Islandijos ekonominiai ir socialiniai rodikliai apžvalga

Islandija (isl. Ísland) - valstybė Šiaurės Europoje, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena apie 376 000 gyventojų - Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų šalies gyventojų.

Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė.

Gyventojai, visuomenė ir socialiniai rodikliai

2009 m. Islandijoje gyveno maždaug 300 000 žmonių, iš jų net 200 000 gyveno sostinės regione. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 80,67 metų - viena didžiausių pasaulyje. Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Todėl islandai genetiškai labai artimi.

Nors 1985 m. užsieniečiai sudarė 1,4% šalies populiacijos 2008 m. Pagrindinė, valstybinė religija - liuteronybė (58,6% gyventojų save laiko liuteronais). Kultūriškai ir kalbiškai islandai priklauso skandinavams, islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Taip pat daug gyventojų moka anglų ir danų kalbas, kurios yra privalomai mokomos mokyklose. Tiesa, danų kalba Islandijoje yra kalbama tokiu būdu, kad ją suprastų ir švedai bei norvegai, todėl ji kartais yra vadinama skandinavų kalba.

Raštingumo lygis vienas didžiausių pasaulyje. Mėgiami įvairūs intelektualiniai užsiėmimai, pvz. Islandai ypač vertina savo nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Visuomenėje ir kultūroje nepaplitusi moterų diskriminacija, daug moterų vadovauja.

Taip pat skaitykite: Pašalpos bedarbiams Islandijoje

Administracinė sandara ir valdymas

Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą - Altingą - sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. JTO, NATO, EFTA ir OECD narė, užmezgusi diplomatinius santykius su dauguma pasaulio valstybių, ypač artimi ryšiai su kitomis šiaurės šalimis, NATO narėmis, JAV, Kanada. Oficialiai Islandija skirstoma į 8 regionus. Regionai smulkiau skirstomi į 74 savivaldybes. Islandijoje yra 75 savivaldybės, kurių mažiausioje - Aurneshrepure - gyvena 54 gyventojai.

Makroekonominė struktūra ir augimo dinamika

Pagrindiniai Islandijos ekonomikos sektoriai yra įvairios paslaugos (sudaro 57% BVP 2009), gamybos pramonė, statybos ir komunalinės paslaugos (23,4% BVP) ir žuvininkystė (6,3% BVP). Veikia laisvos rinkos ekonomika, todėl koorporaciniai mokesčiai maži, taip pritraukia daug investicijų. Eksporto bazė yra gana siaura ir daugiausia grindžiama gamtinių išteklių, būtent žuvininkyste, energetikai imlioms pramonės šakoms ir turizmui. Pagrindinis importas - mašinos ir įrengimai, naftos produktai, maisto produktai ir tekstilė. Cementas yra Islandijos labiausiai importuojamas produktas. Betonas yra plačiai naudojamas kaip statybinė medžiaga.

Islandija iki 2008 m. Ekonomika istoriškai labai priklausė nuo žvejybos, komercinė žvejyba iki šiol sudaro apie 40% viso eksporto ir 8% darbo vietų. Neturėdama gamtinių išteklių (išskyrus gausius hidro- ir geoterminės energijos šaltinius), šalis ekonomiškai priklausoma nuo besikeičiančių žuvies kainų. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio.

Islandijos ekonomika paskutiniame dešimtmetyje diversifikuota į gamybą ir aptarnavimo sferą, taip pat plėtojamas informacinių technologijų kūrimas, biotechnologijos ir finansinis aptarnavimas. Išaugo ir turizmo sektorius, įskaitant ekoturizmą ir banginių stebėjimą. Augimo tempas sulėtėjo tarp 2000 m. ir 2002 m., bet ekonomika išaugo 4,3% 2003 m. ir 6,2% 2004 m. Islandijos ekonomika pagaliau atsigavo. 2015m. BVP augimas buvo 4,0% , o nedarbo lygis tik 3,8%.

