Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas - fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.
Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai yra privaloma notarinė forma. Ji baigiasi mirus rentos gavėjui. Taigi, esminiai išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumai yra tai, kad ši sutartis visais atvejais yra sudaroma ir galioja iki rentos (išlaikymo) gavėjo mirties.
Sutarties turinys ir pareigos
Pagal šią sutartį rentos gavėjas rentos mokėtojui perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą (butą, namą, žemės sklypą ir kt.). Išlaikymo iki gyvos galvos atveju renta teikiama ne periodinėmis išmokomis, o natūra, t. y. rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją (aprūpinti jį drabužiais, gyvenamąja patalpa, maitinimu, užtikrinti asmens sveikatos priežiūrą).
Vienas šios sutarties turinio pagrindų yra suteikti išlaikymą - būstą. Jei turtas perleidžiamas, dažniausiai ir gyvenama ten: išsaugoma teisė tą turtą valdyti, juo naudotis, jame gyventi. Tik nuosavybė priklauso rentos mokėtojui.
Teisiniai pagrindai ir saugikliai
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.460 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas - fizinis asmuo - perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos.
Taip pat skaitykite: Negalios įtaka išlaikymui
Įstatymų leidėjas yra nustatęs daug saugiklių, kaip apsaugoti asmenį, kad pareigos tikrai būtų vykdomos. Pirmiausia perleidžiamas turtas negali būti parduotas kitiems asmenims, į jį negali būti nukreipiamas kitų kreditorių išieškojimas, jis negali būti įkeistas, išskyrus tuos atvejus, kai pats išlaikymo gavėjas sutinka. Antras saugiklis - jei, sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nepraeina 30 dienų (t. y. ...), tam galioja tam tikros teisinės pasekmės.
Jei yra skolų, išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudaryti negalima. Turtas neturi būti suvaržytas, nes pati renta turtą suvaržys ir rentos mokėtojas negalės disponuoti.
Sutarties nutraukimas ir esminiai pažeidimai
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti nutraukiama ir šiai sutarčiai nepasibaigus. Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Įrodžius, kad asmuo negauna viso arba kažkokios rūšies išlaikymo, sutartis nutraukiama.
Jei šalių sutartis nutraukiama teismine tvarka, stipriai nukentėti gali ir senolį išlaikęs asmuo: „Tu teiki išlaikymą, o, jei tavo finansinė padėtis ar sveikata staiga pablogėja ir nebegali išlaikymo teikti, rentos, išlaikymo gavėjas turi teisę kreiptis į teismą.“
Jei šalių sutartis nutraukiama teismine tvarka, perleidęs asmuo turtą susigrąžintų, jei įrodytų, kad nebuvo teikta tai, kas parašyta sutartyje. O tai, kas buvo teikta, išlaikytojui nebūtų grąžinta - tai nekompensuojama.
Taip pat skaitykite: Vaiko išlaikymo fondo įtaka socialinei apsaugai
Skirtumai tarp dovanojimo, testamento ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties
Populiariausi santykių teisinio įforminimo būdai - testamentas, dovanojimas arba rentos (išlaikymo) iki gyvos galvos sutartis. Kuo šie instrumentai skiriasi? Teisingai pastebėta, kad šios trys notarinių veiksmų rūšys labai panašios, tačiau iš esmės skiriasi savo pasekmėmis ir teisiniais pagrindais. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko asmuo, kuris nori perleisti turtą, tikisi.
Testamentas įsigalioja tik po mirties. Jei pagrindinis noras - gauti išlaikymą (t. y. už perleistą turtą gauti tam tikrų paslaugų, globą susirgus, būti aprūpintas maistu, gyvenamąja patalpa, gauti komunalinių paslaugų apmokėjimą), siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį.
Dovanojimo sutartis nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties iš esmės skiriasi, nes dovana yra besąlyginis turto atidavimas, o dovanos gavėjas dovanotojui neprivalo nieko vykdyti. Tai vienas esminių skirtumų, nes išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje yra dvi pareigos.
Pasitaiko dovanojimo sutarčių, sudaromų su artimais giminaičiais, vaikais žodžiu sutarus, kad jie išlaikys, prižiūrės. Tokiais atvejais notarai siūlo saugiklius - nustato valdymo teisę, t. y. teisę iki gyvos galvos naudotis padovanotu turtu. Taip užtikrinama teisė neprarasti būsto, jame gyventi. Tačiau tikėtis, kad asmenys, kuriems turtas buvo padovanotas, vykdys pareigas, perleidėjai neturi galimybės.
Praktiniai pastebėjimai ir rizikos
Kartais senyvo amžiaus žmonės bijo perleisti turtą, nes galvoja, kad paskui negaus išlaikymo. Šie nuogąstavimai teisingi, nes, sudarius išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ją nutraukti dėl esminio pažeidimo (jei išlaikymas bus nebeteikiamas) galima tik teismine tvarka. Žinoma, įstatymų leidėjas suteikia teisę nutraukti šią sutartį abiem šalims sutarus: tarkim, išlaikymo teikėjas dėl pasikeitusių aplinkybių nebegali teikti išlaikymo. Tada abi šalys ateina pas notarą ir nutraukia sutartį.
