Šiame straipsnyje aptarsime "Globus" žaidimą Lietuvoje, jo taisykles ir dalyvavimo sąlygas. Taip pat pasidomėsime Viliaus Purono kūryba ir spygliuočių sakų savybėmis.
Lietuvos regionai
"Globus" Žaidimo Taisyklės ir Dalyvavimo Sąlygos
Žaidimo organizatorius yra UAB „Multilpex“, kurios adresas Upės gatvė 5, LT-09308 Vilnius, el. paštas [email protected].
Norintis dalyvauti Žaidime asmuo Žaidimo laikotarpiu Žaidimo vietoje turi pirkti bent vieną „GLOBUS“ produktą, kurio etiketė yra pažymėta specialia Žaidimo informacija (produktų sąrašas 1 Priede) ir užsiregistruoti Žaidime nurodytu būdu.
Po nurodytas sąlygas atitinkančio pirkimo, asmuo gali dalyvauti žaidime Žaidimo laikotarpiu užregistravęs savo pirkimą internetiniame puslapyje www.globuslietuva.lt ir įvesdamas tikslius ir išsamius savo, kaip Žaidimo dalyvio, duomenis: ant vidinės „GLOBUS“ produkto etiketės esantį kodą, Žaidimo dalyvio vardą, pavardę, el. pašto adresą, telefono numerį.
Taip pat skaitykite: Globus Cruciger istorija
Asmuo, registruodamas Žaidime dalyvauti kitą asmenį (įvesdamas kito asmens duomenis), kartu pavirtina, kad yra gavęs asmens, kurį registruoja dalyvauti Žaidime, tesės aktų reikalavimus atitinkantį leidimą, sutikimą ar įgaliojimą šiuo būdu panaudoti registruojamo asmens duomenis ir kas yra pateikęs registruojamam asmeniui šių taisyklių 6.8 p. nurodytą informaciją apie asmens duomenų tvarkymą.
Žaidimo dalyvis, suvedęs 5.2 punkte nurodytus duomenis, iš karto sužino, ar laimėjo 4.2 punkte nurodytus momentinius prizus.
Bet koks bandymas klastoti, keisti ar kurti, įrašyti netikrą ant vidinės „GLOBUS“ produkto etiketės esantį kodą, vardą, pavardę, el. pašto adresą, telefono numerį, bus laikomas šiurkščiu šių taisyklių pažeidimu.
Asmuo, šių taisyklių nustatyta tvarka registruodamasis dalyvauti Žaidime (spausdamas „Registruotis“ Žaidimo internetiniame puslapyje), patvirtina, kad yra informuotas, jog toliau nurodyti jo asmens duomenys bus šiose taisyklėse nustatyta tvarka Žaidimo vykdymo ir susijusiais tikslais sutarties (Žaidimo dalyvio sudarytos dėl dalyvavimo Žaidime su Organizatoriumi šių taisyklių sąlygomis) vykdymo pagrindu tvarkomi Organizatoriaus, kaip asmens duomenų valdytojo: vardas; pavardė; el. pašto adresas; telefono numeris; ant vidinės „GLOBUS“ produkto etiketės esantis kodas.
Jūsų Asmens duomenis Organizatorius gali pateikti šiems gavėjams: duomenis apie jums perduotą prizą - Žaidimo užsakovui; su Asmens duomenimis susipažinti gali bei juos saugo duomenų tvarkytoju pasitelkta UAB Interneto vizija (adresas: Kubiliaus g. 6-24, Vilnius).
Taip pat skaitykite: Įmonės veiklos nutraukimas ir atleidimai
Asmens duomenis gauname tiesiogiai iš Žaidimo dalyvio, kuriuos jis privalo pateikti, nes jie būtini Žaidimo organizavimui, o, jų nepateikdamas, negalės būti identifikuotas, dalyvauti Žaidime bei atsiimti laimėtų prizų.
Dalį Žaidimo dalyvio Asmens duomenų sukuria pats Organizatorius.
Laimėtoju pripažinto asmens vardas, pavardė, laimėtas prizas bus viešinami www.globuslietuva.lt tinklapyje Žaidimo laikotarpiu nuo prizo laimėjimo dienos ir ne ilgiau nei vieną mėnesį po Žaidimo pabaigos, todėl su jais galės susipažinti visi internetinio puslapio www.globuslietuva.lt lankytojai.