Rodiklis	Vertė / laikotarpis
Paslaugų dalis BVP	57% (2009)
Pramonė, statyba, komunalinės	23,4% (2009)
Žuvininkystė	6,3% (2009)
BVP augimas	4,3% (2003); 6,2% (2004); 4,0% (2015)
Nedarbo lygis	3,8% (2015)

2008-2009 m. finansinė krizė ir atsigavimas

Prasidėjus pasaulio ekonominei krizei, Europoje labiausiai buvo paveikta Islandija, kuri priėmė 5 mlrd. JAV dolerių paramą iš TVF. Islandija tapo pirmąja Vakarų šalimi, nuo 1976 m. gavusia tokią finansinę pagalbą. 2007 m. Islandija pagal vienam gyventojui tenkantį BVP rodiklį buvo penkta turtingiausia pasaulio valstybė, tačiau prasidėjus krizei, ji priartėjo prie bankroto, kai buvo priversta gelbėti tris bankrutuojančius vietos bankus. Ji labiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės, kadangi šalies ekonomika veikė panašiai kaip aukštos rizikos draudimo fondai, kurie ypač nukentėjo per krizę. Islandijos kronos vertė 2008 m. 2009 m.

Taip pat skaitykite: ekonominės tendencijos Islandijoje

Pagrindiniai vyriausybės planai - tęsti savo politiką mažinant biudžeto deficitą, skolinimąsi iš užsienio, esančią infliaciją, taip pat pertvarkyti žemdirbystę ir žvejybą, plečiant ekonomiką, privatizuojant valstybei priklausančius objektus.

Energijos sektorius ir pramoninė bazė

Pasitelkdama hidroelektrinių ir geoterminių energijos šaltinių gausa, Islandijos atsinaujinančios energijos pramonė teikia beveik 85% visų šalies pirminės energijos - proporcingai daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Islandijos parlamentas nusprendė 1998 m. transporto priemones ir žvejybos laivynus konvertuoti į vandenilio kurą, todėl Islandija tikisi, kad bus energiškai nepriklausoma, naudodama 100% atsinaujinančios energijos iki 2050 m. Kaip dalį šios programos, šalis atidarė pirmąją pasaulyje viešojo vandenilio degalinę ir nuo 2003 iki 2007 metų, jau yra apie 40 vandenilinių transporto priemonių kelyje.

Iki šiol didžiausia iš daugelio Islandijos hidroelektrinių yra Kárahnjúkar hidroelektrinė (690 MW galios) į šiaurę nuo Vatnajokull. Kitos stambios stotys yra Búrfell (270 MW), Hrauneyjarfoss (210 MW), Sigalda (150 MW), Blanda (150 MW) ir dar daugiau. Islandija tiria galimybes eksportuoti hidroelektrinių energiją per Povandeninį kabelį į žemyninę Europą, o taip pat aktyviai siekia išplėsti savo pramonės šakų - aliuminio ir ferosilicį lydymo gamyklas.

Nesjevedliro geoterminė elektrinė aptarnauja sostinės regiono karšto vandens ir elektros energijos poreikius. Naujausi geologiniai tyrimai atskleidė Islandijos dideles naftos atsargas jūroje savo 200 mylių ekonominėje zonoje Jan Mayenas srityje tikimybę.

Geografiniai ir aplinkos veiksniai, darantys įtaką ekonomikai

Islandijos klimatas laikomas jūriniu subpoliariniu. Šilta Šiaurės Atlanto srovė užtikrina mažus temperatūrų svyravimus ir sąlygiškai šiltą klimatą, palyginti su kitomis vietovėmis panašiose platumose. Regionai, turintys panašų klimatą - Aleutų salos, Aliaskos pusiasalis, Ugnies žemė, nors visos šios zonos arčiau pusiaujo.

