Estijoje didesnių globos įstaigų beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Didesniuose globos namuose gyvena tik stiprią negalią turintys vaikai, kuriems reikia nuolatinės priežiūros.
Atvykstu į toliau nuo Talino centro esantį rajoną. Šiuolaikiškame, jaukiai įrengtame name, vadinamuosiuose šeimos namuose, iš viso gyvena šeši vaikai: nuo aštuonerių iki penkiolikos metų. Pirmame aukšte - virtuvė ir svetainė, antrame - vaikų ir darbuotojų kambariai. Lietuvoje panašūs namai įprastai įvardijami kaip bendruomeniniai vaikų globos namai.
Šeimos namai Estijoje
Auklėtoja pasakoja apie įprastą dienotvarkę, kai vaikai keliasi 6 valandą ryto, ruošiasi į mokyklą, pusryčiauja. Kol vaikai mokosi, Jelena atrašinėja į laiškus, tvarko namus, apsiperka ir gamina. „Jei neskubu ir turiu laiko, pavyzdžiui savaitgaliais, galime gaminti kartu. Tai šaunus laikas. Bet dažniausiai darbo dienomis gaminu pati.
Mes bendraujame prie didelio valgomojo stalo, vaišinuosi arbata ir sausainiais. Priešais sėdi ir penkiolikmetė Saša, kuri labai mėgsta gaminti. „Man patinka dainuoti, klausytis muzikos, kartais piešiu, turiu daug piešinių draugams. Taip pat labai mėgstu gaminti. Draugai dažnai prašo manęs ką nors pagaminti ir tai man labai patinka. Jelena labiausiai giria Sašos gaminamą biskvitą.
Taip pat skaitykite: Estija vs. Lietuva: Socialiniai modeliai
Moteris auklėtoja dirba jau penktus metus. Paklausta, kodėl pasirinko tokį darbą, atsako: „Jei atvirai, neturiu atsakymo, nežinau, kodėl čia dirbu. Manau, kas nors turi padėti vaikams užaugti, jei tai neįmanoma jų pačių šeimoje.
Šeimos namai, kuriuose lankausi, priklauso „Talino vaikų namams“. Iš viso organizacijoje yra 27 tokios šeimos. Dalis jų gyvena panašiuose namuose įprastoje kaimynystėje, kai kurie - ir tiesiog butuose. Yra ir vadinamasis vaikų kaimelis - kai vienoje vietoje pastatyta daugiau namelių, skirtų tėvų globos netekusiems vaikams. Tiesa, Lietuvoje juose gali gyventi iki 8 vaikų, o Estijoje - iki 6.
Atidaryti Savarankiško gyvenimo namai
Estijos patirtis ir visuomenės požiūris
Estijos Teisingumo kanclerio biuro Vaikų ir jaunimo teisių departamento vadovas Andresas Aru teigia, kad vykdant vaikų globos įstaigų pertvarką šioje šalyje pasiekta didelė pažanga. „Manau, gyvenimas šeimos namuose suteikia galimybę kiekvienam vaikui skirti individualesnį požiūrį, jei lyginsime su didesnėmis institucijomis, kuriose vaiko ir darbuotojo santykis yra formalesnis. O čia aplinka - panaši į šeimos aplinką, kiek tai įmanoma. Šis individualus dėmesys - būtinas vaikams, kurie buvo atskirti nuo šeimų“, - teigia A. Aru.
„Turime namus ir stengiamės kurti santykius tarp prižiūrėtojų ir vaikų. Tam reikėtų dar daugiau pastangų. Kad žmonės, kurie rūpinasi vaikais, suprastų, kaip svarbu stiprinti vaikų savarankiškumą ir mokyti gyvenimo įgūdžių. Pavyzdžiui, galime drauge patikrinti, kiek elektros sunaudojome šią savaitę ar mėnesį, kokia yra sąskaita. Taip pat - kartu apsipirkti“, - sako M. Randaru.
Dauguma Estijoje kalbintų ekspertų sutinka, kad didesnių globos įstaigų uždarymas ir naujų, šeimos aplinkai artimesnių namų kūrimas - sėkmingas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Pasak Talino universiteto docentės, tyrimai rodo, kad Estijoje dažnas tėvų globos netekęs ir vadinamuosiuose šeimos namuose gyvenantis vaikas jaučiasi vienišas, o tai gali neigiamai veikti jų psichologinę sveikatą.