Žaidimo dalyvis, informuojamas, kad pateikęs reikalavimą Organizatoriui apriboti jo Asmens duomenų tvarkymo veiksmus ar pateikęs prašymą sunaikinti jo Asmens duomenis, tvarkomus Žaidimo vykdymo tikslu, kartu laikomas automatiškai, besąlygiškai ir be jokio papildomo įspėjimo nutraukusiu savo tolesnį dalyvavimą Žaidime ir neturinčiu galimybės laimėti Žaidimo prizus.
Vilius Puronas: Kūryba ir Veikla
Vilius Puronas (g. 1947 m. vasario 11 d. Panevėžyje) - profesionalus industrijos dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas, garsinantis Šiaulius.
Taip pat skaitykite: "Globus" atsiliepimai
Taip pat žinomas kaip Šiaulių istorijos žinovas, televizijos laidų lektorius, dėstytojas, rašytojas ir leidėjas, „Lietuvos rekordų knygos“ 14-os rekordų autorius.
1953-1964 m. mokėsi Panevėžio mokykloje-internate, kur įgijo fotografo ir šaltkalvio-įrankininko specialybes.
1967-1971 m. studijavo Vilniaus dailės institute, Pramoninės dailės fakultete.
Darbinė veikla:
- 1964-1967 m. dirbo Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografu;
- 1971-1973 m. tarnavo sovietinėje armijoje;
- 1973-1992 m. dirbo Šiaulių miesto LDT VK miesto vyriausiuoju dailininku;
- 1994-2004 m. ėjo reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktoriaus pareigas;
- 2000-2008 m. dirbo Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytoju;
- 2004-2012 m. ėjo Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto pareigas;
- 2008-2011 m. Šiaulių valst. kolegijos Turizmo administravimo katedroje dirbo dėstytoju;
- 2012-2015 m. VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centre dirbo projektų vadovu;
- 2012-2015 m. Šiaulių profesinio rengimo centre dirbo dėstytoju, lektoriumi.
Nuo 2013 m. - pensininkas.
Visuomeninė veikla:
- Nuo 1984 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys;
- Nuo 1987 m. - Lietuvos dizainerių sąjungos (LDiS) narys;
- 1986-1995 m. ir 2007-2016 m. - LDiS Šiaulių skyriaus pirmininkas;
- 2007-2021 m. - Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys;
- Nuo 2005 m. - Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys;
- 1990-1994 m. - nepriklausomos Lietuvos I Šiaulių m. tarybos deputatas, nepartinis;
- Nuo 2008 m. - Šiaulių Rotary klubo narys.
Rekordai:
- MIESTO HERBAS.
- SUPERKOPŪSTAS. Didžiausia daržovės skulptūra (1978-1994): apie 1,5 m skersmens, pagaminta iš aliuminio skardos; prie daržovių parduotuvės Vilniaus g. 179, buv.
- GELEŽINĖ LAPĖ.
- AUKURAS SALDUVEI.
- GELEŽINĖ KNYGA.
- KARDAS MILŽINAS.
- VAINIKAS MILŽINAS.
- PANE-VĖŽYS!
- BAZILISKAS-AITVARAS.
- CENTŲ KAMBARYS. Patalpa, kurią dekoruojant panaudota daugiausia monetų - 157 130 vnt.
- KARALIŠKŲJŲ ŽALČIŲ ŠEIMYNA.
- AK!-CENTAS! Didžiausia monetos kopija.
- MORĖ.
- DIDŽIAUSIA KEPTUVĖ - 2,32 m skersmens, su metalo dangčiu; 2021 m.
- 1976 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 1982 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2003 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2012 m. - BALTIJOS KELIUI - 30.
- 2013 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2014 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2017 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2017 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2017 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2018 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2019 m. - ŠIAULIŲ GLOBUSAS.
- 2020 m. - ŠIAURĖS LIETUVOS ŽVAIGŽDĖ. Šiaulių nevyriausybinių org.
- 2021 m. - UŽ PASIŽYMĖJIMĄ.
Vilius Puronas šiemet švenčia 75-ąjį jubiliejų. Ilgametė produktyvi jo veikla įvertinta aukščiausiu Šiaulių miesto apdovanojimu.
Garbės piliečio vardas suteiktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. T-340.
