Globotinių Savarankiškumo Įgūdžių Ugdymas

Savarankiškumas - tvirtos, savimi pasitikinčios ir laimingos asmenybės požymis. Kiekvienas iš mūsų norime, jog mūsų vaikai suaugę būtų sėkmingi, aktyviai siekiantys užsibrėžtų tikslų, besidžiaugiantys savo pasiekimais, o svarbiausia - laimingi. Sėkmingai įveikiantis išbandymus, pasitikintis savimi, motyvuotas, atkaklus, siekiantis tobulėjimo ir užsibrėžtų tikslų.

Toks, anot švietimo specialistų bei psichologų, galėtų užaugti kiekvienas vaikas, jei nuo mažens būtų kryptingai mokomas savarankiškumo. Ši savybė lemia ypač didelę įtaką asmenybės augimui ir tvirto bei ambicingo charakterio ugdymui. Tačiau neretai tėvai arba mokytojai patys imasi iniciatyvos spręsti mažiesiems kylančius iššūkius, taip jiems padarydami meškos paslaugą. Todėl ekspertai pataria, kokių klaidų vengti mokant vaikus savarankiškumo, ir dalijasi naudingomis įžvalgomis, kurios leis jau nuo mažų dienų auginti ateities lyderius.

Svarbu nepamiršti, jog pagrindiniai vaikų protiniai bei elgsenos įpročiai susiformuoja dar prieš pradedant eiti į mokyklą, kuo vėliau, tuo sunkiau tampa juos pakeisti, taigi padėti vaikui ugdytis savarankiškumą turėtume pradėti nuo pat mažų dienų.

Savarankiškumo Ugdymo Etapai Pagal Amžių

Natūralu, jog ugdant vaiką tikrai kils nesklandumų, ne visos užduotys ar darbeliai pavyks iš pirmo karto. Svarbu nepulti darbo atlikti už vaiką, bet nuolat palaikyti jį, patarti ir skatinti mėginti dar kartą.

Reikėtų suvokti, jog visi vaikai skirtingi ir kai kuriuos dalykus vieni gali pradėti atlikti daug anksčiau, kitus - vėliau. "Sėkmingai paties vaiko atliktas darbelis suteiks jam itin daug laimės, ypač jei nuolat su juo kalbėsite apie progresą. Pasitikintis savimi ir savarankiškas vaikas rečiau pasimes netikėtose situacijose, lengviau ir drąsiau priims sprendimus ar gebės pasirinkti iš kelių opcijų. Greta formuosis ir vaiko asmenybė, sveikas ir kritiškas savęs vertinimas, stiprės noras domėtis, išbandyti naujus dalykus, pasistengti dar labiau ir judėti į priekį.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų globotiniai: teisės

Vaikai iki Trejų Metų

Būdamas vos dvejų vaikas turėtų pradėti jausti, jog nebūtina laikyti mamos už rankos, kad jaustųsi užtikrintai. Tuomet pradeda stiprėti noras viską išmėginti ir daryti pačiam. Tam nereikėtų užkirsti kelio baiminantis, jog vaikui kas nors nutiks. Mažylis pasitiki savimi ir žino, jog mama yra kur nors netoliese ir jei prireiks - padės jam. Šiame etape svarbu turėti kantrybės ir suteikti vaikui laisvės išbandyti naujus dalykus, taip neslopinant jo natūraliam bandymui tapti savarankišku.

Vaikai iki Ketverių Metų

Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai pradeda atrasti savąjį „aš“ - tai yra tas periodas kuomet vaikai itin aktyviai tikrina ir matuoja ribas, kas jiems galima ar negalima, dažniausiai tai pasireiškia prieštaravimais, nesutikimu ar tiesiog „atsikalbinėjimu“. Tai labai svarbus indikatorius, jog vaikas jaučiasi nesaugiai suvokdamas jį supantį pasaulį, tiksliau - nesuvokdamas ribų kur jis saugus, kur jau nebe. Šis etapas - puikus metas pradėti su vaiku kuo daugiau kalbėtis, tartis dėl veiklų kurias veiksite ar kaip tvarkysitės žaisliukus.

