Be tėvų globos likęs vaikas - tai vaikas, kuriam dėl įvairių priežasčių reikalinga kito asmens ar institucijos priežiūra, auklėjimas ir teisėtas atstovavimas. Globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje užtikrina vaiko fizinę, emocinę ir teisinę apsaugą.
Kas sudaro vaiko globos (rūpybos) dalyvius
Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.
Laikinoji ir nuolatinė globa (rūpyba)
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globa šeimoje, šeimynoje ir globos institucijoje
Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos pokyčiai
Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Įvaikinimas ir skirtumai nuo globos
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Vaiko globa (rūpyba) nuo įvaikinimo skiriasi tuo, kad globojamas (rūpinamas) vaikas neįgyja giminystės ryšių ir iš to ryšio išplaukiančių teisių bei pareigų, be to, globos (rūpybos) atveju vaiko tėvams išlieka galimybė vaiką susigrąžinti. Įvaikintam vaikui ne tik suteikiama šeimos aplinka, bet ir giminystės ryšiai su naująja šeima. Įvaikintas vaikas tampa visaverčiu šios šeimos nariu, ir jo teisės prilyginamos biologinio vaiko teisėms.
Budintis globotojas: kas tai ir kokia pagalba teikiama
Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė. Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje, nepatekdamas į institucinę globą. Budintys globotojai paprastai užtikrina vaikams saugią ir mylinčią aplinką bei visą reikiamą pagalbą. Natūralu, kad gyvenant kartu, vaikas tampa budinčio globotojo šeimos dalimi.
Budintis globotojas prižiūri vaiką, nesusijusį giminystės ryšiais, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrina jam emocinį bei fizinį saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas. Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius budinčio globotojo šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip 5.
Taip pat skaitykite: Pagalba be tėvų likusiems
Globos centro vaidmuo
Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra Globos centras, kuris teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei teikia pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Budintis globotojas vykdo savo veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje konkrečiai nurodoma, kiek ir kokio amžiaus, kokių poreikių vaikus budintis globotojas vienu metu įsipareigoja prižiūrėti.
Globos centro teikiama pagalba
- Nemokama socialinių darbuotojų bei kitų specialistų pagalba;
- Nemokamos psichologų konsultacijos ne tik prižiūrimiems vaikams, bet ir pačiam budinčiam globotojui bei kartu gyvenantiems jo šeimos nariams;
- Kvalifikacijos kėlimas;
- Savitarpio pagalbos grupės, supervizijos;
- Laikinos vaikų priežiūros paslaugos;
- Laikino atokvėpio paslauga budintiems globotojams, kai prižiūrimas vaikas perduodamas globėjui (rūpintojui) arba grąžinamas į šeimą.
Atlygis ir lėšos vaikų išlaikymui
Atlygis budinčiam globotojui (Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatyta tvarka): Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlygis per mėnesį, nepriklausomai nuo faktiškai prižiūrimų vaikų skaičiaus. Atlygis didinamas po 0,75 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčiojo globotojo šeimoje apgyvendintą vaiką (už faktiškai suteiktas paslaugas) ir po 1 MMA per mėnesį už kiekvieną apgyvendintą kūdikį arba vaiką, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis.
Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko (-ų) išlaikymui: vaiko globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokų tiksliniai priedai, išmokos vaikui, slaugos ir priežiūros išlaidų kompensacijos ir kitos išmokos pagal teisės aktus. Taip pat mokama 1 MMA dydžio išmoka per mėnesį prižiūrimo vaiko išlaikymui, kol bus nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko apgyvendinimui skirtai vietai įkurti: 1,25 MMA dydžio vienkartinė įsikūrimo išmoka vaiko apgyvendinimui skirtai vietai įkurti. Išmoka naudojama vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti, įsigyti būtiniausiems daiktams ir kitoms einamosioms išlaidoms.
Taip pat skaitykite: Lietuva: tėvų globos netekimo įtaka
Reikalavimai budinčiam globotojui ir kaip juo tapti
Reikalavimai budinčiam globotojui: asmuo privalo būti 21-65 metų amžiaus; turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą; negali būti teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu; jei nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia; jei nebuvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų; neserga ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko; nėra kitų Civilinio kodekso nurodytų pagrindų.
- Kur kreiptis? Pageidaujantys tapti budinčiais globotojais, privalo kreiptis į gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių.
- Reikalingi dokumentai: sveikatos pažymėjimas; kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytiniai sutikimai.
- Laukimas: specialistai išnagrinės prašymą.
- Kvietimas į mokymus: GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) privalomi mokymai.
- Išvados gavimas: po mokymų globos centro specialistai parengs išvadą dėl tinkamumo.
- Bendradarbiavimo sutartis: pasirašius teigiamą išvadą, reikia įregistruoti individualią veiklą ir sudaryti sutartį su Globos centru.
Priežastys, dėl kurių vaikas lieka be tėvų globos
Pasak „SOS vaikų kaimai“ globos centro vadovo Dovydo Španagelio, vaikui globa dažniausiai tampa reikalinga dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, nuolatinės nepriežiūros, tėvų priklausomybių nuo alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų. „Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir pilni skaudžių patirčių - jie būna patyrę smurtą, nepriežiūrą, matę tėvų priklausomybes. Dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai“, - pasakojo D. Španagelis.