Taip pat skaitykite: kaip gauti paramą išlaikymo fonde Goržuve
Dažniausiai žmonės negyvena vieni, turi kažkokių giminaičių, kurie žiūri, ar išlaikymas tikrai teikiamas. Tam išduodami notariniai įgaliojimai. Sudaromos pavedimo sutartys, kas gali atstovauti asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali pats apsirūpinti ir atlikti veiksmų.
Jei buvo įrašytos konkrečios sutarties sąlygos, reikia atkreipti dėmesį, kad tai, kas įrašyta sutartyje, bet nevykdoma, teismine tvarka galėtų būti pripažįstama kaip esminis sutarties pažeidimas. Sąvoka gana plati ir įstatyme pateiktas sąrašas tikrai neišsamus. Kiekvienas, kuris perleidžia turtą, gali įrašyti kokias tik nori pareigas, kurias turėtų atlikti išlaikymo teikėjas. Pats įstatymas pateikia tokį pavyzdinį sąrašą: aprūpinimas maistu, drabužiais, ligos atveju - reikiama medicinine pagalba, gyvenamąja patalpa.
Bylos pavyzdys: kasacinis LAT vertinimas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1997 m. lapkričio 19 d. atsakovas su G. K. pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą G. K., o ši savo butą perleido atsakovui. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta ir su ieškove, o atsakovo pateikta 1997 m. lapkričio 19 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje užfiksuota G. K. valia sudaryti sutartį būtent su atsakovu, perduodant jam nuosavybės teisę į butą ir išreiškiant pasitikėjimą bei sutinkant už perduotą nekilnojamąjį turtą gauti iš jo išlaikymą iki gyvos galvos.
Ieškovės teigimu, nurodyti faktai (sutartį pasirašė atsakovas, butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas jo vardu) neturi teisinės reikšmės, nes butas įgytas santuokos metu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, be to, ieškovė taip pat teikė išlaikymą G. K. pagal nurodytą sutartį, būtent - padėjo G. K. buityje, bendravo su ja, lankė bažnyčią. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t.
Paveldėjimo klausimai po rentos gavėjo mirties
Ar po mirties į perduotąjį turtą gali pretenduoti paveldėtojai, tarkim, vaikai? Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, rentos gavėjo mirus, be jokių suvaržymų savininku tampa asmuo, kuris teikė išlaikymą. Po rentos gavėjo mirties paduoti ieškinį teismui ir įrodinėti, kad išlaikymas nebuvo teiktas, nedaroma tai, kas buvo nurodyta sutartyje, neįmanoma.
Priežiūra, slaugos namai ir kitos praktinės situacijos
Ar gali nutikti taip, kad prižiūrimas senukas pasiligoja ir rentos davėjas nusprendžia jį apgyvendinti kokiuose nors slaugos namuose? Taip, nes vienas esminių dalykų, dažniausiai įtraukiamas į išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, yra aprūpinimas būstu. O apgyvendinimas slaugos namuose reiškia, kad pareigos nebeatliekamos.
Taip pat svarbu, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra sudaroma tik nekilnojamam turtui - negalima perleisti kito turto. Tačiau nebūtinai turi perleisti visą turtą. Pinigus, žemę, daiktus ir kt. gali padovanoti, palikti testamentu, parduoti.
Praktiniai patarimai sudarant sutartį
- Aiškiai ir konkrečiai įrašyti sutartyje teikiamo išlaikymo rūšis (būstas, maitinimas, drabužiai, medicininė pagalba).
- Užtikrinti notarinę sutarties formą ir tikrinti, ar turtas nėra suvaržytas ar įkeistas.
- Apsvarstyti alternatyvas - testamentas ar dovanojimas su valdymo teisės įrašymu, jei yra baimė perleisti nuosavybę.
- Numatyti pavedimų sutartis ar notarinius įgaliojimus atstovavimui sveikatos sutrikimų atveju.
- Žinoti, kad sutarties nutraukimui dėl esminio pažeidimo reikia teismo sprendimo.
Trumpa sutarties struktūra (pavyzdys)
| Elementas | Kas įrašoma |
|---|---|
| Šalys | Rento gavėjas ir rentos mokėtojas, jų duomenys |
| Perleidžiamas turtas | Aprašymas, NT registracijos duomenys, ar turtas laisvas nuo įkeitimų |
| Išlaikymo apimtis | Būstas, maitinimas, drabužiai, medicininė pagalba ir kt. |
| Sąlygos dėl nutraukimo | Esminio pažeidimo apibrėžimas, teisinės pasekmės, grąžinimo tvarka |
| Saugikliai | Įrašai apie draudimą perleisti turtą trečiosioms šalims, uždraudimas įkeisti |
Notarė Svajonė Šaltauskienė pažymi: „Jei pagrindinis noras - gauti išlaikymą, [...] siūloma sudaryti išlaikymo arba rentos iki gyvos galvos sutartį. Tačiau ta sutartis reiškia, kad turtas turi būti perleidžiamas asmeniui, kuris turės teikti minėtą išlaikymą, o nuosavybės teise turtas jau priklausys rentos mokėtojui.“