„Labai dažnai vaikai nėra tos bendruomenės, kurioje pastatytas jų gyvenamasis namas, dalis. O ir darbuotojai, pavyzdžiui, gyvena 50 kilometrų atstumu. Tai nėra jiems įprasta bendruomenė, kurioje jie užaugo ir gyveno. Vadinasi, jie čia neturi ryšių. Taigi, šioje situacijoje reikėtų didesnių valstybės ar vietos valdžios pastangų, palaikant vaikų ir bendruomenės ryšius - kad grupiniai vaikų namai būtų labiau integruoti į bendruomenę, o vaikai jaustųsi bendruomenių dalimi“, - sako I. Randaru.
„Talino vaikų namų“ Kokybės ir plėtros vadovė Margit Randaru pasakoja, kad šeimos namai, kuriuose lankausi, pastatyti 2015 metais. „Jei tai butas - aplinkiniai net nežino, kas jame gyvens. Bet jei statomas naujas namas, reikia turėti projektą ir žmonės gali pamatyti, koks tai bus namas ir jie gali išsakyti savo nuomonę. Dažniausiai - jie nenori tokių namų šalia“, - teigia M. Randaru.
Visgi, pasak pašnekovės, visuomenės reakcija į vaikus - pasikeitė. „Buvo rengiamos socialinės kampanijos, skirtos surasti globėjų šeimų ir žmonių, kurie būtų pasiruošę priimti tokius vaikus į savo namus. Manau, tai sukūrė pozityvesnį šių vaikų paveikslą. Žmonės žiniasklaidoje taip pat dalijosi savo patirtimi ir istorijomis, apie tai, kaip jiems sekasi būti globėjų šeima ir augti drauge. Daug kalbėta ir apie traumas, kurias vaikai patiria prieš tai, kai patenka į alternatyvią globą“, - sako Aru.
Iššūkiai ir perspektyvos
„Talino vaikų namų“ Kokybės ir plėtros vadovė Margit Randaru priduria, kad dabar daugiausia iššūkių kyla siekiant surasti gerų darbuotojų. Anot jos, toks rūpinimasis vaikais, netekusiais tėvų globos, - ne tiek darbas, kiek gyvenimo būdas.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
„Manau, Estijoje, kai prasidėjo vaikų globos namų pertvarka, pernelyg daug dėmesio skyrėme fizinei namų aplinkai - kiek vaikų turėtų gyventi vienoje grupėje ir kaip. Aišku, tai svarbu. Pasak M. Randaru, vykdant globos pertvarką, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vaikų poreikiams užtikrinti. „Namus kuria ne pastatas, o žmonės“, - pabrėžia M. Randaru.
Dauguma pašnekovų pabrėžia, kad jei vaikas nebegali augti biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis gyventų pas globėjus. „Nors ir norėtume matyti, kaip visi mūsų vaikai gyvena šeimose, turime būti realistiški. Matome, kad procesas užtrunka labai ilgai. Dabar vienas didžiausių sunkumų - neturime užtektinai šeimų, kurios norėtų auginti, pavyzdžiui, keturis ar penkis brolius ir seseris, vaikus, turinčius negalią ar paauglius. Mums reikia daug dirbti, kad pritrauktume tokias šeimas į sistemą“, - teigia H. Sepp.
Ministerijos atstovė prognozuoja, kad per dešimt ar dvidešimt metų daugumą vaikų galima apgyvendinti šeimose, bet institucijos ir toliau išliks.
Dar vienas aspektas, dėl kurio sutaria visi kalbinti pašnekovai, - kad būtina stiprinti pagalbą šeimoms, jog vaikai galėtų augti kartu su biologiniais tėvais.
„Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai ir paimami iš šeimų? Tėvų psichologinės sveikatos problemos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, kartais - tai ir prastos socialinės sąlygos, kai tėvai negali pasirūpinti patys savimi ir vaikais. Manau, reikėtų turėti daugiau darbuotojų, kurie iš tiesų padėtų šeimoms tvarkytis su kasdieniu gyvenimu. Kad jie galėtų ateiti ir padėti anksti, ne tada, kai problemos yra komplikuotos ir gilios“, - sako A. Aru.
