Humanistinė socialinio darbo teorija

Žmogus, būdamas pagrindiniu socialinio darbo objektu, nuolat kelia susidomėjimą dėl savo elgesio, mąstymo ir kitų savybių. Jau nuo seniausių laikų filosofai nagrinėjo žmogaus vidinį pasaulį. Humanistinė ir egzistencialistinė perspektyvos suteikia skirtingus požiūrius į žmogų kaip visuomenės narį ir socialinio gyvenimo dalyvį.

Humanistinė teorija, pabrėžianti žmogiškąsias savybes, siūlo socialiniams darbuotojams gaires, reikalingas bendraujant ir tiriant žmogų. Tuo tarpu egzistencialistai akcentuoja žmogaus būties struktūros analizę. Šiame straipsnyje išnagrinėsime humanistinės teorijos esmę ir jos taikymą socialiniame darbe.

Humanizmas: pagarba žmogaus orumui ir teisėms

Humanizmas - tai istoriškai kintanti pažiūrų sistema, kuri pripažįsta pagarbą žmogaus orumui ir teisėms į laisvę bei lygybę. Humanistinė asmenybės koncepcija dažnai siejama su Abrahamo Maslow vardu. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad psichologai per daug dėmesio skiria elgesio anomalijoms, nukrypimams ir ligoms, o ne gerosioms žmogaus pusėms.

Maslow teigė, kad psichologai dažnai įsivaizduoja žmogų kaip būtybę, desperatiškai besiginančią nuo kančių ir kovojančią su gyvenimo sunkumais, o rečiau kalba apie džiaugsmus, malonumus ir laimę. Šis požiūris atspindi realybę, kad dauguma psichologų renkasi padėti kenčiančiam žmogui, nes tokios pagalbos poreikis yra didelis. Todėl Maslow nusprendė atskleisti kitą, gerąją, žmogaus pusę.

Svarbu paminėti ir Maslow pasirinktą eklektišką metodą, kuris teigia, kad perdėtas teorinis optimizmas gali būti žalingas. Dėl to rekomenduojama priimti kai kuriuos Freudo teiginius apie žmogaus prigimtį.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Maslow, kaip ir Allportas bei Rogersas, nagrinėjo dualistinę motyvacijų teoriją, kuri apima:

• Instinktyvius impulsus, kurie verčia žmogų elgtis taip, kad sumažintų įtampą bei diskomfortą.
• Vystymosi, augimo motyvus, kurie susiję su žmogaus egzistavimu aukštesniame, nei biologiniame lygyje.

Pirmosios rūšies motyvai išblėsta, kai stygius kompensuojamas, o vystymosi motyvai tenkinami tik stiprėja.

Poreikių hierarchija pagal Maslow

Maslow motyvacijos teorijoje didžiausią dėmesį skiria poreikiams, kuriuos skirsto į žemesniosios ir aukštesniosios kategorijos poreikius. Jis pateikia poreikių teorijos koncepciją, kuri teigia, kad poreikių hierarchija yra grindžiama tuo, kad jie ne tik sudaro tam tikrą gradaciją pagal svarbą ir poreikio stiprumą, bet ir pagal atsiradimo svarbą bei pagal tai, kiek jie pajėgūs tapti elgesį motyvuojančiais veiksniais.

Pagal Maslow, poreikių hierarchija yra tokia:

1. Fiziologiniai poreikiai - pati svarbiausia hierarchijos grandis, apimanti alkį, troškulį, seksą, deguonį, miegą ir šalinimą.
2. Asmeninio saugumo poreikiai - tai siekiai, kurie garantuoja ramią aplinką, stabilų ir numatomą gyvenimą be chaoso, būgštavimų ir grėsmių.
3. Priklausomybės ir meilės poreikiai - po to, kai dvi apatinės grandys yra patenkinamos, stipriau išryškėja priklausomybės ir meilės poreikis ("meilės troškimas"), taip pat gerų ir nuoširdžių kontaktų su aplinkiniais, draugais ir šeimos nariais troškimas.
4. Savojo orumo ir savosios vertės poreikiai - labai svarbus yra laiko pranašumo ir pagarbos siekis.
5. Savęs realizavimo poreikiai - aukščiausioji poreikių forma, paremta įgimtomis galimybėmis ir gabumais. Savęs realizavimo esmė - įžvelgti ir įgyvendinti savo potencialias galimybes bei gabumus.

