Psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų, alkoholio ir kt.) vartojimas yra sudėtinga socialinė ir sveikatos problema, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir tarptautiniu mastu. Šio reiškinio pasekmės yra labai įvairiapusės - jos neigiamai veikia asmens fizinę ir psichikos sveikatą, mokymosi bei ugdymo pasiekimus, socialinius ryšius bei bendrą gyvenimo kokybę. Be to, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas kelia grėsmę visuomenės saugumui ir neigiamai atsiliepia valstybės valdymo bei darnaus vystymosi rezultatams.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu sergančių asmenų socialinė atskirtis dažnai yra stiprinama dėl socialinių įgūdžių trūkumo, žemo išsilavinimo (ypač vyrų grupėje), stigmatizacijos bei nepakankamo dėmesio psichikos sveikatai ir psichologinei gerovei. Šių asmenų gyvenimą apsunkina ir psichologinės socialinės reabilitacijos ar reintegracijos paslaugų stoka. Todėl labai svarbu užtikrinti tokio pobūdžio paslaugų prieinamumą, leidžiant asmenims, priklausantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, sėkmingai įsitraukti į visuomenę ir darbo rinką.
Projekto „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ veikla ir tikslai
Vienas pagrindinių Lietuvos sprendimų šioje srityje yra projektas „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, socialinė integracija“ (projekto Nr. 08.3.1.- ESFA-V-411-01-0001), vykdytas 2015-2020 metais, remiantis Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetais. Projekto tikslas - padėti asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, integruotis į darbo rinką ir taip mažinti jų socialinę atskirtį.
Projektas buvo įgyvendinamas kartu su 14 partnerių, įskaitant psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigas, kurios teikia trumpalaikės socialinės globos paslaugas - socialinės ir psichologinės reabilitacijos programas, trunkančias apie 12 mėnesių. Šių įstaigų tikslas - keisti psichoaktyviąsias medžiagas vartojančių asmenų įpročius ir formuoti sveiko, blaivaus gyvenimo bei savidisciplinos įgūdžius.
Viena svarbiausių šios veiklos sąlygų - savanoriškas sprendimas pakeisti gyvenimą. Asmuo pats pasirenka atvykti į reabilitacijos įstaigą ir imasi atsakomybės už savo gyvenimą, mokosi priimti pagalbą ir dalyvauti socialinės psichologinės reabilitacijos programoje, laikosi visų įstaigos taisyklių bei griežtos dienotvarkės.
Taip pat skaitykite: Teisinė atsakomybė už tvirkinimą: kas keičiasi?
Socialinės ir psichologinės reabilitacijos procesas
Reabilitacijos metu darbo uždaroje aplinkoje metu vyksta savęs pažinimo ir asmeninio tobulėjimo procesas, dažnai - individualios konsultacijos bei grupiniai užsiėmimai su psichologais ir socialiniais darbuotojais. Tai leidžia formuoti ne tik socialinius, bet ir darbinus įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingai integracijai į visuomenę bei darbo rinką.
Reabilitacijos procesas dažnai yra padalintas į kelis etapus, kuriuose palaipsniui didėja asmens atsakomybė, įsipareigojimai ir mažėja apribojimai, taip stiprinant savarankiškumą ir įkalinant stabilų blaivų gyvenimo būdą.
Projekto poveikis ir pasiekimai
Šio projekto įgyvendinimo metu numatyta suteikti galimybę daugiau nei 1600 asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, nemokamai gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, kas stipriai prisideda prie jų socialinės integracijos.
Per projektą laukiama, kad bent 40 proc. asmenų, sėkmingai baigusių socialinės psichologinės reabilitacijos programą ir dalyvavusių socialinei integracijai skirtose ESF veiklose, pradės aktyviai ieškoti darbo, mokysis ar dirbs, įskaitant savarankišką veiklą. Tai ženkliai mažins jų socialinę atskirtį ir gerins visuomenės saugumą bei ekonominę gerovę.
Tolesni projektai ir iniciatyvos
2023 metais Lietuvoje taip pat vykdomas projektas „Būk laisvas - nebūk priklausomas!“, kurio veiklos truks iki 2028 metų ir finansuojamos Europos socialinio fondo + struktūrinės paramos lėšomis. Šis projektas siekia tęsti pradėtus darbus ir plėsti psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Teismų praktika bylose dėl lytinių santykių su nepilnamečiais
Projekte dėmesys kreipiamas į psichinės sveikatos gerinimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir blaivaus gyvenimo įpročių kūrimą, taip pat mažinant psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų stigmatizaciją visuomenėje. Užtikrinant tokias paslaugas, mažinamas narkotikų ir alkoholio vartojimo žalingas poveikis tiek pačiam asmeniui, tiek jo šeimai ir visuomenei.
Socialinė integracija kaip pagrindinė sėkmės sąlyga
Socialinė integracija yra esminė sąlyga, siekiant užkirsti kelią pakartotinam psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui bei užtikrinti asmenų sėkmę visuomenėje. Tai apima ne tik darbo rinkos įgalinimą, bet ir visuomenės paramą, švietimą, stigma mažinimą bei psichikos sveikatos stiprinimą.
Ne mažiau svarbu yra skatinti savanorišką norą keistis, nukreipiant asmenis į specialistų pagalbą bei suteikiant reikiamas socialines ir psichologines paslaugas. Tik taip galima pasiekti ilgalaikį pokytį ir sumažinti socialinę atskirtį bei pavojų visuomenei.
| Projekto pavadinimas | Laikotarpis | Asmenų, gavusių paslaugas, skaičius | Pagrindinis tikslas |
|---|---|---|---|
| Asmenų socialinė integracija (2015-2020) | 2015 m. - 2020 m. | 1600 | Įgalinti integruotis į darbo rinką ir sumažinti socialinę atskirtį |
| Būk laisvas - nebūk priklausomas! (2023-2028) | 2023 m. - 2028 m. | 1940 | Psichologinė ir socialinė reabilitacija, stigma mažinimas, psichikos sveikatos gerinimas |
Taip pat skaitykite: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas: nusikaltimai nepilnamečiams
tags: #free #weusasmenu #priklausomu #nuo #psichoaktyviuju #medziagu