Vaikai iki Penkerių Metų

Ketverių metukų vaikas jau turėtų gebėti, galbūt su nedidele tėvelių pagalba ir, žinoma, priežiūra, pats apsimauti kojines, kelnes, apsirengti megztinį, užsisegti didesnes sagas. Tokio amžiaus vaikas jau gali pats viską valgyti, galbūt dar prireiks pagalbos naudojantis peiliu, bet šaukštas ir šakutė problemų kelti nebeturėtų. Keturmečiai turėtų būti puikūs pagalbininkai tvarkantis namuose - sudėliojant žaislus į vietas, nunešant indus į kriauklę, prie stalo pristumiant kėdes ar laistant gėles.

Vaikai iki Septynerių Metų

Su penkerių - šešerių metų vaikais toliau ugdykite jų savarankiškumą deleguodami jiems vis sudėtingesnius ar didesnius darbelius. Galite susitarti dėl ilgalaikių atsakomybių - kartu pasodinkite gėlytę ir lai vaikas ja nuolat rūpinasi, nepamiršta palaistyti. Šio amžiaus vaikas turėtų sugebėti ramiai žaisti vienas, pats susirasti jį dominančios veiklos, atlikti įvairias užduotėles. Jei girdite žodelį „nemoku“ - nepulkite užduotėlės ar darbelio daryti už vaiką. Klauskite ko jis nemoka, kas jam neaišku.

Pirminis savarankiškumas, kurio reikėtų siekti - gebėjimas pačiam apsirengti, pavalgyti, pasirinkti veiklą, žaisliukus ir atlikti elementarius darbelius padedant namų ruošoje. Šie gebėjimai ateityje virs į įpročius ir savaime suprantamus veiksmus, kurie vaikui įvairiose situacijose nebekels streso. Mokėdamas apsirengti, atskirti tinkamus rūbelius pagal oro sąlygas, vaikas mokysis pats priimti, nors ir elementarius, bet sprendimus. Pradės formuotis supratimas, jog pats yra už save atsakingas, o tėveliai jam tik padeda ir pataria. Vaikas taps vis savarankiškesnis, ateityje nesijaus priklausomas nuo aplinkinių. Gebėdamas pats sugalvoti ar pasirinkti, ką norėtų veikti laisvu laiku, su kokiais žaislais žaisti, vaikas išvengs nesaugumo ar nepasitikėjimo jausmo likus vienam ar gavus individualias užduotis mokykloje.

Taip pat skaitykite: Savarankiškumo ugdymas

Savarankiškumo ugdymas ne tik mokykloje, bet ir namuose, pagalba namų ruošoje leis vaikui pasijusti svarbiam ir reikalingam, suvokti jog visų indėlis yra svarbus ir siekiant bendro tikslo - švarių namų, visi turi dirbti kartu.

Kaip Mokyti Savarankiškumo Namie Kasdienėje Veikloje?

Galimybės mokymui(-si) yra visur aplink mus, reikia tik šiek tiek kūrybiškumo.

• Tvarkymosi laikas. Mokykloje mokomės patys susitvarkyti savo asmenines priemonių, rūbų spinteles, susidėti daiktus į vietas. Patariame šeimose taip pat turėti sutartą laiką, kada tvarkosi visi šeimos nariai. Vaikas matydamas, kad tvarkosi visi, suvoks ir formuos įprotį susitartu laiku susitvarkyti kambarį. Su mažyliais pradėkite nuo žaisliukų sudėjimo į dėžę, o vyresnėlių jau galite prašyti padėti surūšiuoti skalbinius į atskiras krūveles, sudėti daiktus į jų vietas, palaistyti gėles.
• Savarankiškas apsirengimas, susiruošimas. Prieš keliaujant į lauką ar išvykas su vaikais sutariame, kiek turime laiko susiruošti ir kada jau turime išvykti. Pradžioje rengiamės visi kartu, sutartu ritmu, tariantis ką maunamės pirmiausia, ką velkamės po to. Po kiek laiko mokiniai viską įsimena ir puikiai susiruošia patys. Savaime suprantama, jog pats vaikas to neišmoks. Namuose padėkite jam parodydami kuo skiriasi geroji rūbo pusė nuo vidinės, pamėginkite rengtis kartu: greta sudėkite savo ir vaiko drabužėlius, viską darykite jo tempu ir rodykite pavyzdį.
• Asmeninė higiena. Prieš kiekvieną valgį plaunamės rankas, po - dantukus. Kol mokiniams nėra susiformavęs įprotis tai daryti, dažnai tenka priminti, vėliau patys primena vieni kitiems ir tai tampa šauniu įpročiu.
• Maisto pasirinkimas. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti, kiek ir ko jis nori valgyti. Žinoma, kalbėkite apie daržovių naudą, šiltos sriubos svarbą jo racione ir pasekmes.
• Individuali veikla. Leiskite jam ir namuose užsiimti veikla pačiam. Susitarkite, jog kuriam laikui einate skaityti, o vaikučiui pasiūlykite pasirinkti norimą veiklą. Panašiai galite įtraukti vaiką į šeimos sprendimų priėmimą. Papasakokite jam, kokias alternatyvas svarstote, pasiteiraukite, kas ir kodėl jam būtų įdomiausia.