Maslow teigė, kad svarbiausia yra tvirtas įsitikinimas, kad žmoguje glūdi jam vienam būdinga prigimtis. Kiekvienas žmogus pasižymi tendencijomis, poreikiais ir sugebėjimais, būdingais visai žmonių padermei, prasiveržiančiais pro bet kokius kultūrinius barjerus, ir tik kai kurie iš jų būdingi vien konkrečiam individui. Tie poreikiai visų pirma yra arba geri, arba neutralūs, bet nėra blogi.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Pateikiama poreikių hierarchijų piramidė, pagal kurią galima suprasti kokie poreikiai pagal Maslow yra stipriausi ir svarbiausi.

Asmens charakteristika pagal Maslow

Maslow, kaip ir Allportas bei Rogersas, stengėsi apibrėžti optimalų žmogaus prisitaikymą. Pagrįsdamas savo požiūrį, jis tyrinėjo žmones, kurie, jo nuomone, yra pasiekę aukščiausią savęs realizavimo poreikių patenkinimo lygį. Pateikęs tokią asmenybės charakteristiką, kurią Maslow vadina „žmogiškosios pilnatvės“ charakteristika, jis priduria, kad tobulų žmonių nėra. Tačiau tai dar nereiškia, kad žmonės, pasiekę aukščiausią lygį, nepatiria įvairių silpnumo akimirkų. Asmenys, kurie žengia savo realizavimo keliu, iki tam tikros ribos jau yra realizavę savo pagrindinius poreikius. Tada jie atsiranda situacijoje, kai, siekiant galutinio tikslo, jiems reikia aukštesnių motyvacijų, kurias Maslow vadina meta-motyvacijomis.

Jis teigia, kad savosios asmenybės vystymosi tendencija yra įgimta, kitaip tariant, „biologiškai nulemta“. Savosios asmenybės raidos apleidimo padariniai pasireiškia arba kaip neurozės simptomai, arba kaip metapatologijos, kurias Maslow vadina „bendrosiomis metapatologijomis“. Iš pateikto sąrašo pakanka ir keleto, kad žmogaus funkcionavimas būtų apsunkintas ir jo būvimo problemos silpnėtų. Aukščiausias būvimo vertybes Maslow vadina meta-poreikiais, o egzistencines vertybes - B-vertybėmis. Šios vertybės gali pasitarnauti kaip psichoterapijos, auklėjimo ir šeimyninio gyvenimo tikslai. B-vertybės - tai aukščiausioji hierarchijos pakopa, kuri susijusi su žmogaus egzistavimo problemomis. Tie, kurie siekia pasiekti gyvenimo pilnatvę, turi vadovautis minėtomis vertybėmis.

Carl Rogers ir į klientą orientuota terapija

Carl Rogersas, kitas žymus humanistas, sukūrė į klientą orientuotą terapiją, kurios pagrindinis principas - besąlygiškas kliento priėmimas. Rogersas teigė, kad žmogus turi begalę galimybių, kurias privalo visapusiškai įgyvendinti, o gyvenimo prasmės reikia ieškoti savyje. Rogerso sukurtas terapijos modelis buvo pavadintas į klientą orientuotu.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Šis modelis taikomas ne tik socialiniame darbe, bet ir psichologijoje ar psichiatrijoje. Svarbiausias teorijos indėlis į socialinį darbą yra konsultanto ir kliento santykio nubrėžimas, kuris sudaro sąlygas teigiamiems pokyčiams. Esminė į klientą orientuotos teorijos prielaida yra ta, kad asmenybės augimo galimybės bus išlaisvintos, jei konsultantas elgsis su klientu nuoširdžiai, rūpestingai ir parodys neteisiantį supratimą.

Problemų atsiradimo priežastis galima paaiškinti C. R. Rodžerso visiškai funkcionuojančios asmenybės ir blogai prisitaikiusios asmenybės sampratą (2005). Individas gali tinkamai vystytis tik tada, kai gauna besąlygiškai teigiamą aplinkinių dėmesį ir nėra suformuotų vertės sąlygų.

Taikydamas į klientą orientuotą teoriją, socialinis darbuotojas neduoda patarimų, nediskutuoja, neinterpretuoja ir neteikia siūlymų. Individo savirealizacijos motyvas leidžia individui pačiam apsispręsti, kas jam yra geriau.