Anot globos centro vadovo, ypač globėjų trūkumas jaučiamas su vaikais turinčiais negalią ir broliais, seserimis. D. Španagelis teigia, jog gausių šeimų vaikai patenka į Šeiminius namus dėl globėjų trūkumo ir ten gauna visą reikiamą pagalbą. „Šiai dienai, šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Priežasčių kodėl taip yra daug - vieni bijo įsipareigoti, atsakomybės, kiti jaučia stigmas, jog globojamas vaikas bus kitoks.
Vaikų globos sistemos pokyčiai Lietuvoje
Per dešimtmetį vaikų globos sistema Lietuvoje išgyveno esminius pokyčius - institucinis vaikų apgyvendinimas keitėsi į aplinką, artimą šeimai. Siekiant, jog kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų šeimose, prieš metus buvo įteisintas nuolatinio globotojo institutas. Šiai dienai, nuolatinio globotojo institutas šalia kitų globos formų leidžia užtikrinti geresnes sąlygas be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuo 2018 metų Lietuva atsisakė institucinių globos namų, kuriuose gyvendavo didelės grupės vaikų. Dėl to beveik nunykusios didžiosios vaikų globos institucijos laikomos vienu svarbiausių vaikų globos sistemoje pasiektų rezultatų. SADM duomenimis, rugsėjo pabaigoje bendruomeniniuose vaikų globos namuose po 6-9 vaikus iš viso gyveno 839 vaikai. Daugiausia tai yra vyresnio amžiaus vaikai (nuo 10 metų ir vyresni).
Prevencinė pagalba ir paslaugų plėtra
Šiuo metu siekiama užtikrinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai susiduriama su sunkiausiais vaiko teisių pažeidimais, kai kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. Pasikeitus galimų vaiko teisių pažeidimų vertinimui, dabar stengiamasi identifikuoti ne tik vaikui kylančias grėsmes ir rizikas, bet ir šeimos stiprybes, turimus resursus, kurie leistų geriau jai padėti.
Tuo pačiu tikslu atsirado ir vaiko laikinosios priežiūros priemonė, kai nustačius vaiko teisių pažeidimus, vaiką prižiūrėti padeda jo giminaičiai, šeimos draugai ar kiti artimi asmenys. Jei tokių asmenų nėra, laikinoji vaiko priežiūra gali būti organizuojama ir krizių centre - čia vaikas gali būti apgyvendintas kartu su abiem tėvais ar vienu iš jų.
Taip pat, pailgėjo mobiliosios komandos darbo laikas su krizę patiriančia šeima - anksčiau buvo 14 dienų, o nuo 2020 m. pradžios mobilioji komanda su šeima dirba 30 dienų. Esant poreikiui, pagalba gali būti pratęsiama dar 10 dienų.
Kompleksinės paslaugos ir naujos iniciatyvos
Kompleksinių paslaugų šeimai projektai pasiteisino: visos šeimos be išimties gali gauti įvairias paslaugas, pvz., pozityvios tėvystės mokymus, individualias ir grupines konsultacijas, mediaciją, savitarpio pagalbos grupes, socialinių įgūdžių grupes vaikams ir paaugliams, šeimų konsultavimą ir kt. Nuo šių paslaugų taikymo pradžios iki šių metų birželio mėn. šiomis priemonėmis pasinaudojo 90 tūkst. šalies gyventojų, nors tikėtasi 30-ties tūkst.
Tarp naujausių paslaugų yra Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programa, orientuota į 11-17 m. vaikų elgesio keitimą - šalyje veikia 3 MDFT komandos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Visuomenės požiūris ir iššūkiai
Keičiantis požiūriui, visuomenė vis labiau supranta, kad institucinė globa didelėse įstaigose vaikams yra žalinga. Yra daug gražių pavyzdžių, kai bendruomenės kartu su vaikais organizuoja įvairias veiklas, ir vaikai jaučiasi jų dalimi. Tačiau lieka ir tam tikri iššūkiai - vaikų, patekusių į globos sistemą, elgesys dažnai yra stebimas po padidinamuoju stiklu, vis dar pasigirsta minčių, kad šie vaikai yra „probleminiai“, ne tokie, kaip visi.
Pasak specialistų, globojamiems vaikams reikia daugiau dėmesio, kantrybės, išminties, empatijos, supratimo, kad jų elgesys yra trauminių patirčių pasekmė - dažnu atveju tai yra pagalbos prašymas.
Statistika ir rezultatai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, globos sistemoje registruotų vaikų skaičius per pastaruosius metus sumažėjo: spalio viduryje globos sistemoje buvo registruoti 5,9 tūkst. vaikų - trečdaliu mažiau nei prieš 5 metus, kai sistemoje buvo 8,9 tūkst. vaikų. Šių pastangų rezultatas - nuo 2019 m. stebimi pokyčiai į gerąją pusę: 2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai; 2018 metais buvo įvaikinti 159 vaikai.
| Rodiklis | Vertė / Pastaba |
|---|---|
| Globos sistemos registruoti vaikai | 5,9 tūkst. (mažėjimas nuo 8,9 tūkst.) |
| Įvaikinti 2018 m. | 159 vaikai |
| Įvaikinti 2019 m. | 108 vaikai |
| Šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai | apie 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų |
| Nuolatiniai globotojai | 25 savivaldybėse 42 nuolatiniai globotojai, priėmę 38 vaikus |
Kaip visuomenė gali padėti
Šis straipsnis yra dalis komunikacijos kampanijos, siekiančios skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę. Visuomenės pagalba, savanoriškumas, noras tapti budinčiu ar nuolatiniu globotoju ar tiesiog paremti globos centro iniciatyvas prisideda prie geresnės vaikų ateities.