Svarbu nepersistengti pernelyg globojant. Leiskite vaikui pačiam rengtis, valgyti, tvarkytis. Kartais tėvai dėl savo perdėto nerimastingumo, pernelyg didelės globos linkę beveik viską padaryti už vaiką. Taip jis viską gauna be didelių pastangų ir mokosi bejėgystės, turi mažai progų ir erdvės pamėginti pats, pradėti, pabaigti, ieškoti sprendimų, kai nesiseka ir pan. Tėvams tiesiog reikėtų vengti kraštutinumų su globa ir rūpesčiu. Jei mokykloje eidami į lauką vaikai rengiasi, patys aunasi batus, tad labai svarbu, kad tėveliai namuose vaikučių neaprenginėtų, o lauktų ir leistų jiems patiems tai daryti, kad ir kiek tai užtruktų. Tai yra savarankiškumo ugdymo pradžių pradžia.

Klaidų Vengimas Ugdant Savarankiškumą

• Kantrybės stygius. Kaip jau minėta, tėvai dažnai ne kantriai palaukia, kol vaikas atliks darbą, bet, netekę kantrybės, tiesiog tą darbą atlieka patys.
• Išankstinis vaiko savarankiškumo nuvertinimas: vaikui neleidžiama net bandyti bijant, kad jis patirs nesėkmę. Taip pat tėvai dažnai galvoja, kad atlikti vieną ar kitą darbą vaikui - dar per anksti ir jam nepavyks. Reikia ugdyti vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą, o ne iš karto pasmerkti bandymus nesėkmei. Visuomet verta pabandyti.
• Akcentuojami ne vaiko pasiekimai, bet klaidos. Vaiko ūpą galima ilgam numušti akcentuojant jo klaidas, taigi susilaikykite nuo nemalonių replikų ir neigiamų komentarų. Kiek tik įmanoma, visuomet išlikite pozityvūs.
• Skiriant užduotis neatsižvelgiama į vaiko charakterį, temperamentą. Judriems, aktyviems vaikams užduotis reikėtų skaidyti, lėtesniems vaikams reikėtų skirti daugiau laiko.
• Vaikas lyginamas su kitais vaikais. Dar viena dažnai tėvų daroma klaida - vaiko lyginimas su kitais. Pavyzdžiui, nuolat primenama, kad būdamas tokio pat amžiaus vyresnysis brolis jau pats mokėjo užsirišti batų raištelius.

Patarimai Tėvams

• Priminkite vaikui jo pareigas.
• Mokykite vaiką pasirūpinti savo daiktais.
• Išmokykite ir dalytis daiktais su kitais.
• Ugdydami savarankiškumą, ugdykite ir vaiko kantrybę nemesti pradėto darbo.
• Motyvuokite vaiką, kai jis padeda kitiems.
• Būkite supratingi.