Taip pat skaitykite: Islandijos socialiniai rodikliai ir pandemijos valdymas

Maždaug tik 0,7% Islandijos ploto yra ariama, nes salos reljefas yra daugiausia kalnuotas ir turintis ugnikalnių. Beveik 80% šalies yra negyvenama, daug Islandijos vietovės sudaro plokščių, kalnų viršūnių, ir derlingų žemumų. Yra daug ilgų, gilių fiordų ir ledynų, įskaitant didžiausią Europoje Vatnajökull. Kraštovaizdis pasižymi kriokliais, geizeriais, ugnikalniais, juodo smėlio paplūdimiais, ir Dvasios garuose lavos laukais.

Islandijos aukščiausia viršukalnė yra Hvannadalshnjúkur, kuri siekia 2,119 m (6,852 pėdų) virš jūros lygio. Daugiau nei 11 procentų šalies dengia ledynai. Jo sausumą sudaro ledynai (12.000 km2), lava (11.000 km2), smėlis (4000 km2), vanduo (3000 km2) ir ganykla (1000 km2). Sausumos masyvas vis dar juda maždaug 5 cm per metus, nes jis skyla platesniuose taškuose, kur susitinka dvi tektoninės plokštės. Paskutiniai ugnikalniai išsiveržę buvo Eyjafjallajökull 2010 m. ir Grímsvötn 2011 m.. Islandijoja netgi turi naujausią pasaulyje salą - Surtsey, suformuotą ugnikalnio išsiveržimo 1963 m.

Eksportas, importas ir prekybos kryptys

Eksporto bazė yra gana siaura ir daugiausia grindžiama gamtinių išteklių, būtent žuvininkyste, energetikai imlioms pramonės šakoms ir turizmui. Ekonomika lieka priklausoma nuo krintančių žuvies išteklių, taip pat ir nuo krintančių pasaulinių kainų pagrindinių jos eksportuojamų žaliavų: žuvies ir žuvies produktų, aliuminio ir ferosilicio. Pagrindinis importas - mašinos ir įrengimai, naftos produktai, maisto produktai ir tekstilė. Cementas yra Islandijos labiausiai importuojamas produktas. Betonas yra plačiai naudojamas kaip statybinė medžiaga.

Teritoriniai ir jūriniai resursai

Islandijos užimamas žemės plotas yra 103,000 kvadratinių kilometrų. Ji turi 4790 kilometrų pakrantės ir 200 jūrmylių (370,4 km) besitęsiančią išskirtinę ekonominę zoną virš 758,000 kvadratinių kilometrų vandens. Islandija užima 103,000 kvadratinių kilometrų žemės ploto.

Biologinė įvairovė ir žemės ūkio apribojimai

Islandijoje atrasta apie 1300 vabzdžių rūšių - tai gana mažai (pvz. pasaulyje 1,2 mln., Lietuvoje - 17 tūkst.). Vienintelis čia gyvenęs didesnis žinduolis prieš atsikraustant žmonėms buvo arktinė lapė. Retkarčiais į salą užklysta šikšnosparnių, tačiau čia negali veistis. Į salą iš Grenlandijos kartais atkeliauja poliarinės meškos, tačiau nuolat čia gyvenančių meškų nėra.

Kultūrinis kontekstas ir kalbinis identitetas

Islandų kultūrai pamatus padėjo senovės skandinavai. Dauguma islandų yra senovės skandinavų ir gėlų palikuonys. Dabartinė islandų kalba yra kilusi iš senovės skandinavų ir yra artima farerų kalbai bei vakarų norvegų tarmėms. Šalies kultūrinis paveldas - islandų virtuvė, poezija, senovės sagos. Pažodžiui iš islandų kalbos Island reiškia „ledo šalis“.

Tarptautinis dalyvavimas ir politiniai ryšiai

Po Antrojo pasaulinio karo tapo NATO nare, tačiau į ES niekada nestojo. JTO, NATO, EFTA ir OECD narė, užmezgusi diplomatinius santykius su dauguma pasaulio valstybių, ypač artimi ryšiai su kitomis šiaurės šalimis, NATO narėmis, JAV, Kanada.

tags: #islandija #ekonominiai #ir #socialiniai #rodikliai