Šiais laikais asmenys su negalia turi vis daugiau patogumų, leidžiančių gyventi gana savarankiškai ir patogiai. Tai taikoma daugeliui sričių, taip pat ir pagrindinės higienos-tualeto, praustuvo, vonios įrengimui. Vonios kambarys be barjerų yra vienas iš esminių žingsnių siekiant savarankiškumo, nes dažnai tenka susidoroti su būtinybe prašyti pagalbos, ypač prausiantis, plaunant plaukus ar naudojantis tualetu. Tad tinkamai suplanuotas vonios kambarys ir įranga ne tik pagerina kasdienį komfortą, bet ir suteikia saugumo bei savarankiškumo ilguoju laikotarpiu.
Vonios kambarys be barjerų: erdvė, durys ir zonoje įrengti sprendimai
Pirmiausia būtina, kad vonios kambarys ar tualetas turėtų būti pakankamai erdvūs neįgaliajam vežimėliui manevruoti. Optimalaus manevro laukas vežimėliui yra 150 x 150 cm. Reikia pasirūpinti patogiu priėjimu prie kriauklės, klozeto ar bidė, todėl neturi būti per daug baldų ar papildomų skalbinių krepšių. Taip pat reikėtų atsisakyti kilimėlių prie tualeto ar vonios, nes jie gali užblokuoti vežimėlio ratus ir sukelti slydimo pavojų. Slėkčių neįrengti ar duris, kurių plotis ne mažesnis kaip 90 cm, su įrengtomomis rankenomis tinkamu aukščiu-theksa pagrindą saugumui.
Vonia ar dušas: ką rinktis?
Tekstas aiškiai rodo, kad teks pasirinkti tarp patogumo ir funkcionalumo. Vonios lietuvių atžvilgiu ilgam lėktuvui suteikia atpalaidavimą, tačiau neįgaliesiems be pagalbos tai gali būti pavojinga. Todėl savarankiški neįgalieji dažnai renkasi dušą. Pats patogiausias sprendimas yra „walk in“ tipo dušo kabina, kurios matmenys ne mažesni kaip 100 x 100 cm. Renkantis dušo duris, svarbu rinktis duris, kurias galima plačiai atidaryti, arba naudoti dušo užuolaidą vietoje durų. Atsisakius dušo padėklo arba pasirinkus kuo žemesnio tipo „super slim“ padėklą įvažiuoti į dušą vežimėliui tampa paprastesnė.
Siekiant užtikrinti saugumą dušo zonoje, rekomenduojama įrengti patogias rankenas, kurios leis perkelti persėdus iš vežimėlio į sėdimąją duše ar laikytis stovint. Sėdintys dušo metu-ypatingai vyresnio amžiaus ar negalią turintys žmonės-galės jaustis saugiau. Galima įrengti sulankstomą sėdynę ant sienos arba specialią kėdutę. Jei vonios kambaryje yra tik varinė vonia, galima įrengti sėdynes ant vonios šalia dušo baterijos. Maudymosi zonos įrengime svarbu užtikrinti kuo mažiau paslydimo tikimybės; duše naudinga įrengti griovelius, guminiai kilimėliai arba kilimėlius po dušu.
Patogumo elementai po dušu
Baldai, skirti naudoti po dušu, turi būti iš patvarių medžiagų su ažūriniais paviršiais. Pasirinkti galima kėdutę su porankiais arba be jų. Specialiai pritaikytos durų rankenos ir fiksatoriai leidžia lengvai atidaryti duris net riboto judrumo sąlygomis. Dar vienas svarbus aspektas-tinkamas apšvietimas dušo zonoje: ryškus bet ne akinančiai stiprus apšvietimas ir lengvai pasiekiamos rankenos bei laikikliai. Automatinių vandens nuleidimo sprendimai taip pat padeda išvengti vandens sankaupų dušo kabinoje.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos standartai Lietuvoje
Tualetas ir higiena: saugūs ir patogūs sprendimai
Pakeičiantieji įrenginiai vietoj standartinių stovinčių bidė ir tualetų yra puikus sprendimas palengvinti tualeto naudojimą neįgaliesiems. Svarbu įrengti tinkamame aukštyje, kad asmenys galėtų savarankiškai atvažiuoti ar prisiartinti prie tinkamos vietos. Jei nėra galimybės sumontuoti klozeto tinkamu aukščiu, verta įsigyti patogias klozeto sėdynes su didesniu tarpu nuo sienos (maždaug 70 cm atstumu iki sienos), taip pat galima įrengti bidės sistemą sienoje. Kalbant apie bidė, į sieną įmontuojamos sistemos leidžia patogiai plauti intymias vietas arba pėdas, o ne naudotis dušo žarna.
Praustuvas yra svarbus kasdienės higienos elementas. Rekomenduojama pasirinkti praustuvą su išformuota priekinė dalimi, kad būtų galima patogiai atsikelti su vežimėliu ir nusiplauti rankas be kilimos. Plokščias paviršius suteikia papildomą stabilumą ir leidžia patogiai remti alkūnes. Optimalus praustuvo aukštis yra apie 80 cm. Siekiant saugumo, svarbu įrengti laikiklius ir atramas tiesiai prie praustuvų. Labiau tinkami yra kabantys praustuvai, be postamentų, nes jie užtikrina daugiau erdvės kojoms.