Savarankiškumo Įgūdžių Ugdymo Metodai ir Požiūriai

Vaikų savarankiškumo įgūdžių ugdymas pradiniame ugdyme yra gyvybiškai svarbus jų bendro vystymosi aspektas ir gali būti vertinamas įvairiais būdais. Pagrindiniai iš jų yra:

1. Savitarnos skatinimas atliekant įprastines užduotis: Pradiniame ugdyme savarankiškumo ugdymas prasideda nuo vaikų mokymo tvarkyti savo asmeninę erdvę ir daiktus. Paprastų, bet esminių užduočių, tokių kaip stalų tvarkymas, mokyklinių reikmenų tvarkymas ir asmeninių daiktų tvarkymas, skyrimas skatina atsakomybės ir nuosavybės jausmą.
2. Problemų sprendimo veikla: Ugdydami kritinį mąstymą ir savarankiško problemų sprendimo įgūdžius, pedagogai į mokymo programą gali integruoti galvosūkius, loginius žaidimus ir atvirus klausimus. Vaikų skatinimas mąstyti ir diskutuoti apie įvairius hipotetinių scenarijų ar realaus gyvenimo iššūkių metodus, pagerina jų gebėjimą kritiškai ir kūrybiškai mąstyti.

Tikriausiai daugeliui tėvų pažįstama situacija, kai vaikas kelias minutes stengiasi atlikti kokį nors nesudėtingą darbą, bet jam niekaip nepavyksta ir jis, galiausiai netekęs kantrybės, pravirksta. Žinoma, pirmuosius paprastus darbelius (pavyzdžiui, susidėti žaislus į dėžę) gali atlikti jau vos 1,5-2 m. Manoma, kad pats metas pradėti ugdyti 3 m. sulaukusio mažylio savarankiškumą. Trimečiai jau yra ganėtinai sąmoningi, suvokia save kaip asmenybes, gali nesunkiai perprasti tuose namuose taikomas taisykles, geba ilgesniam laikui susikaupti, palaukti, tad po truputį galima pradėti mokyti juos savarankiškumo. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau ir sudėtingesnių užduočių savarankiškai jis gali atlikti.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Vonios Kambario Pritaikymas Vaikams

Psichologai vienu balsu tvirtina, kad vaikui turi būti adaptuota aplinka, kurioje jis gyvena ir valgo. Vienas sudėtingiausių etapų - asmeninės higienos ugdymas. Tiek jaunų mamų patirtis, tiek psichologų rekomendacijos sako, kad tokius asmeninės higienos įpročius - pačiam nusiplauti rankas, atsukti ir užsukti vandens čiaupus, nuleisti po „žygdarbio“ ant tualeto vandenį - vaikas jau gali pradėti ir vos sulaukęs vienerių metų. Jei vonios įrangos dydis yra netinkamas, vaikus tai veiks atstumiančiai ir jie nenorės praustis ar naudotis tualetu. Patiriamas stresas mažiems vaikams sukelia kognityvinių, elgesio ir emocinių sunkumų.

Anksčiau mažo dydžio praustuvus ar klozetus dažniausiai galima buvo rasti tik vaikų ugdymo įstaigose - darželiuose, mokyklose. Auklėjimo naujovėmis besidomintys tėvai susiduria su vaikams pritaikyto santechnikos trūkumu. "Lietuvoje vis daugėja šeimų, kurios įsirengdamos būstą, savo vonios kambarį pritaiko ir vaikams. Vaikų pritaikyto vonios kambario įrengimas reiškia kur kas daugiau nei žaismingo interjero sukūrimą. Vaikystėje įgytas savarankiškumas turi didelę reikšmę asmenybės brandai ir formuoja suvokimą, kaip spręsti įvairias situacijas užaugus. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kalboje frazė “Aš pats galiu tai padaryti” yra viena iš mylimiausių. Kasdien jie nori mokytis, atrasti, pažinti ir išbandyti vis kažką naujo, o išmoktus dalykus nori vėl ir vėl kartoti. Tyrimais nustatyta, jog vaiko smegenų veiklą ir vystymąsi lemia ne tik biologiniai, bet ir aplinkos faktoriai. Todėl asmeninės higienos įgūdžių formavimui ypatingą svarbą turi ir vonios kambario pritaikymas vaiko reikmėms.

tags: #globotiniu #savarankiskumo #igudziai