Spygliuočių Sakai: Apsauga ir Savybės
Spygliuočiai augalai turi išvystę puikią antiseptinę apsaugos sistemą, kuri apsaugo visas augalo dalis. Ši sistema susijusi su daugybe vertikalių ir horizontalių kanalėlių, kuriuose saugomi sakai.
Sakai į išorę išsiveržia tik pažeidus augalą: tai skaidri, bespalvė ar gelsvos spalvos, lipni, terpentino kvapo, skysta arba pusiau skysta (tirštėjanti ir kietėjanti ore) spygliuočių medžių derva.
Sakai augale teka šaknų, kamieno, šakų, spyglių sakotakiais, o į išorę išteka tik sakotakių balanos pažeidimo vietoje. Kai kurių pušinių šeimos augalų medienoje yra ištisa sakotakių sistema: vertikalūs sakotakiai praeina išilgai kamieno, horizontalūs - skersai kamieno per šerdies spindulius ir susijungia su vertikaliais.
Medienoje dažnai būna ir patologinių sakotakių, kurie nuo normalių skiriasi struktūra ir didesniu kanalo skersmeniu. Jie susidaro pažeidimų vietose, augalui augant nepalankiomis sąlygomis.
Sakotakiai - tai tuščiaviduriai kanalėliai, kuriuose ant sienelių susikaupia sakų lašeliai. Ne visų spygliuočių medienoje yra sakotakių. Pušų, eglių medienoje jie puikiai matomi. Kėniai, kukmedžiai, kadagiai, tujos, puskiparisiai medienoje sakotakių neturi, bet jie išsidėstę žievėje ir spygliuose.
Metinėse rievėse matoma, kad sakotakių žymiai daugiau vėlyvojoje nei ankstyvojoje medienoje. Sakai sudaryti iš terpenų (angliavandeniai, kurių molekulė sudaryta iš izopreno fragmentų) ir jų darinių, dervų rūgščių.
Sakų sudėtis priklauso nuo medžio rūšies bei augavietės. Deguoninėje aplinkoje sakai kietėja ir susidaro trapūs, sausi kietsakiai.
Iš jų per labai ilgą laikotarpį gali susiformuoti fosilinė derva - gintaras (natūraliai šiam procesui reikia šimtų milijonų metų). Brandžiuose medžiuose sakai gali išsilieti iš vertikalių žievės įtrūkimų dėl greito augimo nulemto žievės įtempimo. Taip pat sakai yra dar vienas augalo metodas pašalinti acetato perteklių. Iš sakų, juos perdirbant karštais vandens garais, gaunama kanifolija (kieta gamtinė derva).
Internete galima rasti informacijos, neva kai kurie lapuočiai medžiai taip pat gamina gintarą. Šis teiginys vis dėlto yra klaidinantis. Lapuočiai medžiai gali gaminti ne sakus, o kitokias lipnias dervas, kurios labai panašios į sakus. Dervos susideda iš dervų rūgščių ir jų esterių, alkoholių, rezinolių, monohidroksilių fenolių.
Iš lapuočių dervų niekada nesusidarys tikras gintaras, tačiau iš jų dervų gali susiformuoti labai panaši medžiaga - kopalas. Derviniais augalais galima vadinti tokius augalus, kurie sekretuoja dervas. Sakus sekretuojantys spygliuočiai taip pat priskiriami derviniams augalams.
Derviniuose augaluose dervos susidaro kaip medžiagų apykaitos ekskretai ir kaupiasi stiebo arba lapo sakotakiuose, žievės sakų talpyklose, sėklų sakopūslėse. Dervose yra antiseptinių medžiagų, kurios saugo augalą nuo parazitinių grybų, mikroorganizmų.
Nors dauguma dervinių augalų paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose, Lietuvoje jų taip pat esama. Pavyzdžiui, dažnai galima pamatyti ištekėjusias vyšnių (paragavus, ji saldi) ir slyvų dervas, vertingų dervų turi beržai, alksniai, gluosniai ir kt.
Gintarus „gamino“ ne viena medžių rūšis. Agatmedžių (araukarijinių šeimos spygliuočiai) per ilgą laikotarpį sukietėję sakai vadinami kaūriu (Agathis australis sakai) ir damara (Agathis dammara sakai). Jelinito (Kanzaso gintaro) kilmė siejama su araukarijinių šeima, mezozojaus gintarmedžiu.
