Vykdant sveikatos priežiūros reformą Lietuvoje kinta visuomenės požiūris į slaugą ir slaugytoją. Slaugytojos vaidmuo bendruomenėje, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvaujant reformoje, reikalauja naujų žinių, sugebėjimo savarankiškai veikti, atsakyti už savo sprendimus ir juos įgyvendinti.
Slaugytojo profesijos kaita ir funkcijų išplėtimas
Slaugytojos tampa lygiavertėmis komandos narėmis su gydytojais, o kai kuriose srityse slaugytojo vaidmuo tampa didesnis nei gydytojo: dirbant profilaktinį darbą, mokant pacientus sveikos gyvensenos principų. Gydomajame procese slaugytojas yra puikus partneris.
Per pastaruosius metus slaugytojų mokymo lygis išaugo, prasidėjo slaugos tyrinėjimai, akademinės studijos. Lietuvoje, padedant užsienio konsultantams, vykdoma slaugos reforma, parengtos naujos slaugos specialistų mokymo bei podiplominio tobulinimo programos. Slauga, buvusi medicinos tarnaite, tampa sveikatos priežiūros dalimi.
Slaugytojo savarankiškas darbas darosi kasdieni sudėtingesnis ir reikalauja vis daugiau žinių. Reikėtų pripažinti, kad labai svarbu slaugytojams yra nesijausti antraeiliais savo darbe. Šios slaugytojos yra aukštos kvalifikacijos, licencijuotos, įgijusios bakalauro, magistro ar daktaro laipsnį specialistės, kurios jau tampa lygiavertėmis partnerėmis.
Slaugytojo funkcijos, kompetencijos ir profesionalumo aspektai
Slaugos profesinėje veikloje akcentuojami slaugytojui privalomi gebėjimai: problemų įvertinimas/diagnostika, tikslingas veiklos planavimas, bendradarbiavimas, sprendimų priėmimas. H. Yura ir M. Walsh nurodo, jog slaugytojas turi sugebėti įvertinti paciento problemas ir savarankiškai jas spręsti, ne tik suplanuoti, bet ir įgyvendinti parengtą slaugos planą, o slaugos veiklą atlikti ir įvertinti savarankiškai arba perduoti slaugos plano įgyvendinimą kitiems slaugytojams.
Taip pat skaitykite: Kas yra fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas?
Slaugos profesinėje veikloje pacientui svarbiausia - ne tai, ką slaugytojas daro, o kaip jis tai daro. Susidurdami su įvairiomis situacijomis, slaugytojai turi siekti intelektualinio susitapatinimo su pacientu, nes psichologinės paramos negalima atskirti nuo fizinės slaugos priemonių.
Plėtojamos naujos rolės
- Slaugytojai dirba sveikatos priežiūros mokytojais, slaugos dėstytojais, slaugos praktikos mokytojais.
- Slaugytojo lyderio vaidmuo neapsiriboja slaugos veiklos kontekstu ir turi būti realizuojamas globaliai - visos sveikatos priežiūros mastu.
- Bendrosios praktikos slaugytojas arba bendruomenės/familijos slaugytojas, turintis licenciją, teikia slaugos paslaugas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
III-iasis Europos slaugytojų forumas (1999 m.) priėmė nuostatas, kurios leidžia slaugytojams perimti vadovaujančius vaidmenis ligų prevencijos darbe, suteikiant joms daugiau įgaliojimų ir atsakomybės.
Perception - gydytojų, pacientų ir slaugytojų požiūris į slaugytojo profesiją
Tyrimo metu buvo atlikta gydytojų, slaugytojų ir pacientų anoniminė anketinė apklausa. Gydytojų atsako dažnis 71 proc. (N=98), slaugytojų 87 proc. (N=95) ir pacientų 72 proc. (N=420). Respondentų atsakymams/vertinimui buvo naudota 7 balsų Likert skalė, kur: 1 - visiškai nesutinku/niekada/visiškai nesvarbus/very bad, o 7 - visiškai sutinku/visada/very important/very well. Duomenys buvo apdorojami naudojant SPSS 9.0.
Nors slaugytojos vaidmuo teikiant pacientams paslaugas buvo įvertintas kaip svarbus, bet tiek gydytojų, tiek pacientų, tiek slaugytojų tarpe vyrauja požiūris į slaugytoją, kaip į gydytojo padėjėją. Gydytojai ir pacientai labiausiai vertino tai, kaip slaugytoja paaiškina prieš procedūrą ir informuoja apie pasiruošimą tyrimams, o pacientai ir gydytojai labiausiai įvertino, kaip slaugytoja visada sprendžia paciento sveikatos problemas.
Pagal apklausos rezultatus, pagalbą sprendžiant paciento psichologines ir socialines problemas tiek gydytojai, tiek pacientai, tiek slaugytojos vertino žemiausiai.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos kabineto standartai Lietuvoje
Slaugytojų pasitenkinimas darbu ir sąsajos su noru keisti darbą
Slaugytojų pasitenkinimas darbu susijęs su galimybėmis tobulėti darbe, darbo sąlygomis, savarankiškumu darbe, galimybėmis panaudoti savo sugebėjimus bei santykiais su bendradarbiais. Kuo slaugytoja yra mažiau patenkinta savo profesija, tuo dažniau nori keisti darbą.
Reikšmingi veiksniai, lemiantys pasitenkinimą darbu:
- Galimybės tobulėti ir mokytis (kontaktinių valandų, praktikos galimybės).
- Darbo sąlygos ir darbo krūvis.
- Savarankiškumo laipsnis ir galimybė taikyti įgytas kompetencijas.
- Santykiai su kolegomis ir darbdaviu.
