Skurdo rodikliai skaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis. Skurdo rodikliams rengti naudojami pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenys. Statistinio stebėjimo vienetas: Privatus namų ūkis ir 16 metų ir vyresnis asmuo - privataus namų ūkio narys. Statistinė tiriamoji visuma: visi Lietuvos privatūs namų ūkiai ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Asmenys, gyvenantys instituciniuose namų ūkiuose (globos namuose, šeimynose, įkalinimo įstaigose, vienuolynuose), nėra tiriami.
Skurdo rodiklių skaičiavimo tikslas - parengti nacionalinius absoliutaus skurdo rodiklius bei palyginamus su kitomis Europos Sąjungos šalimis skurdo rizikos ir socialinės atskirties rodiklius, stebėti jų pokyčius, nustatyti dažniausiai į absoliutų skurdą, skurdo riziką ir socialinę atskirtį patenkančias gyventojų grupes. Geografinė aprėptis: Statistinė informacija rengiama šalies ir regionų lygmeniu, rodiklis „Asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, dalis“ - ir apskričių lygmeniu.
Skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo apibrėžimai
Skurdo rizikos grupei priklauso asmenys, kurių išlygintos disponuojamosios pajamos yra mažesnės už skurdo rizikos ribą - 60 proc. nacionalinės išlygintų disponuojamųjų pajamų medianos (po socialinių pervedimų). Absoliutaus skurdo lygis rodantis, kokiai daliai gyventojų trūksta pinigų maistui ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms, yra svarbesnis ir iškalbingesnis, pasak kai kurių specialistų.
Asmenys, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, atitinka asmenų, kuriems gresia skurdas ar didelis materialinis nepriteklius arba kurie gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose, sumą. Asmenys skaičiuojami tik vieną kartą, net jei jų yra daugiau nei viename iš trijų subrodiklių. Labai materialiai skurstantys yra asmenys, kurių gyvenimo sąlygas itin varžo išteklių trūkumas, jie patiria bent septynis iš trylikos nepriteklių. Labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose gyvenantys asmenys yra žmonės iki 64 m. amžiaus, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose suaugusieji (18-64 m.) per praėjusius metus dirbo ne daugiau kaip 20 proc. viso jų bendro darbo laiko potencialo.
Skurdo rizikos lygio ir absoliutaus skurdo pagrindiniai rodikliai 2025 m.
Skurdo rizikos lygis 2025 metais Lietuvoje siekė 22,6 proc. - 1,1 proc. punkto daugiau nei 2024 m. Praėjusiais metais apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2024 m., padidėjo 13,5 proc. ir sudarė 699 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 468 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Gyventojų portalas EGAS: viskas apie "Sodrą"
2025 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 202 tūkst. šalies gyventojų. Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 eurus šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Ji praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., padidėjo 26 proc.
Teritoriniai skirtumai
Už skurdo rizikos ribą mažesnes pajamas mieste gavo 17,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 14,5 proc., kituose miestuose - 23,3 proc.), kaime - 33,4 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2024 m., šiek tiek mažėjo (penkiuose didžiuosiuose miestuose - išliko toks pat, kituose miestuose - sumažėjo 0,7 proc. punkto), o kaime - padidėjo 4 proc. punktais. Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose - 3,9 proc., kituose miestuose - 6,5 proc.), kaime - 11,9 proc.
Amžiaus grupės ir specifinės rizikos grupės
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje - pernai jis sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,3 proc. punkto. Vidutinė senatvės pensija 2024 m. buvo 596,7 euro ir sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Agentūros duomenimis, vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą. Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų ar pensinio amžiaus asmenų; 2025 m. jis siekė 9 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,1 proc. punkto.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,1 proc. punkto ir pernai sudarė 16,9 proc., 18-64 metų amžiaus asmenų - padidėjo 1,3 proc. punkto ir sudarė 18,6 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2025 m. buvo 15 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,9 proc. punkto, o be vaikų per metus padidėjo 3 proc. punktais ir pernai sudarė 28,3 proc.
Namų ūkių sudėtis ir užimtumo statusas
Atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 33,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,9 proc.). Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis praėjusiais metais sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1 proc. punktu, be vaikų - padidėjo 2,7 proc. punkto ir sudarė 9 proc. Absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (12,6 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis - 12,9 proc.).
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos apžvalga Lietuvoje
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių - 62 proc., tarp senatvės pensininkų - 43,3 proc. Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3,1 proc., tarp bedarbių - 40,9 proc., tarp senatvės pensininkų - 5,1 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,1 proc. punkto, bedarbių asmenų - 2,5 proc. punkto, senatvės pensininkų - 3,4 proc. punkto. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2024 m., padidėjo 0,6 proc. punkto, bedarbių - 5,5, senatvės pensininkų - 2,2 proc. punkto.