Humanistinės psichologijos idėjos ir socialinis darbas

Humanistinė psichologija atsirado po Antrojo pasaulinio karo kaip reakcija į vyravusią psichologijoje ribotą, mechanistinę tradiciją ir psichoanalizę, žiūrėjusią į žmogų kaip į biologinių instinktų valdomą būtybę. Humanistinės psichologijos pradininkai teigė, kad psichologija turi orientuotis į realias žmogaus gyvenimo problemas ir praktinį jų sprendimą, o ne į siaurai suprastą mokslinį objektyvumą. Jie taip pat teigė, kad psichologija neturi ignoruoti unikalios žmogiškosios prigimties, jo laisvės ir kūrybiškumo, tobulėjimo ir saviraiškos bei aukščiausiųjų vertybių siekimo.

Humanistinis požiūris pabrėžia žmogaus orumą ir vertę bei jo gebėjimą save realizuoti. Humanistinė socialinio darbo teorija atsirado JAV po Antrojo pasaulinio karo. Tuo laikotarpiu vyravo biheviorizmas ir psichoanalizė, o humanizmas buvo trečioji kryptis, kuri leido į žmogų pažiūrėti visiškai kitaip. Socialinis darbas iš humanistinės teorijos perėmė labai svarbias šiai profesijai vertybes ir principus.

Vienas svarbiausių humanistinės teorijos teiginių, kuris ypač svarbus socialiniame darbe, yra tai, kad reikia suvokti žmogaus unikalumą ir priimti žmogų tokį, koks jis yra. Šiame teiginyje glūdi labai gilūs ir svarbūs dalykai. Kiekvienas socialinis darbuotojas turi pasižymėti šiuo bruožu. Kadangi mes esame kiekvienas unikalus, tad negali būti socialiniame darbe sukurtas standartinis šablonas, pagal kurį reiktų dirbti ar spręsti iškilusias problemas. Negalima visiems savo klientams taikyti tą patį problemų sprendimo modelį, vien tik todėl, kad niekuomet ir nebūna identiškų problemų, situacijų, kaip ir identiškų žmonių.

Humanistas - socialinis darbuotojas

Humanistinis požiūris socialiniame darbe pabrėžia žmogaus teises, kurios yra pripažįstamos kaip prigimtinės ir socialinės kilmės. Žmogus kuria visuomenę, o visuomenė kuria jį. Kiekvienas turi prigimtinių potencinių galimybių, o pagalbos efektyvumą lemia pozityvi, neturinti vertinamojo aspekto pagalba klientui.

Socialinis darbuotojas, taikydamas humanistines nuostatas, turi:

• Suvokti žmogaus unikalumą ir priimti jį tokį, koks jis yra.
• Būti tolerantiškas ir nesmerkti kliento.
• Netaikyti standartinių šablonų ir problemų sprendimo modelių.
• Pripažinti žmogaus teisę į saviraišką ir savirealizaciją.
• Skatinti kliento savarankiškumą ir atsakomybę už savo gyvenimą.

Egzistencializmas ir jo ryšys su socialiniu darbu

Egzistencializmas žmogų suvokia kaip atitinkamai suderintų vidinių savybių visumą. Pagal Rogersą ir Maslow‘ą, būtina, tegu ir sunkiai, ieškoti savo paties galimybių ir jas realizuoti, nukrypstant nuo užsibrėžto tikslo - išreikšti save. Egzistencinė filosofija padėjo kitaip pažvelgti į žmogų, bet trūko metodo, kaip apibūdinti paciento individualybę, jo unikalumą. Toks metodas buvo rastas pasitelkus Husserį ir jo fenomenologinę analizę, kuria buvo galima apibūdinti kiekvieną individualų žmogų ir turtingą jo išgyvenimų pasaulį.

Egzistencializmas turėjo didelės įtakos socialiniam darbui, pedagogikai ir kitiems socialiniams mokslams. Tai toks požiūris, kai visas dėmesys kreipiamas į žmogaus būties struktūros analizę. Egzistencializme analizės objektas - žmogus, jo egzistavimo būdas bei to būdo suvokimas. Tokiai asmenybei būdinga gyvenimo būdo pasirinkimo laisvė ir atsakomybė už pasirinkimus.

Be viso šito socialinis darbuotojas turėtų atkreipti dėmesį į asmenybės, problemos bei situacijos sąryšį. Dažniausiai asmenybės problemos atsiranda dėl asmeninės atsakomybės už savo būtį neigimo. Egzistencinis modelis taip pat remiasi ryšiu su šeima ir reikšmingais jam žmonėmis. Egzistencialistai teigia, kad „mokslinė“ psichologija nesidomi vidiniu žmogaus pasauliu. Žmogus turi išskirtinį bruoža - suvokia savo asmenį.

tags: #humanistine #socialine #darbo #teorija