VšĮ „Kaimo grandinė“ ir kitos gyvūnų globos iniciatyvos Rokiškio rajone-tai savanorių pagrindu veikiantys tinklai, kurių tikslas stabdyti beglobių gyvūnų populiacijos plitimą, padėti skurdžiau gyvenantiems gyventojams ir surasti namus rastiems gyvūnams. Organizacija neturi patalpų, darbuotojų ir neatlieka gyvūnų prieglaudos funkcijos. Globojamais gyvūnais savanoriai rūpinasi savo namuose, kol jiems surandami nauji šeimininkai.
Organizacijos istorija ir veiklos apimtis
2013-09-26 pasaulį išvydo tinklaraštis „Kaimo lenciūgas“. Jis platino informaciją apie Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus (LGGDVS) prieglaudoje atsidūrusius šunis, vienijo su jais dirbusius savanorius. 2014-10-01 įsteigta VšĮ „Kaimo grandinė“. Jos tikslas buvo užtikrinti LGGDVS prieglaudos šunų gerovę, nes LGGDVS vadovybė paskendo tarpusavio pjautynėse ir vidinių teismų maratone. 2015-01-01 oficialiai paskelbta apie VšĮ „Kaimo grandinė“ įsteigimą ir veiklos tikslus.
2015-01-18, matydami griūvančią LGGDVS, nuo gyvūnų vis labiau nusisukančią jos vadovybę ir siekdami toliau tęsti veiklą, kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri suteikė mums Gyvūnų globėjo statusą. 2015-02-28 LGGDVS (dabar daugiau žinomos kaip VšĮ „Beglobis“) vadovai, pasitelkdami grasinimus, fizinį ir psichologinį smurtą, išvaikė iš prieglaudos beveik visą senąją savanorių komandą. Teko galutinai pasitraukti iš prieglaudos veiklos. 2015-03-01 mažais žingsneliais pradėjome savarankiškai vykdyti gyvūnų globos veiklą Vilniaus rajone.
Šiuo metu Vilniuje ir Rokiškyje padedame sterilizuoti augintinius tiems šeimininkams ir gyvūnų globėjams, kurie nepajėgia to padaryti patys. Vilniuje papildomai užsiimame šuniukų laikinąja globa ir naujų namų paieška. 2021-05-28 organizacija draugiškai suskilo į dvi dalis Anželikai pasitraukus ir įkūrus kitą gyvūnų globos įstaigą - VšĮ „Maži jausmai“. Naujoji įstaiga daugiausiai rūpinasi katėmis, o VšĮ „Kaimo grandinė“ grįžo prie savo ištakų ir susikoncentravo į šunų problemas. 2022-09-16 organizacija pradėjo veiklą ir Rokiškyje, kur padeda sunkiau finansiškai gyvenantiems žmonėms ir vietos gyvūnų globėjams sterilizuoti kalytes, kad šios nuolat negimdytų. Organizacija pilnai apmoka operacijas, kurias atlieka Rokiškio veterinarai.
Kaip organizacija veikia praktiškai
Organizacija neturi patalpų, darbuotojų ir neatlieka gyvūnų prieglaudos funkcijos. Globojamais gyvūnais savanoriai rūpinasi savo namuose, kol jiems surandami nauji šeimininkai. Savanoriai rūpinasi per 30 kačių, iš jų daugiausia - mažų kačiukų. Šie žmonės pasiryžę gyvūną laikinai priimti į namus, aprūpinti jį maistu, kraiku, guoliu, vaistais.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Savanoriai pagal savo galimybes ir supratimą gali tik globoti tuos gyvūnus. Jie gali atvežti, nors jiems tai nepriklauso. Jie tai ir daro, bet tik „iš geros dūšios“, labdaros tikslais. Organizacija skolina gaudykles, instruktuoja, tariasi, kur gyvūnas gyvens po sterilizacijos. Sugauta suaugusi katė vežama veterinarui apžiūrėti. Jei ji sveika ir neturi „čipo“, yra sterilizuojama ir dvi paras prižiūrima. Sprendžiamas tolesnis gyvūno likimas. Jei meili, buvusi naminė - ieškoma namų; jei laukinė - ieškomas kuratorius, kuris ją maitins. Tuomet katė paleidžiama buvusioje teritorijoje - laukinės katės neuždarysi prieglaudoje ar savanorio bute.
