas. Psichikos sveikatos sveikatos rodikliai Lietuvoje šiuo metu nėra pakankamai geri, o kai kurios sritys, kaip mirčių nuo infekcinių ir parazitinių ligų, netgi blogėja. Visgi viena iš neabejotinų sėkmių yra kūdikių mirtingumo mažėjimas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Psichikos sveikatos strategija dažnai minima kaip pagrindinė priemonė, norint pasiekti šiuos tikslus, tačiau dabartinis jos įgyvendinimas kelia daug klausimų dėl jo veiksmingumo ir tęstinumo.
Apibendrinant - iššūkiai ir galimos kryptys
- Žmogaus teisių užtikrinimas - svarbiausias prioritetas, tačiau vyksta per lėtai, o priverstinis hospitalizavimas išlieka opia problema.
- Sisteminių pokyčių poreikis - būtinybė modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros sistemą ir skatinti bendruomeninių paslaugų plėtrą.
- Finansavimo neatitikimai - didžiąją dalį finansavimo užima tradiciniai internatiniai modeliai, o bendruomeninės paslaugos finansuojamos per mažai.
- Alternatyvūs priemonių planai, kuriuos inicijuoja nevyriausybinės organizacijos, orientuoti į psichikos sveikatos paslaugų spektrą ir bendruomenines psichosocialines paslaugas.
- Strategijos įgyvendinimo stagnacija - nepaisant ilgų diskusijų, trūksta realių pokyčių ir valstybės įsipareigojimų laikymosi.
- Savižudybių prevencija - būtinos greitos ir efektyvios priemonės, ypač psichologinės pagalbos plėtra.
- Valdžios ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo stiprinimas skatintų geresnį strategijos įgyvendinimą.
Dėl to Lietuvos psichikos sveikatos strategija yra aktualus ir svarbus valstybės dokumentas, kuris turi būti ne tik deklaruojamas, bet ir nuosekliai įgyvendinamas, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir naujausių mokslinių žinių pasiekimus. Tik taip bus galima užtikrinti visiems psichikos sveikatos negalią turintiems asmenims orias gyvenimo sąlygas bei efektyvias medicinines bei socialines paslaugas.
tags: #isleista #psichikos #sveikatos #strategija