„Paskutinėje ataskaitoje Jungtinėms Tautoms minėjome, kad viena ryškiausių priežasčių, kodėl vaikai atskiriami nuo tėvų - alkoholizmas. Bet kartu - galimybės gauti pagalbą, susiduriant su alkoholio problemomis, labai mažos.
<Estijos grupinio gyvenimo namai: patirtis ir iššūkiai
Estijoje didesnių globos įstaigų beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Didesniuose globos namuose gyvena tik stiprią negalią turintys vaikai, kuriems reikia nuolatinės priežiūros.
Atvykstu į toliau nuo Talino centro esantį rajoną. Šiuolaikiškame, jaukiai įrengtame name, vadinamuosiuose šeimos namuose, iš viso gyvena šeši vaikai: nuo aštuonerių iki penkiolikos metų. Pirmame aukšte - virtuvė ir svetainė, antrame - vaikų ir darbuotojų kambariai. Lietuvoje panašūs namai įprastai įvardijami kaip bendruomeniniai vaikų globos namai.
Gyvenimas šeimos namuose
Auklėtoja pasakoja apie įprastą dienotvarkę, kai vaikai keliasi 6 valandą ryto, ruošiasi į mokyklą, pusryčiauja. Kol vaikai mokosi, Jelena atrašinėja į laiškus, tvarko namus, apsiperka ir gamina. „Jei neskubu ir turiu laiko, pavyzdžiui savaitgaliais, galime gaminti kartu. Tai šaunus laikas. Bet dažniausiai darbo dienomis gaminu pati. Mes bendraujame prie didelio valgomojo stalo, vaišinuosi arbata ir sausainiais.
Priešais sėdi ir penkiolikmetė Saša, kuri labai mėgsta gaminti. „Man patinka dainuoti, klausytis muzikos, kartais piešiu, turiu daug piešinių draugams. Taip pat labai mėgstu gaminti. Draugai dažnai prašo manęs ką nors pagaminti ir tai man labai patinka. Jelena labiausiai giria Sašos gaminamą biskvitą.
Moteris auklėtoja dirba jau penktus metus. Paklausta, kodėl pasirinko tokį darbą, atsako: „Jei atvirai, neturiu atsakymo, nežinau, kodėl čia dirbu. Manau, kas nors turi padėti vaikams užaugti, jei tai neįmanoma jų pačių šeimoje.
Šeimos namai, kuriuose lankausi, priklauso „Talino vaikų namams“. Iš viso organizacijoje yra 27 tokios šeimos. Dalis jų gyvena panašiuose namuose įprastoje kaimynystėje, kai kurie - ir tiesiog butuose. Yra ir vadinamasis vaikų kaimelis - kai vienoje vietoje pastatyta daugiau namelių, skirtų tėvų globos netekusiems vaikams. Tiesa, Lietuvoje juose gali gyventi iki 8 vaikų, o Estijoje - iki 6.
Atidaryti Savarankiško gyvenimo namai
Ekspertų nuomonės
Estijos Teisingumo kanclerio biuro Vaikų ir jaunimo teisių departamento vadovas Andresas Aru teigia, kad vykdant vaikų globos įstaigų pertvarką šioje šalyje pasiekta didelė pažanga. „Manau, gyvenimas šeimos namuose suteikia galimybę kiekvienam vaikui skirti individualesnį požiūrį, jei lyginsime su didesnėmis institucijomis, kuriose vaiko ir darbuotojo santykis yra formalesnis. O čia aplinka - panaši į šeimos aplinką, kiek tai įmanoma. Šis individualus dėmesys - būtinas vaikams, kurie buvo atskirti nuo šeimų“, - teigia A.
„Turime namus ir stengiamės kurti santykius tarp prižiūrėtojų ir vaikų. Tam reikėtų dar daugiau pastangų. Kad žmonės, kurie rūpinasi vaikais, suprastų, kaip svarbu stiprinti vaikų savarankiškumą ir mokyti gyvenimo įgūdžių. Pavyzdžiui, galime drauge patikrinti, kiek elektros sunaudojome šią savaitę ar mėnesį, kokia yra sąskaita. Taip pat - kartu apsipirkti“, - sako M.
Dauguma Estijoje kalbintų ekspertų sutinka, kad didesnių globos įstaigų uždarymas ir naujų, šeimos aplinkai artimesnių namų kūrimas - sėkmingas.