Dovanojimas ir perdavimas naujiems šeimininkams
Mūsų globotiniai yra dovanojami neatlygintinai, bet dovanojant jauniklius, imamas 50 eurų užstatas, vėliau organizacija panaudoja jį ir pilnai sumoka už gyvūno sterilizaciją (kastraciją). Ši operacija įprastai kainuoja kiek brangiau nei paliktas užstatas, tad naujieji šeimininkai šiek tiek sutaupo, o organizacija užsitikrina, kad gyvūnai bus atsakingai sterilizuoti. Dėl teisės aktų reikalavimų, visi dovanojami gyvūnai privalo būti sučipuoti, taigi dovanojimo metu keliausime į veterinarijos kliniką, kurioje jūs turėsite susičipuoti gyvūną savo vardu. Turėkite su savimi asmens dokumentą, jo prireiks gyvūną čipujuojant ir pasirašant dovanojimo sutartį.
Gyvūnų į kitus miestus ir valstybes nepristatome! Mūsų globotinį norintis priglausti žmogus turi pas mus atvykti pats! Dovanojami gyvūnai nebūtinai atitenka pirmiems susisiekusiems. Siekiame globotiniams surasti geriausius šeimininkus, o ne kuo greičiau išdalinti.
Rokiškio rajono kontekstas: iššūkiai ir poreikiai
Rokiškio rajone gyvūnų gerovės organizacijų yra ne viena: Gyvūnų gerovės organizacija „Antrasis šansas“, viešoji įstaiga „Kaimo grandinė“, Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos savanorių, teikiančių pagalbą gyvūnams Rokiškio rajone, grupė. Su pastarosios moterimis, vadovaujamomis Nijolės Pranskūnaitės, šnekėjomės po jų susitikimo su rajono seniūnijų vadovais. Rokiškio rajone gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos susiduria su įvairiais iššūkiais, ypač šventiniu laikotarpiu, kai gyvūnai neretai tampa neapgalvotomis dovanomis.
„Kartojam, kartojam ir dar tikrai ilgą laiką kartosime, kad gyvūnas yra įsipareigojimas ir tie žmonės, kurie galvoja, kad padovanos „vau kokią dovaną“, tikrai klysta. Čia „žaidžia“ emocija: Kalėdos, gražu, kol gyvūnas mažas, o užaugo ir nebereikia... Aš labai daug laiko kartais skiriu atkalbinėjimams“,- sako gyvūnų globėja. Prieš Kalėdas žmones ištinka dovanų karštligė, o pasiūlos gausybėje taip norisi atrasti kažką originalaus-išskirtinio-mielo bei širdį veriančio... Deja, siužeto pabaiga toli gražu nebyloja apie laimingą gyvenimą - tas pats, tik kiek ūgtelėjęs šuo sėdi vienas gatvėje ir dairosi, ištikimai laukdamas savo žmogaus, kuris jį čia paliko.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Beglobių gyvūnų priežiūra kaimuose
Gyvūnų, ypač sulaukėjusių kačių sterilizacijai, kainuojančiai 30 Eur, kaimo žmonės sako neturintys ar gaili pinigų. „Tų gyvūnų gal ir anksčiau tiek buvo, bet dabar daugiau mus, savanorius žino ir dažniau kreipiasi. Finansinė našta mums tampa nebepakeliama, manau, kiekvienas žmogus turi pasirūpinti, kad gyvūnai nesidaugintų be saiko. Katės gali atsivesti po kelias vadas per metus, jos veisiasi baisia geometrinė progresija. 80-metės močiutės nebegali išlaikyti tiek kačių, tokių kiekių gyvūnų nesutalpinsi į jokias prieglaudas, lieka du keliai - jas išžudyti arba maitinti. Man atrodo, humaniškiausias būdas - sterilizuoti, kad gyvūnai nesidaugintų ir ieškoti paramos jiems išmaitinti“, - kalbėjo N. Pranskūnaitė.
Savanoriai, pasak Pandėlio seniūno Algirdo Kulio, labai padeda kilus tokioms problemoms, rūpinasi, kad beglobiais likusius augintinius kas nors priglaustų, bet seniūnija dažniausiai neturi galimybių finansiškai prisidėti prie jų kilnios veiklos, ypač iškilus grupės gyvūnų sterilizacijos problemai. Seniūnija metams gauna gyvūnų priežiūrai tik apie 600 eurų, kurių pakaktų kokiems 4-5 gyvūnams sterilizuoti, bet priversta taupyti tuos pinigus, nes jų neretai prireikia mirus ar į slaugos ligoninę patekus kaimuose gyvenantiems senyviems žmonėms, kurių turėtais gyvūnėliais tenka pasirūpinti.