Darbo rinkos tendencijos ir slaugytojų paklausa
Naudojant trianguliacinę tyrimo strategiją buvo siekiama atskleisti slaugytojų darbo rinkos tendencijas. Pasitelkus Lietuvos darbo biržos duomenis pristatomas slaugytojų, užsiregistravusių darbo biržose per pastaruosius dvejus metus, dinamiškumas bei pateikiamos slaugytojų įsidarbinimo galimybės.
Remiantis darbo biržos duomenimis, galima daryti išvadą, kad slaugytojų pasiūla Lietuvos darbo rinkoje yra stabili, tačiau negausi. Sveikatos priežiūros įstaigų slaugos vadovų (pavaduotojų slaugai) apklausa leido prognozuoti bendrosios praktikos slaugytojų bei įvairių slaugos specializacijų poreikį. Įstaigų vadovai, remdamiesi savo organizacijų strateginės veiklos nuostatomis, patirtos ar planuojamos restruktūrizacijos padariniais, personalo amžiumi ir kt. faktoriais, vertino slaugos specialistų poreikį asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Tyrimui atlikti pasirinktose Kauno regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose „reprezentantėse“ per artimiausius 5 ir šiek tiek daugiau metų slaugytojų poreikis gali išaugti iki 600. Išryškėjo skubios medicinos pagalbos specialistų, anestezijos ir intensyvios terapijos bei bendruomenės slaugytojų specializacijas turinčių specialistų didžiausias poreikis. Galima daryti prielaidą, jog vertinant visoje Lietuvoje - slaugytojų poreikis išaugtų kelis ir daugiau kartų.
Taip pat skaitykite: Teisinė atsakomybė už medicinos klaidas
Vertinant slaugytojų poreikį pagal geografines vietoves išryškėjo tam tikri skirtumai. Didžiausias šių specialistų poreikis darbo rinkoje yra Kauno mieste.
Kariniai, strateginiai ir mokymosi aspektai
Baigęs slaugos studijas, žmogus gali rinktis norimą karjeros kelią: likti klinikiniame darbe, rinktis akademinę karjerą, būti administratoriumi ar net mokslininku. Dėstytojo teigimu, slaugytojo profesijos prestižo didinimas vis dar kelia iššūkių: pirmas dalykas, kurį turime padaryti - vykdyti informacinę kampaniją, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir visuomenei apskritai.
Turime ugdyti slaugytojų kompetencijas, susijusias ne tik su tiesiogiai atliekamu darbu, bet ir su profesine elgsena, t. y. bendravimo ir socialiniais įgūdžiais, paciento poreikių pažinimu, empatija. Taip pat turime peržiūrėti reikalavimus profesinei kvalifikacijai tobulinti. Jeigu iš tiesų siekiame ugdyti slaugytojų kompetenciją, reikia didinti kontaktinių valandų skaičių. Nuotolinis mokymas turėtų sudaryti ne daugiau nei 10 proc., o akademinės valandos - ne mažiau nei 50 proc.
Kandidato į slaugytojo profesiją bruožai ir pasirinkimo motyvai
Žmogus, svajojantis apie šią profesiją, turėtų būti ne tik rūpestingas, itin kantrus, empatiškas, užjaučiantis, bet ir stipraus charakterio: šiame darbe labai dažnai tenka susidurti su pacientų būklės blogėjimu, kartais ir mirtimi. Tai - emociškai sunku.
Yra dvi žmonių grupės: vieni galvoja, kad norint dirbti slaugytoju reikia turėti pašaukimą, kiti - kad tai nėra būtina. Per studijų metus studentai susiduria su įvairiais pavyzdžiais, o praktinis pasirengimas užima didelę studijų laiko dalį.
Problemos, iššūkiai ir rekomendacijos
Lietuvoje slaugytojo vaidmens ir funkcijų turinys vargu ar leidžia jiems autonomiškai planuoti, kurti bei vystyti. Lietuvoje nėra atlikta slaugos specialistų poreikio tyrimų bei nenumatytos jų rengimo perspektyvos. Reikalingos priemonės, kurios skatintų slaugytojų vidinę motyvaciją nuolat mokytis ir tobulėti socialinių mokslų kryptimi.
Vertinant slaugos vaidmenį visuomenėje, būtina vykdyti viešąsias informavimo kampanijas, didinti sveikatos politikos formuotojų įsitraukimą ir peržiūrėti profesinės kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus. Siekiant užtikrinti kokybišką slaugą, reikia stebėti ir vertinti slaugytojų elgseną bei nukreipti reikiama linkme.
Rekomenduojamos kryptys
- Didinti slaugytojų mokymo ir praktikos apimtis bei kokybę (daugiau kontaktinių valandų, mažiau nuotolinio mokymo).
- Skatinti slaugytojų savarankiškumą ir lyderystę pirminėje sveikatos priežiūroje.
- Vykdyti informacines kampanijas didinant slaugytojo profesijos prestižą visuomenėje.
- Parengti nacionalinę slaugos specialistų poreikio prognozę ir rengimo planą.
Santrauka
Slaugytojų vaidmuo sparčiai keičiasi: jie tampa savarankiškais komandos nariais, perimančiais vis daugiau funkcijų, ypač pirminės sveikatos priežiūros srityje. Jiems reikalingos ne tik techninės žinios, bet ir bendravimo, psichologinės bei prevencinės kompetencijos. Darbo rinkos duomenys rodo stabilų, tačiau negausų slaugytojų pasiūlos lygį, o regionuose, ypač Kaune, prognozuojamas didesnis specialistų poreikis. Siekiant užtikrinti kokybišką slaugą ir profesionalų slaugytojo vaidmens išsiplėtimą, būtinas išsamus specialistų rengimo, tobulinimo ir viešųjų kampanijų planas.
tags: #gydytojo #ir #slaugytojs #rinkimai