Nors šis medis jau išnykęs, tačiau turėjo būti labai panašus į agatmedį Agathis australis (kartais vadinamą kaūri pušimi), kuris šiais laikais auga Naujojoje Zelandijoje. Mezozojaus periode sausumoje dominavo plikasėkliai.
Baltijos regiono gintaras susiformavo prieš 50 mln. m. (eoceno epochos metu) iš tam tikros jau išnykusios pušų rūšies (mokslininkai ją pavadino Pinus succinifera) ir vadinamas sukcinitu.
Tačiau yra mokslininkų, manančių, kad pagal gintaro cheminę sudėtį Baltijos regiono gintaras gali būti susidaręs iš araukarijinių, kiparisinių ir kukmedinių šeimų augalų atstovų. Baltijos gintaras, apšvietus UV, švyti įvairiais geltonais atspalviais.
Šveicarijos gintaras - skaidrus, nuo geltonos iki rudai oranžinės spalvos, yra ypatingas ir tuo, kad apšvietus ultravioletine šviesa, švyti mėlyna arba balta spalva.
Pilnai prisipildžiusiame sakotakyje susidaro labai didelis sakų slėgis, sakotakio sienelės neišlaiko ir sakai išsilieja į medžio paviršių. Tirštėjantys sakai užkemša pažeistą vietą ir jų tekėjimas sustoja, tačiau po tam tikro laiko medis atkuria prarastą sakų kiekį, ir jie gali pramušti susidariusį sukietėjusį kamštį, toliau tekėdami į sužalotos vietos paviršių.
Sakų tekėjimas kartojasi ciklais tol, kol prie augalo žaizdos baigiasi maisto medžiagų atsargos, arba tą vietą galutinai užkemša sukietėję sakai.
Manoma, kad archajiniuose spygliuočiuose, kurie sintetino gintarą, sakotakiai buvo didesnio skermens nei dabar augančių, o sakai juose tekėdavo daug greičiau.
Tik ką ištekėję sakai yra minkšti, lipnūs, tąsūs. Juos sudaro daugiausiai lakūs terpenai ir organinės molekulės. Iš Meksikoje ir centrinėje Amerikoje augančių lapuočio medžio Bursera bipinnata dervų susiformavo glesitas, labai panaši į gintarą medžiaga.
Iš lapuočio Protium copal (Burseraceae šeima), vadinamo kopalo medžiu, dervų susidarė kvapnus sukietėjęs kopalas (šiek tiek minkštesnis už gintarą), kuris naudojamas smilkalams gaminti.
Kopalas daugiausiai susidarė iš pupinių šeimos kopalio (Copaifera) genties atstovų dervų. Kopalo spalva įvairuoja nuo balkšvai gelsvos, geltonos iki rudos.
Kopalas susideda iš dervų rūgščių (jų yra daugiausia), jų ir monohidroksilinių alkoholių esterių. Pasaulyje šios medžiagos gavyba ir naudojimas mažėja, nes jį pakeičia sintetinės dervos.
Gintaro lydymosi temperatūra (375 oC), o kopalo - nuo 180 iki 360 °C. Jie abu sūriame vandenyje neskęsta (plūduriuoja).
Be kopalo ir gintaro, kiti fosiliniai sakai: gedanitas (kildinamas iš jau išnykusios pušies, panašios į veimutinę pušį), krancitas, bekeritas, stantenitas, glesitas, šraufitas ir kiti. Ar galima pagreitinti gintaro formavimąsi?
Pažangios technologijos geba iš pigesnio kopalo pagaminti brangų gintarą, kurį atskirti gali tik ekspertai.
Be ryškių kvapų ir skonių, sakai pasižymi švytėjimu ultravioletinėje šviesoje. Gamtoje dažniausiai niekas nevyksta be priežasties: sakų švytėjimas yra signalas tą švytėjimą matantiems vabzdžiams.
Švytinčios žaizdotos augalo vietos ar jautrūs pumpurai apsaugoti sakais - tai dar viena augalų priemonė kovoti su juos puolančiais vabzdžiais, parodant, kad „šviečiančios“ dalys neskanios ir greičiausiai net nuodingos.
Sakai dažniausiai sudaryti iš įvairių terpenų, kurie yra toksiški juos atakuojantiems vabzdžiams ir patogeniniams grybams, bet taip pat gana ryškiai fluorescuoja 450-610 nm ilgio banga (nuo mėlynos iki žalios, geltonos ar net oranžinės spalvos).