Seniūnijų ir savivaldos vaidmuo
Kreipimesi savanoriai teigia, jog seniai suprato, jog vienijantis išsikelto tikslo - steigti benamių gyvūnų prieglaudą - jau nebepakanka, nes „gyvūnų, kuriems reikia pagalbos tiek daug, kad jų nesutalpins jokia prieglauda“, todėl reikia imtis kitų priemonių, kurios padėtų sustabdyti beglobių gyvūnų populiacijos plitimą. Savanorių planas sustabdyti beglobių kačių populiacijos plitimą konkretus ir, bent iš pirmo žvilgsnio, taip pat nesunkiai įgyvendinamas. Visgi po susitikimo gyvūnų globėjos nebuvo taip optimistiškai nusiteikusios.
Nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kiekviena katė, kuri vaikšto už savininkų teritorijos ribų, yra bepriežiūrė, o jeigu ji dar ir „nečipuota“ - bešeimininkė, bet seniūnų požiūriu, pasak N. Pranskūnaitės, jeigu ji priklydo pas tave, vaikšto tavo kieme ir kaimynai sako, jog ji čia būna, tai ji jau savaime tampa tavo. „Seniūnai kalba tik apie pinigus, kuriuos grąžina į biudžetą. Gal nė nebeprašysim jų tų pinigų, jeigu nebenorės duoti. Bet mes pasiūlėm savo paslaugas. Gyventojai, pasak jos, turi tik pranešti ir pasirūpinti, o savivaldybė skatinti gyventojus globoti tuos gyvūnus, pasirūpinti, vykdyti sterilizacijos programas ir ieškoti pagalbininkų tiems dalykams. Deja, dažniausiai jie ne tik neieško, bet sako neva neprieštaraujantys, „jūs darykit, bet mes pagal įstatymą galim pinigų skirti tik už tą ir tą“, pinigų turi mažai, reikia juos taupyti nenumatytiems atvejams. Galima daryti išvadą, kad spręsti šią problemą - visuomenės ir savanorių, o ne savivaldos reikalas.
Praktiniai sprendimai ir iniciatyvos
Savanoriai ir miestelio bendruomenės imasi įvairių praktinių priemonių: gamina šilumus namelius sulaukėjusioms katėms, deda šiaudų, gamina apšiltintus konteineriukus. Rokiškietė rodo namelius, kuriuos savanoriai pagamino sulaukėjusioms katėms, kad šios nesušaltų žiemą. Į dėžes įdedama šiaudų, tai padeda išsaugoti šilumą. Keturis puta ir akmens vata apšiltintus konteineriukus pagamino UAB „Rokvesta“.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Jei gyvūnus paimtų pagloboti bedarbiai, turintys atidirbti nustatytą valandų skaičių už socialines išmokas, jiems būtų užskaitytos tos valandos. Tokia praktika jau buvo taikyta. „Kodėl to neprilyginti gatvių šlavimui? Globoti gyvūną - labai svarbus dalykas, žinoma, tai gali daryti ne kiekvienas - tai turi būti atsakingas žmogus, gyvūną reikia pamaitinti, stebėti, ar nesusirgo“, - sako pašnekovė.
Nijolė, ieškodama pagalbos, dirba panašiu principu, kaip ir socialiniai darbuotojai - pirmiausiai pagalbos ieško artimoje aplinkoje, stengiasi įgalinti kaimynus pasirūpinti išmestais gyvūnais, juos motyvuoti, paremti. Žmonės dažnai nežino, kur kreiptis radus sužalotus laukinius gyvūnus, paukščius. Gyvūnų globėjai irgi sulaukia tokių pranešimų, bet ne visuomet gali padėti.
