Insultas yra antra dažniausia suaugusiųjų mirčių ir negalios priežastis pasaulyje. Dėl naujų efektyvių gydymo būdų vis daugiau pacientų išgyvena po patirto insulto, tačiau kartu daugėja liekamųjų negalios reiškinių. Remiantis tyrimų duomenimis, pasaulyje kasmet insultu suserga apie 15 mln. žmonių, o apie 30 proc. jų lieka liekamųjų reiškinių.
Insulto tipai ir pagrindinės pasekmės
Insultas gali būti išeminio ar hemoraginio tipo. Išeminis insultas sudaro apie 80-85 proc. visų atvejų ir dažniausiai atsiranda dėl kraujagyslės užsikimšimo. Hemoraginis insultas sudaro apie 10-15 proc. atvejų ir kilęs iš kraujagyslės plyšimo su kraujo išsiliejimu į smegenis. Mikroinsultas („mini insultas“) yra trumpalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas, kuris išnyksta per parą, bet gali būti svarbus perspėjimas apie riziką patirti tikrą insultą.
Insulto pasekmės priklauso nuo pažeistos smegenų teritorijos ir pažeidimo dydžio. Dažniausiai sutrinka motorika, kalba, atmintis, o kartais išsivysto emociniai pokyčiai. Daugeliui pacientų reikia reabilitacijos, pagalbos ir socialinių paslaugų integracijos.
Pažintinių funkcijų sutrikimai po insulto
Pažintinės funkcijos po insulto gali būti įvairios: lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS) ir demencija. LKS - tarpinė būsena tarp normalių kognityvinių funkcijų ir demencijos, dažnai susijusi su vieno domeno pažeidimu. Per pirmuosius 3 mėnesius po insulto demencija nustatoma 6-27 proc. atvejų, tačiau įvairūs tyrimai rodo iki 96 proc. apimties ryšio su pažeidimo vieta ir kognityvinių funkcijų testais. MMSE pagalba nustatoma, kad kai kuriais atvejais pažintinių sutrikimų dažnis gali siekti net 70-96 proc., priklausomai nuo tyrimo ir laikotarpio.
Rizikos veiksniai yra tie patys kaip ir kitų demencijų bei smegenų kraujotakos ligų: amžius (vyresni nei 65 metų rizika didėja eksponentiškai), kraujagyslių ligos (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, dislipidemija, prieširdžių virpėjimas), pakartotiniai insultai. Lokalizacija svariai įtakoja prognozę: pažeidimai užpakalinės smegenų arterijos kraujotakoje gali paveikti hipokampą ir ilgalaikę atmintį. Baltosios smegenų medžiagos pažeidimai ir lakūniniai insultai taip pat didina riziką kognityviniams sutrikimams.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos metodai po insulto
Alzheimerio liga ir insultas
Alzheimerio liga (AL) yra dažniausia kognityvinės disfunkcijos priežastis ir atsakinga už 50-70 proc. visų demencijos atvejų. Insultas skatina AL progresavimą: daug atvejų (iki 50 proc., autopsijų duomenimis) yra mišrios kilmės dėl kraujagyslių demencijos ir AL veiksnių persidengimo. Amiloidinė angiopatija, dažna hemoraginio insulto priežastis, nustatoma net 90 proc. AL atvejų ir susijusi su smegenų mikrokraujosruvomis. APOE ε4 genas didina riziką po insulto dėl amiloido sankaupų ir amiloidinės angiopatijos.
Pažintinių sutrikimų gydymas
Demencijos riziką galima mažinti keičiamais gyvensenos aspektais bei gydant somatines ligas. Jeigu buvo insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis, būtina skirti vaistus, mažinančius gresiančią kraujagyslinę demenciją. Nootropai, įskaitant piracetamą ir jo darinius (pvz., pramiracetamas), vartojami siekiant pagerinti išeminiu smegenų pažeidimu sergančiųjų pažintines funkcijas. Pramiracetamas turi gerą biologinį pasisavinimą ir yra efektyvus mažesnėmis dozėmis, lyginant su piracetamu. Tačiau Lietuvoje pagal esamą tvarką nootropiniai vaistai gali būti kompensuojami trumpą laikotarpį (dažniausiai 3 mėnesius), o toliau - pacientas moka pats, nes šie vaistai yra ilgalaikio vartojimo. Tyrimų duomenys rodo, kad poveikis gali išlikti ir po placebu efekto.
Gydymą keičia ir tai, kad dažnai persidengia kraujagyslinė demencija su AL patogeneze. Todėl gydymo strategijoje svarbu taikyti bendro pobūdžio nootropikų, cholinesterazės inhibitorių ir memantino derinį, taip pat priemones, kurios pagerina smegenų kraujotaką bei energijos apykaitos procesus neuronuose.