Socialinių išmokų įtaka
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Neskaičiuojant socialinių išmokų (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų iki 31,1 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: jas atėmus, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2025 m. padidėtų nuo 33,2 iki 50,2 proc.
Lyginamoji perspektyva ir ekspertų vertinimai
Remiantis Eurostato skaičiavimais, Lietuvoje asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis 2025 m. buvo 26,3 proc. Anot Eurostato, 2025 m. ES 92,7 mln. žmonių (20,9 proc.) grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Tai yra visai kitoks rodiklis nei „žemiau skurdo ribos“ gyvenantys asmenys. Pirma, tai yra skurdo rizika. Antra, į šį skaičių įtraukiami ir socialinės atskirties riziką patiriantys asmenys.
Eurostato duomenimis, 72,4 mln. žmonių kyla skurdo rizika, 26,9 mln. patenka į labai materialiai arba socialiai skurstančių žmonių kategoriją. 26,1 mln. asmenų gyvena labai mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose. Pagal Eurostato duomenis, Lietuva nėra antra šiame sąraše, kaip galėjo pasirodyti iš cituoto įrašo, ji užima ketvirtą vietą. Visų šių išvardytų šalių rodikliai yra aukštesni nei ES vidurkis, kuris yra 20,9 proc.
Visus duomenis galima rasti Eurostato skelbiamuose šaltiniuose. Remiantis Eurostato skaičiavimais, Lietuvoje šis rodiklis per metus pakilo: 2024 m. jis siekė 25,8 proc., o 2025 m. - 26,3 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų gyventojų teisės
Ekspertų nuomonės
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka naujienų agentūrai ELTA teigė, jog situacija šalyje daug metų išlieka panaši, o skurdo rizikos lygis svyruoja. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, jog Lietuvos ekonomika kiekvienais metais auga ir savo augimu lenkia beveik visas šio regiono valstybes. Ekonomisto manymu, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip apibrėžiamas šis „skurdas“ - jis rodo tik pajamų nelygybę, o ne tikrąjį materialinį nepriteklių. Jis taip pat pabrėžė, jog tokį vaizdą mėgsta duoti rodiklis, pagal kurį skurdo rizikos riba yra apibrėžiama kaip gyventojo pajamos, nesiekiančios 60 proc. šalies medianos; spartus dalies gyventojų pajamų augimas, lenkiantis kitų gyventojų pajamų augimą, didina šį „santykinį skurdą“, net jei visi gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė teigė, jog pagal daugelį skurdo rodiklių Lietuva jau ne vienus metus yra tarp prasčiausius rodiklius ES turinčių valstybių. Ji teigė, jog atotrūkis tarp skurdo rizikos ribos ir realių pažeidžiamų gyventojų pajamų rodo nepakankamą socialinio draudimo išmokų adekvatumą, o nuolat augančios išlaidos neleidžia jiems gyventi oriai.
Duomenų apribojimai ir laiko aprėptis
Laiko aprėptis: Absoliutaus skurdo rodikliai - nuo 2016 m., asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, dalis taikant dabartinę apibrėžtį, didelio materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis, išsilavinimo lygis - nuo 2021 m., kiti rodikliai - nuo 2005 m. Rinkinyje pateikiami duomenys apie 18 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygį pagal aktyvumo statusų grupes ir išsilavinimą.
Naudojamų klasifikatorių nėra. Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. (kontaktai nurodomi originaliuose duomenų šaltiniuose).
Santrauka skaičiais
| Rodiklis | Vertė 2025 m. | Pakeitimai nuo 2024 m. |
|---|---|---|
| Skurdo rizikos lygis | 22,6 % | +1,1 proc. punkto |
| Gyventojų skaičius žemiau skurdo rizikos ribos | ~653 tūkst. | - |
| Skurdo rizikos riba (vienam) | 699 € / mėn. | +13,5 % |
| Absoliutaus skurdo lygis | 7 % | +1,2 proc. punkto |
| Asmenų žemiau absoliutaus skurdo | ~202 tūkst. | - |
| Vidutinė senatvės pensija (2024 m.) | 596,7 € | - (sudaro 85,4 % skurdo rizikos ribos) |
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internauto minimi skaičiai rodo ne europiečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos skaičių, o ES gyventojus, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Tai yra skirtingi rodikliai. Kai kurių ekonomistų teigimu, svarbesnis ir iškalbingesnis yra absoliutaus skurdo lygis, rodantis, kokiai daliai gyventojų trūksta pinigų maistui ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms. Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 7 proc. Tačiau tiesa, kad Lietuvos rodikliai yra vieni prasčiausių ES.
tags: #gyventoju #patirianciu #skurda #ar #socialine #atskirti