Prevencija: ženklinimas ir sterilizacija
Paskelbtas gyvūnų ženklinimas („čipavimas“), kuris galėjo gerokai prisidėti mažinant beglobių gyvūnų skaičių, taip ir liko neįgyvendintas iki galo. Pasak Jūžintų seniūno Vytauto Stakio, akcija smarkiai pakeitė požiūrį į gyvūnus, sumažėjo palaidų ir pamestų keturkojų. Deja, šis vajus buvo trumpalaikis, prevencija nebuvo taikyta ir žmonės atsainiau pradėjo žiūrėti į šią prievolę. Pernai Jūžintų seniūnijai, pasak V. Seniūnas kaip labai reikšmingą išskyrė prieš trejetą metų vykusią gyvūnų ženklinimo akciją. Seniūnija joje labai aktyviai dalyvavo, ne tik skleidė informaciją, bet ir „sučipavo“ 126 augintinius.
Savanorių grupės vadovė Nijolė Pranskūnaitė sako, jog pirmiausia reikia visus beglobius kates ir šunis sterilizuoti. Bet prie šios iniciatyvos turi prisidėti seniūnijų atstovai ir, visų pirma, patys seniūnai, kurie turi kaime autoritetą, nuo jų labai daug kas priklauso. „Ir tas pats „Nuaras“ (didžiausi gyvūnų globos namai su filialais didžiuosiuose miestuose) tegu atvažiuoja, savivaldybių atstovai, tegu visi dalyvauja. Ir kalbėkim, spręskim“,- siūlo savanorė.
Bendradarbiavimas ir ateities gaires
Praėjusį sezoną padovanojome per 300 kačiukų. Vykdydami sklaidą ir glaudžiai bendradarbiaudami, padėjome daugiau nei 2000 gyvūnų. Šiuo metu taip pat tvarkomės su kačiukų bumo pasekmėmis. „Pastaruoju metu sulaukiu daug žmonių klausimų, kur yra prieglauda, kur atvežti benamius gyvūnus ar netgi savo nusibodusius augintinius. Šiems žmonėms aiškinu, kad asociacija nėra prieglauda. Tai - ne pelno siekianti organizacija, ginanti gyvūnų teises ir gerovę. Teikiant pagalbą gerų norų nepakanka“,- pastebi organizacijos narė.
Kreipimesi savanoriai teigia, jog seniai suprato, jog vienijantis išsikelto tikslo - steigti benamių gyvūnų prieglaudą - jau nebepakanka, todėl reikia imtis kitų priemonių: masinių sterilizacijų, čipavimo akcijų, bendradarbiavimo su seniūnijomis ir veterinarijos klinikomis, taip pat švietimo visuomenei. Nijolė net iškėlė mintį, kad galima būtų organizuoti respublikinę konferenciją, skirtą šiems klausimams aptarti, pasikviesti lektorius iš Vilniaus, Kauno. Sukviesti visus gyvūnų globėjus, kad suvažiuotų visi, kurie atsakingi, gal net didžiosios gyvūnų prieglaudos. „Ir kalbėkim, spręskim“,- ragina ji.
| Veikla | Ar vykdoma | Pastabos |
|---|---|---|
| Sterilizacijos finansavimas Rokiškio veterinarams | Taip | Organizacija pilnai apmoka operacijas |
| Laikinoji globa Vilniuje | Taip | Šuniukų laikino apgyvendinimo ir naujų namų paieška |
| Prieglaudos veikla | Ne | Organizacija neturi patalpų, globojama namuose |
| Čipavimas dovanojant gyvūnus | Privalomas | Gyvūnai dovanojami tik su čipu, privaloma asmens dokumentacija |
Kaip galima padėti ir įsitraukti
- Pranešti apie rastą ar pasimetusį gyvūną ir laukti savanorių instrukcijų.
- Prisijungti prie laikinųjų globėjų - priimti gyvūną į namus kol randami nuolatiniai šeimininkai.
- Paramos teikimas sterilizacijoms ar maisto surinkimui - finansinė arba materialinė parama.
- Savanoriauti: dalyvauti gaudyklių naudojime, augintinių pervežime, informacijos sklaidoje.
- Šviesti artimuosius ir kaimynus apie atsakingą gyvūnų globą, čipavimą ir sterilizaciją.
Gyvūnų globa Žiobiškyje ir visame Rokiškio rajone rodo, kad be pasiaukojimo, bendruomeniškumo ir konkrečių veiksmų problemos sprendimas yra įmanomas. Tačiau tam būtinas platesnis savivaldos, veterinarijos įstaigų ir visuomenės bendradarbiavimas bei stabilus finansavimas prevencinėms priemonėms.
tags: #gyvunu #globa #ziobiskyje