Be higieninių įrenginių būtina nepamiršti smulkmenų: veidrodis turėtų būti lengvai regimas ir galintis būti pasukamas, tad lenkiami veidrodžiai dažnai palengvina šukuoseną ar makiažą.
Būsto pritaikymas: teisės, parama ir naujovės
Neįgaliųjų aplinkos pritaikymas įgyvendinamas ne tik gyvenamosiose patalpose, bet ir derinant statybos sprendimus. Savivaldybės gali teikti paramą, o Būsto pritaikymo komisija įvertina poreikį, sudaro preliminarius darbus aprašus ir išlaidų sąmatas. Darbų įgyvendinimą gali organizuoti savivaldybės arba pats pareiškėjas. Kai prašoma, būtina pateikti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinančių pagalbos poreikį, bei sutikimą leisti pritaikyti būstą, jeigu bendrai namuose yra daugiau savininkų. Komisija įvertina ir patvirtina ar nepriklauso pritaikymo poreikiui, ir nustato preliminarius darbus bei išlaidų sąmatą. Būstui taikomos dvi prioriteto eilės: pirmoji eilė skirta asmenims su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu, kuriems reikalinga jums reikalinga įranga (pvz., keltuvai, vonios įranga), antroji eilė - kiti poreikiai, susiję su judėjimo pagalba (vaikštynės, ramentai ir kt.).
Naujosios naujovės siūlo platesnį galimybių spektrą: nuo šių metų galima pradėti pritaikyti būstą net neišėjus į einamųjų metų sąrašą, kai pritaikymui reikalingos tik pirmojo lygio pagalbos situacijos. Didėjanti valstybės biudžeto lėšų dalis didina iki 5700 Eur finansavimą vienam asmeniui, o bendra įkainio dalis gali siekti iki 60% darbus. Taip pat suteikiama galimybė kompensuoti skirtumą tarp parduoto nepritaikyto būsto ir nupirktų pritaikytų variantų. Galima įsigyti būstą kitoje savivaldybėje, o kompensaciją išmoka ta savivaldybė, kuri suteikė teigiamą sprendimą. Taip pat galima kreiptis dėl būsto pritaikymo naujos statybos būstui, kai baigtumas siekia bent 80% (ankščiau - 100%).
Taip pat skaitykite: reikalavimai senelių globos namų infrastruktūrai
Vis dėlto svarbiausia-užtikrinti prieinamumą ir saugumą: platus įėjimas į dušo zoną, neslidus grindų paviršius, laikikliai, rankenos, įvestos ir į dušo durų sistemas bei apšvietimas. Taip pat svarbu kompleksinis požiūris į aplinką: įrengtos keltuvai ir priemonės, kurios leidžia įrengti pritaikytą aplinką žmonėms su negalia, ir galimybė gauti kompensaciją už įrengimo išlaidas, kai parduodamas neįgaliam asmeniui netinkamas butas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas.
Naujausios tendencijos ir pavyzdžiai
Egidijus Jagminas, atvejis, kuriuo buvo įrodyta, kad galima gauti paramą būsto pritaikymui: komisija įvertino poreikį ir galimas išlaidas, kurių suma svyravo iki apie 12 000 Eur už visiškai įrengtą dušo kabiną ir lifto įrengimą. Tai parodo, kad įmanoma įrengti visą reikalingą įrangą su lanksčiomis sąlygomis ir finansavimu. Šią temą galima išplėsti pagal vietines programas ir savivaldybių teikiamą pagalbą.
Reabilitacija ir būsto pritaikymas po insulto!!!
Jei pastebite neįprastą vietą judėjimo negaliai pritaikytiems žmonėms, kviečiame pranešti apie problemas per projekto „Atvirumo galia“ kanalus. Autoriai susisieks su savininkais ir informuos apie sprendimus, bei po laiko pasiteisins, ar problemą pavyko išspręsti. Tai skatina pokyčius ir gerina infrastruktūrą visoje bendruomenėje.
Пaslaugų ir informacijos kanalas
Teisiniu požiūriu teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvavimo lygis. Dar kartą priminta, kad būstas gali būti nuosavybės teise asmeniui su negalia arba socialinis ar savivaldybės nuomojamas. Reikalingi dokumentai: asmens tapatybė, medicininiai įrodymai apie specialųjį pagalbos poreikį, sutikimas pritaikyti būstą ir kt. Komisija sudaro eilę ir įvertina poreikį, patvirtina ar nepritaikymo sprendimą ir pateikia preliminarią darbų sąmatą. Tai padeda užtikrinti, kad kiekvienas žmogus gautų tinkamą pagalbą ir galėtų gyventi kuo savarankiškiau.
Taip pat skaitykite: kaip įrengti vonios kambarį neįgaliajam
tags: #dusu #irengimas #neigaliesiems