Pramistar® (pramiracetamas) klinikinės įžvalgos
Pramiracetamas - piracetamo darinys, sukurtas 1993 metais. Jis pasižymi beveik 100 proc. biologiniu pasisavinimu ir 4-6 val. pusinės eliminacijos trukme. Klinikinis tyrimas 12 savaičių trukmės, kuriame dalyvavo 70 pacientų su discirkuliacine encefalopatija, VMA ar VBB išeminiais insultais, parodė teigiamą poveikį. Rekomenduojama gydymą tęsti 3-12 mėnesių, dažnai 600 mg du kartus per dieną. 2013 m. tyrime buvo nagrinėtas skyrimas vyresnio amžiaus žmonėms su LKS ir hipertenzija, kur buvo pasiūlyta didesnė dozė. Tačiau naujausia praktika Lietuvoje teigia, kad vaisto poveikis gali išlikti mažiausiai 12 mėnesių po gydymo pradžios. A.Vaitkus rekomenduoja, kad po insulto, jeigu vaistas gerai toleruojamas, pacientams būtų skiriamas 1-2 metus.
Nesėjamas klausimas: neatliepytos taisyklės ir neįgalumo nustatymas Lietuvoje
Nuo šių metų liepos 1 d. Lietuvos neįgalumo (anksčiau - neįgalumo) nustatymo tvarka keitėsi. NDNT (Nedarbingumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) vertina medicininius kriterijus ir socialinius kriterijus, įtraukdama bazinį darbingumą ir asmens veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Nuo 2024 m. į ASNTA (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) perėjo tęsti ši teisinė procedūra su neįgalumo vertinimu, tačiau vis tiek įsitikinama, kad vertinimas atitinka medicininius kriterijus ir realiai atspindi žmogaus kasdieninį funkcionalumą, darbą ir savarankiškumą.
Ligų ir sutrikimų groupių yra 15 pagrindinių kategorijų, įskaitant nervų sistemą (įskaitant insultą ir Alzheimerio ligą), psichikos ir elgesio sutrikimus, kvėpavimo, kraujotakos, judamojo aparato ir kt. pagalba suteikiama vertinant ne tik diagnozę, bet ir jos poveikį asmens gebėjimui gyventi savarankiškai. Neįgalumo lygis nustatomas dviem etapais: bazinis dalyvumas procentais (0-100%) ir dalyvumo klausimyno koeficientas, kurių sandauga lemia galutinį dalyvumo lygį. Gali būti terminintuoti arba neterminuoti laikotarpiai, priklausomai nuo sveikatos prognozių.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs reabilitacijos metodai
Šiuo metu svarbu žinoti, kad neįgalumo nustatymas gali būti keičiamas - tiek didinant, tiek mažinant dalyvumo lygį, priklausomai nuo gydymo rezultatų, naujų diagnozių ar įrodyto funkcinių gebėjimų pablogėjimo/ar pagerėjimo. Be to, gali būti skundų ir teisinių procedūrų tiek dėl netikslumų, tiek dėl laikino ar neterminuoto dalyvumo lygio nustatymo.
Konsultacijos ir praktiniai patarimai pacientams bei jų artimiesiems
- Jei insultas įvyko, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą ir kreipkitės į neurologijos skyrių. Laikas - gyvybė: kuo greičiau pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pasekmių.
- Po insulto svarbu pradėti reabilitaciją ir kognityvines/treniruotes, kurios gali padėti atgauti dalį prarastų funkcijų.
- Dėl neįgalumo/pasekmių įvertinimo kreipkitės į NDNT/ASNTA dėl dalyvumo lygio nustatymo, pasiruošus pateikti visus medicininius dokumentus, gydytojo siuntimą ir atnaujintus duomenis apie sveikatos būklę.
- Prireikus galite kreiptis į teismą dėl sprendimo peržiūros ir skundo, jeigu manote, kad dalyvumo lygis neatitinka tikrovės ar neatitinka teisės aktų reikalavimų.
- Sužinokite apie galimybes gauti pagalbą slaugos, transporto ar kitų paslaugų kompensacijoms bei lengvatoms užsienyje - kiekviena savivaldybė gali turėti savo papildomas paramos priemones.
Apibendrinant, insultas yra rimta sveikatos problema, kurios poveikis gali būti toks pat įvairus kaip ir pažeidimo vieta smegenyse. Ankstyva medicininė pagalba, intensyvi reabilitacija ir tinkama socialinių paslaugų integracija gali ženkliai pagerinti ilgalaikę pacientų kokybę gyvenimo ir sumažinti negalios riziką. Lietuvoje neįgalumo nustatymo sistema nuosekliai tobulėja, siekdama tiksliau įvertinti realų žmogaus kasdienį funkcionalumą ir suteikti reikiamą pagalbą asmenims bei jų šeimoms.
Kaip atpažinti insultą ir į jį reaguoti | Pirmosios pagalbos patarimai
Taip pat skaitykite: socialinės garantijos po insulto
tags: #insultas #neigalumas #lietuvoje