INVL Asset Management yra viena pirmaujančių turto valdymo bendrovių Baltijos šalyse, turinti itin patyrusią privataus kapitalo komandą, kuri rengia ir valdo įvairius alternatyvius investicinius produktus. Šios bendrovės veikla apima Baltijos šalis ir besivystančią Europą, o pagrindinis tikslas - optimizuoti rizikos ir grąžos santykį investuotojams bei teigiamai paveikti regionų ekonomiką.
INVL Asset Management specializuojasi privataus kapitalo, tikrojo turto ir privačios skolos investicijose, o jos valdomi produktai pasižymi įvairove tiek investicijų dydžiu, tiek įmonėmis bei regionais, į kuriuos investuojama. „Invalda INVL“ grupė, kurios dalis yra INVL Asset Management, valdo alternatyvių investicijų fondus, apimančius privatų kapitalą, nekilnojamą turtą ir privačią skolą. Jos istorija siekia 1991 metus, kai bendrovę įkūrė grupė akademinių sluoksnių atstovų su tikslu kurti vertę ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos.
Gyvenimo ciklo pensijų fondų principas
INVL Asset Management pristatė gyvenimo ciklo pensijų fondus kaip naują antros pakopos pensijų kaupimo galimybę. Šių fondų idėja paremta investavimo strategija, kuri automatiškai keičiasi pagal investuotojo amžių - nuo agresyvesnio investavimo į rizikingesnes turto klases jauname amžiuje iki konservatyvesnio, saugesnio investavimo, artėjant pensiniam amžiui.
Naujieji fondai pradėjo veikti nuo 2019 metų sausio 2 dienos, o jau esantys antros pakopos pensijų fondo dalyviai pagal gimimo datą buvo perkelti į atitinkamus gyvenimo ciklo fondus 2019 metų vasario 1 dieną. Tai įgyvendinta kartu su šalies pensijų sistemos reforma, kuria nuo 2019 metų visos antros pakopos kaupimo lėšos kaupiamos būtent gyvenimo ciklo fonduose.
Leidimą steigti šiuos fondus suteikė Lietuvos bankas 2018 metų gruodžio 17 dieną. Šis sprendimas ženkliai supaprastina taupymą pensijai - dalyviams nebereikia rūpintis fondų keitimu, nes investavimo strategiją pagal amžių keičia patys fondai, eliminavus netinkamo strateginio pasirinkimo riziką.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Investavimo strategijos ypatumai
INVL gyvenimo ciklo fondai iki 48 metų dalyvių aktyviai investuoja į akcijas ir kitas rizikingas turto klases, tokias kaip nekilnojamasis turtas ar alternatyvios investicijos, siekdami didesnės grąžos, nors tokių investicijų vertė labiau svyruoja. Nuo 48 metų amžiaus, o mažėjant iki pensijos likus 17 metų, fondai palaipsniui mažina akcijų dalį, nukreipdami investicijas į konservatyvesnes priemones, ypač į obligacijas, kurios įgyja dominančią vietą fonduose, skirtuose artėjantiems prie pensinio amžiaus.
Tokiu būdu siekiama išsaugoti sukauptą turtą ir apsaugoti jį nuo infliacijos poveikio. Investicijų į akcijas strategija apima tiek pasaulinio masto akcijas, tiek Baltijos šalių ir Vidurio bei Rytų Europos įmonių akcijas - šiame regione bendrovė siekia uždirbti didesnę nei pasaulio akcijų rinkos grąžą, išnaudodama neįvertintas regiono įmones bei nekilnojamąjį turtą.
Bendrovės Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas pažymi, kad toks investavimo modelis suteikia galimybę užtikrinti platų investavimą į akcijas ir efektyviai valdyti riziką, tuo pačiu pasinaudojant regiono perspektyvomis. Be to, investavimas į obligacijas tiesiogiai yra efektyvesnis nei per obligacijų fondus.
Gyvenimo ciklo pensijų fondų struktūra
INVL įsteigė septynis gyvenimo ciklo pensijų kaupimo fondus, kurių pavadinimai atspindi kaupiamų asmenų gimimo laikotarpius:
- INVL pensija 1954-1960
- INVL pensija 1961-1967
- INVL pensija 1968-1974
- INVL pensija 1975-1981
- INVL pensija 1982-1988
- INVL pensija 1989-1995
- INVL pensija 1996-2002
Be jų taip pat įsteigtas specialus „INVL pensijų turto išsaugojimo fondas“, skirtas pensinio amžiaus sulaukusių asmenų periodinėms išmokoms finansuoti. Norintys gali pasikeisti jiems pagal amžių priskirtą fondą, pateikę prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie pensijų kaupimą
Valdymo mokesčiai ir fondų rezultatai
Kaupiant gyvenimo ciklo pensijų fonduose, valdymo mokestis palaipsniui mažinamas: 2019 m. jis buvo 0,8 %, 2020 m. sumažintas iki 0,65 %, o nuo 2021 metų siekia 0,5 % metinį mokestį. Tuo tarpu turto išsaugojimo fonde valdymo mokestis yra tik 0,2 % per metus.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, INVL pensijų fondų rezultatai per pastaruosius penkerius metus, vertinant vidutinę metinę grąžą, buvo vieni geriausių Lietuvos rinkoje. Daugiau nei dešimtmečio laikotarpyje INVL fondai lyderiauja visose pensijų fondų kategorijose, neįskaitant iki tol veikusių gyvenimo ciklo fondų.
Be to, bendrovės valdytas antros pakopos fondas „INVL Mezzo II 53+“ 2018 metais pelnė Europos šalių pensijų fondų apdovanojimą „IPE Awards“ kaip geriausias Vidurio ir Rytų Europos fondas.
Istorija ir klientų bazė
INVL Asset Management pensijų fondus valdo nuo 2004 metų ir iki šiol valdė keturis antros pakopos bei penkis trečios pakopos pensijų fondus. 2018 metų pabaigoje antros pakopos fonduose kaupėsi 132,5 tūkst. dalyvių, trečios pakopos - 10,2 tūkst., o valdomas turtas siekė 369,6 mln. eurų antroje ir 25,1 mln. eurų trečioje pakopoje.
Ši bendrovė priklauso „Invaldos INVL“ grupei, kurios įmonės rūpinasi pensijų ir investiciniais fondais, alternatyviomis investicijomis bei privataus kapitalo turto valdymu. Daugiau nei 190 tūkstančių klientų Lietuvoje, Latvijoje ir tarptautiniai investuotojai patikėjo virš 650 mln. eurų jų valdomo turto.
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir Perspektyvos
Turto valdymo samprata ir svarba
Turto valdymas yra organizuotas finansinių išteklių paskirstymas, apskaita ir priežiūra, siekiant suderinti investicinę grąžą su pasirinktų rizikos ribų laikymusi. Ši veikla remiasi diversifikacijos principais, įvertina mokesčius ir likvidumą bei atsižvelgia į rizikos valdymą per kainų svyravimus ir galimus nuostolius.
Valdymo procese svarbu atsižvelgti į tai, kada dalyviui reikės lėšų, nes portfelio likvidumo trūkumas gali priversti parduoti turtą nepalankiu momentu. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad rizika apima ne tik galimą nuostolį, bet ir svyravimų mastą bei laiką, per kurį jie gali pasireikšti.
Investuotojams svarbu suvokti, kad turto valdymas yra nuolatinis procesas, o ne vienkartinis veiksmas, ir kad valdymo mokesčiai bei sandorių kaštai turi tiesioginį poveikį galutiniam investicijų grąžos dydžiui.