Neįgaliesiems integruotis į darbo rinką gali būti sudėtinga, tačiau Lietuvoje yra įvairių priemonių ir programų, skirtų padėti jiems rasti darbą ir sėkmingai dirbti. Šiame straipsnyje aptarsime darbo paieškos galimybes neįgaliesiems, turintiems 35 procentų darbingumą, ir kokią paramą jie gali gauti.
Neįgalus žmogus dirba kompiuteriu.
Parama įdarbinant neįgaliuosius
Skatindama neįgaliųjų įsidarbinimą, valstybė subsidijuoja jų darbo vietas. Tai reiškia, kad darbdaviui už darbuotoją mokama subsidija, o darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo žmogaus darbingumo lygio.
Jeigu darbdaviui reikia pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama. Ji gali siekti iki 18,8 tūkst. eurų. Pats darbdavys įsipareigoja už kiekvieno neįgalaus darbuotojo darbo vietos steigimą apmokėti 35 proc. visų išlaidų, kai darbuotojo darbingumo lygis 30-40 proc.
Iš įmonių, steigiančių darbo vietas per karantiną ar 3 mėnesius po jo, nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto. Taip pat jo nereikia, jei steigiama viena darbo vieta neįgaliajam. Artimiausia paraiškų atranka dėl darbo vietų steigimo bus skelbiama 2020 m. Iki 18,8 tūkst.
Taip pat skaitykite: Ispanijos slaugos darbo patirtis
Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 18,8 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą.
Siekiant gauti tokią paramą, visų pirma tai reikia aptarti su Užimtumo tarnybos konsultantu, o po to - pateikti paraišką.
Profesinis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas
Siekiant įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas, dosniau remiamas profesinis mokymas. Tai aktualu, kai:
- Bedarbis nori įsidarbinti.
- Bedarbis nori pradėti dirbti savarankiškai.
- Bedarbis siekia pakeisti savo profesiją.
- Dėl karantino ar ekstremalios situacijos darbuotojo funkcijos tampa perteklinės ir jis įspėjamas apie būsimą atleidimą.
- Darbuotoją po profesinio mokymo planuojama paaukštinti, o siūlomas darbo užmokestis - bent 20 proc.
Naujai kvalifikacijai įgyti Užimtumo tarnyba gali skirti iki 2,8 tūkst. eurų, o kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti - iki 1,4 tūkst. Siekiantiems įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją, finansavimas gali siekti iki 5,6 tūkst. eurų, o aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti - iki 2,8 tūkst. eurų.
Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija.
Taip pat skaitykite: Slaugos Darbo Apžvalga
Pameistrystė yra būdas mokytis profesijos dirbant konkrečioje darbo vietoje. Darbdavys gali gauti 70 proc. dydžio subsidiją pameistrio darbo užmokesčiui, bet ne daugiau nei 910 eurų bruto.
Socialinė parama ir išmokos
Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Nedarbo socialinio draudimo išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Jei darbo netekęs žmogus turi reikiamą stažą, nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius. Ją gauti gali visi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų.
Pilno dydžio darbo paieškos išmoka bus mokama ir tais atvejais, jeigu bedarbio statusą turintis žmogus gauna socialinio draudimo invalidumo, našlių ir našlaičių pensiją, šalpos išmoką, valstybinę pensiją netekus 60-100 procentų darbingumo, rentą ir panašiai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo istorija ir apibrėžimas
Negalią turintys gyventojai, kaip ir bet kurie kiti piliečiai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės šeimos pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų, neįskaičiuojant visų vaiko pinigų bei 20-40 proc. Vertinant, ar žmogui tikrai reikalinga pagalba, laikinai nevertinamas šeimos ar asmens valdomas turtas.
Būsto pritaikymas ir techninės pagalbos priemonės
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgaliojo gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Būstas ir gyvenamoji aplinka atskira tvarka gali būti pritaikoma ir vaikams su sunkia negalia.
Greta būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo egzistuoja ir galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui.
Klausimai ir atsakymai
Man nustatytas 40 % darbingumas. Norėčiau sužinoti, kiek valandų per mėnesį galiu dirbti ir kiek man priklauso atostogų?
Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Taigi, jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, tai darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita.
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. 6 d. darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
Darbuotojas, turintis mažesnį nei 55 % darbingumą, yra laikomas neįgaliu. Vadovaujantis LR Darbo kodekso 138 str. 1 d., neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Darbo kodekso garantijos neįgaliesiems
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str. 1 d.).
Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Ne visas darbo laikas - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str. 4 d.).
Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str. 2 d.).
Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.
Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).
Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str. 3 d.).
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.
Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d. 2 ir 4 p.).
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui (DSSĮ 38 str.).
Mokestinės lengvatos ir subsidijos darbdaviams
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Pavyzdžiui, gali būti kompensuojama:
- 75 proc. darbo užmokesčio
- 60 proc. darbo užmokesčio
- 50 proc. darbo užmokesčio
Yra taikomos lengvatos nėščioms moterims, vaiko motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), vaiko globėjui, rūpintojui ir asmenims, faktiškai auginantiems vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d.
Darbo pasiūlymai neįgaliesiems
Yra įvairių darbo pasiūlymų, kurie tinka neįgaliesiems, turintiems 35 procentų darbingumą. Dažnai siūlomas darbas:
- Administracinių patalpų valymas nepilnu etatu. Lanksčios darbo valandos. Darbas puikiai tinka studentams, senjorams, ar neįgalumą turintiems asmenims.
- Valymo operatoriaus ( - ės) gamybinių, administracinių, serviso patalpų valymas rankiniu būdu arba plovimo mašina.
- Prekybinės salės stebėjimas, materialinių vertybių (prekių priežiūra) saugojimas. Darbo vieta skirta neįgalumą turintiems asmenims (0 - 50 proc.
- Patalynės, darbo drabužių rūšiavimas, skirstymas (stovimas darbas). Darbo vieta pritaikyta neįgaliam asmeniui. Gali kreiptis asmenys kuriems nustatytas 0 - 40 proc.
Taip pat ieškoma ekskavatoriaus mašinistų, kuriems būtinas 45 - 55 % darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. Ekskavatoriaus mašinistas turi valdyti ir prižiūrėti ekskavatorių kasimo, klojimo, lyginimo, tvarkymo darbus statybų objektuose.
Reikalingi darbininkai šaldymo įrangos gamybos cechui. Darbo pobūdis: medžiagų komplektavimas, įrangos surinkimas, pakavimas ir t. t. Patirtys nėra būtina, norinčius dirti apmokome.
Siūlomas skalbinių skalbimas. Skalbimių pakrovimas į skalbimo mašiną - programos pajungimas - skalbinių išėmimas į vežimą. Darbo vieta pritaikyta ir neįgaliam asmeniui. Gali kreiptis ir asmenys, kuriems nustatytas 45 - 55 proc.
Taip pat siūlomas smulkių gaminių (baldų furnitūros) pakavimas. Pirmenybė teikiama neįgaliems asmenims (darbingumo lygis iki 25 proc.
Dalyvumo lygio nustatymas nuo 2024 m.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.
Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis.
Ką vadiname dalyvumo lygiu? Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc., suteikiamas asmens su negalia statusas.
Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. 40 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
tags: #ieskau #darbo #darbingumo #lygis #35