LR Biudžetinių įstaigų įstatymo (BĮĮ) 25 str. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad likvidatoriumi arba likvidacinės komisijos pirmininku paprastai skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas.
Kai likviduojamas juridinis asmuo yra biudžetinė įstaiga, likvidavimo procedūra reguliuojama ne tik LR Civilinio kodekso normomis, bet ir specialiosiomis specialaus įstatymo - LR Biudžetinių įstaigų įstatymo normomis.
Jei likvidatoriumi biudžetinės įstaigos savininkas (Ministerija) nuspendžia skirti kitą asmenį, biudžetinė įstaiga apie tokį sprendimą turi būti informuota per protingą terminą, taip pat biudžetinės įstaigos vadovui, kuris iki biudžetinės įstaigos likvidavimo pradžios yra biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas pagal įstatymą, turi būti aiškiai žinoma, kas yra paskirtas įstaigos likvidatoriumi, nes tik įstatymų nustatyta tvarka paskirtam įstaigos likvidatoriui arba likvidavimo komisijos pirmininkui įstaigos vadovas turi teisę perduoti įstaigos spaudą, materialines vertybes, dokumentus ir kt. turtą.
Teisinis reglamentavimas ir komisijos statusas
Nepaisant labai aiškaus įstatyminio reguliavimo, Ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vadovė D. Zabarauskienė Komisijos pirmininkui A. Akstinavičiui elektroniniu paštu pateikė reikalavimą vasario 1 d. 8.30 val.
Neaišku, koks yra minimos Ministerijos sudarytos komisijos teisinis statusas, iš kokių norminių teisės aktų yra kildinamos Ministrės sudarytos komisijos teisės ir pareigos?
Taip pat skaitykite: Darbo ginčų komisijos sprendimai ir mokesčių taikymas
Komisijos pareigų ir atsakomybių praktinė reikšmė
Nors Ginčų komisija geranoriškai raštu paaiškino Ministerijai įstatymų reikalavimus, į ką reaguodama ministrė M. Ginčų komisija vertybių, dokumentų ir kt.
LR Biudžetinių įstaigų įstatymo normos nurodo, kas turi teisę perduoti įstaigos spaudą, materialines vertybes, dokumentus ir kt. turtą, todėl komisijos sprendimai ir veikla turi būti griežtai suderinti su įstatymo nuostatomis.
Praktiniai darbo principai
- Likvidavimo procedūros taikomos pagal BĮĮ ir Civilinio kodekso normas.
- Biudžetinė įstaiga turi būti informuota apie likvidatoriaus paskyrimą per protingą terminą.
- Įstaigos vadovui turi būti aiškiai žinoma, kas paskirtas likvidatoriumi, kad būtų teisė perduoti spaudą ir turtą.
- Ministerijos sudaromos komisijos teisinis pagrindas turi būti aiškus ir kildinamas iš konkrečių norminių teisės aktų.
Komunikacija tarp ministerijos ir komisijos
Ministerijos Tikslinės pagalbos skyriaus vadovė D. Zabarauskienė Komisijos pirmininkui A. Akstinavičiui elektroniniu paštu pateikė reikalavimą vasario 1 d. 8.30 val., kas iliustruoja būtinybę aiškios ir laiku perduodamos informacijos tarp institucijų.
Nepaisant labai aiškaus įstatyminio reguliavimo, kyla praktinių klausimų dėl teisinio komisijos statuso ir kompetencijų, todėl formalus įstatymų nuostatų aiškinimas ir dokumentų perdavimas yra reikšmingi ginčų prevencijai.
Lentelė: Pagrindiniai teisiniai reikalavimai likvidavimo atvejais
| Reikalavimas | Šaltinis |
|---|---|
| Likvidavimo procedūros reglamentavimas | LR Civilinis kodeksas, LR Biudžetinių įstaigų įstatymas |
| Likvidatoriaus paskyrimas | BĮĮ 25 str. 4 dalis |
| Informavimo terminas apie paskyrimą | BĮĮ nuostatos (protingas terminas) |
| Teisė perduoti įstaigos spaudą ir turtą | Įstatymų nustatyta tvarka paskirtas likvidatorius arba likvidavimo komisijos pirmininkas |
Reikšmė ginčų prevencijai
Neaiškus Ministerijos sudarytos komisijos teisinis statusas kelia klausimų dėl teisėtų komisijos veiksmų, todėl būtina remtis įstatymais ir aiškiai formuluoti sprendimus bei informavimo procedūras.
Taip pat skaitykite: Konfliktų valdymo strategijos ir vertybinis pagrindas
Nors Ginčų komisija geranoriškai raštu paaiškino Ministerijai įstatymų reikalavimus, į ką reaguodama ministrė M. Ginčų komisija vertybių, dokumentų ir kt., praktinė pusė rodo, kad būtinas aiškus teisinis reglamentavimas ir skaidri komunikacija.
Kasparavičius įsiuto: "Vyksta perversmas!"
Taip pat skaitykite: procedūra ginčijant šalpos neįgalumo pensijos neskyrimą