Pasak Talino universiteto docentės, tyrimai rodo, kad Estijoje dažnas tėvų globos netekęs ir vadinamuosiuose šeimos namuose gyvenantis vaikas jaučiasi vienišas, o tai gali neigiamai veikti jų psichologinę sveikatą.
Iššūkiai ir visuomenės požiūris
„Talino vaikų namų“ Kokybės ir plėtros vadovė Margit Randaru pasakoja, kad šeimos namai, kuriuose lankausi, pastatyti 2015 metais. „Jei tai butas - aplinkiniai net nežino, kas jame gyvens. Bet jei statomas naujas namas, reikia turėti projektą ir žmonės gali pamatyti, koks tai bus namas ir jie gali išsakyti savo nuomonę. Dažniausiai - jie nenori tokių namų šalia“, - teigia M.
Visgi, pasak pašnekovės, visuomenės reakcija į vaikus - pasikeitė. „Buvo rengiamos socialinės kampanijos, skirtos surasti globėjų šeimų ir žmonių, kurie būtų pasiruošę priimti tokius vaikus į savo namus. Manau, tai sukūrė pozityvesnį šių vaikų paveikslą. Žmonės žiniasklaidoje taip pat dalijosi savo patirtimi ir istorijomis, apie tai, kaip jiems sekasi būti globėjų šeima ir augti drauge. Daug kalbėta ir apie traumas, kurias vaikai patiria prieš tai, kai patenka į alternatyvią globą“, - sako A.
„Talino vaikų namų“ Kokybės ir plėtros vadovė Margit Randaru priduria, kad dabar daugiausia iššūkių kyla siekiant surasti gerų darbuotojų. Anot jos, toks rūpinimasis vaikais, netekusiais tėvų globos, - ne tiek darbas, kiek gyvenimo būdas.
„Manau, Estijoje, kai prasidėjo vaikų globos namų pertvarka, pernelyg daug dėmesio skyrėme fizinei namų aplinkai - kiek vaikų turėtų gyventi vienoje grupėje ir kaip. Aišku, tai svarbu.
Pasak M. Randaru, vykdant globos pertvarką, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas vaikų poreikiams užtikrinti. „Namus kuria ne pastatas, o žmonės“, - pabrėžia M. Randaru.
Dauguma pašnekovų pabrėžia, kad jei vaikas nebegali augti biologinėje šeimoje, geriausia, kad jis gyventų pas globėjus. „Nors ir norėtume matyti, kaip visi mūsų vaikai gyvena šeimose, turime būti realistiški. Matome, kad procesas užtrunka labai ilgai. Dabar vienas didžiausių sunkumų - neturime užtektinai šeimų, kurios norėtų auginti, pavyzdžiui, keturis ar penkis brolius ir seseris, vaikus, turinčius negalią ar paauglius. Mums reikia daug dirbti, kad pritrauktume tokias šeimas į sistemą“, - teigia H.
Ministerijos atstovė prognozuoja, kad per dešimt ar dvidešimt metų daugumą vaikų galima apgyvendinti šeimose, bet institucijos ir toliau išliks.
Parama šeimoms
Dar vienas aspektas, dėl kurio sutaria visi kalbinti pašnekovai, - kad būtina stiprinti pagalbą šeimoms, jog vaikai galėtų augti kartu su biologiniais tėvais. „Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai ir paimami iš šeimų? Tėvų psichologinės sveikatos problemos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, kartais - tai ir prastos socialinės sąlygos, kai tėvai negali pasirūpinti patys savimi ir vaikais. Manau, reikėtų turėti daugiau darbuotojų, kurie iš tiesų padėtų šeimoms tvarkytis su kasdieniu gyvenimu. Kad jie galėtų ateiti ir padėti anksti, ne tada, kai problemos yra komplikuotos ir gilios“, - sako A.
„Paskutinėje ataskaitoje Jungtinėms Tautoms minėjome, kad viena ryškiausių priežasčių, kodėl vaikai atskiriami nuo tėvų - alkoholizmas. Bet kartu - galimybės gauti pagalbą, susiduriant su alkoholio problemomis, labai mažos.
Pašnekovė priduria, kad šioje šalyje buvo pakeista ir finansavimo sistema, dabar alternatyvią globą finansuoja vietos valdžia.
