Emocinė sveikata - neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Ypač pandemijos metais teko pajusti, kokia reikalinga gali būti higiena - rankų plovimas, kaukių dėvėjimas, sveikinimo, čiaudėjimo ir panašūs etiketai tik patvirtino faktą, kad higiena gali būti itin svarbi, norint palaikyti mūsų optimalų gyvybinį funkcionavimą. Vidinis kritikas, anot gydytojo psichiatro, yra mūsų vidinis balsas, mus nuolat kritikuojantis bei trukdantis džiaugtis. Vidinis vaikas gali būti suprastas kaip dėmesys savo poreikiams bei norams. Pasąmonėje kaupiasi mūsų patyrimas. Savo ribų apibrėžimas bei jų palaikymas kitaip nei gali būti įprasta manyti nėra savęs ar kito(-ų) žmogaus(-ių) galimybių apribojimas ar ignoravimas. Tinkamos asmeninės ribos yra gyvybiškai svarbios kokybiškai komunikacijai bei asmens psichikos higienai palaikyti.
Tinkamos ribos nėra tik tarp romantinių partnerių ar draugų - jos taikomos visiems santykiams. Psichoterapeutė April Eldemire (2020) nurodo rekomendacines gaires, kaip poros gali išsaugoti sveikus santykius, remiantis keturiomis paprastomis taisyklėmis: vienareikšmė komunikacija, aiškių pasekmių nustatymas, atsakomybės prisiėmimas ir galimybės kreiptis profesionalios pagalbos. Abipusė „Aš“ kalba, pavyzdžiai: „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai tu neišsiplauni savo indų“ ar „aš jaučiuosi pažemintas, kai tu negerbi mano privatumo“. Nustatytos ribos turi būti aiškiai perteiktos adresatui, o sprendimai turi būti įtvirtinti iš anksto.
Specialisto konsultacija taip pat gali būti veiksminga. Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę, gali būti baisu nežinant, kaip elgtis. Pirmiausia kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia.
Niekada nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui gali atrodyti, jog tikrai taip nebus. Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje - paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos.
Kiekvienas žmogus savo gyvenime anksčiau ar vėliau susiduria su įvairiais iššūkiais: vieni apie juos mėgsta kalbėti plačiau, kitiems gali kilti sunkumų apie tai užsiminti. Neretai savo problemas galime pradėti lyginti su kitų žmonių ir pastebėti jų skirtumus, tačiau tai nereiškia, kad vieno žmogaus problemos yra svarbesnės nei kito. Prisiminkite, kad kreiptis pagalbos yra visiškai įprasta, todėl neturėtumėte dėl to jaustis blogai. Kartais gali būti sunku pradėti apie tai kalbėti, tačiau nuolatinis neišspręstos problemos keliamas diskomfortas vėliau gali tik dar labiau pakenkti.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų demotyvacija
„Jau dabar - Ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas prisidėti prie žmonių švietimo ties emociniu ir psichologiniu raštingumu.“ Pasak sveikatos specialistų, patiriant nuolatinę įtampą, ypač svarbu ieškoti būdų nusiraminti, motyvuoti ir įkvėpti save siekti naujų tikslų. Nick Vujicic, gimęs be galūnių, tampa įkvėpimo šaltiniu dėl vidinės energijos ir drąsos. Jo žinia pasauliui - jei negali rasti stebuklo išorėje, pats juo būti. Konferencijos „Moters vizija“ kontekste šią žinią pristato kaip universalų šaltinį, padedantį įveikti sunkumus ir siekti tikslų nepriklausomai nuo išorinių sąlygų.
Nick Vujicic istorija iliustruoja, kad žmogaus galimybės yra beribės tik tada, kai tikima savimi ir deda pastangas. Jo programos ir paskaitos įkvepia kurti, gauti džiaugsmą iš kasdienių veiklų, ir siekti tikslų nepaisant išorinių kliūčių. Šis pavyzdys taip pat parodo, kaip motyvacija ir emocinė stiprybė gali būti perduodamos per renginius ir visuomenines iniciatyvas. Konferencijos planai Augsime Baltijos regione - 2025-2026 m. planuose numatyta turėti įtakingų pranešėjų iš verslo, meno ir mokslo sričių, įskaitant Nick Vujicic, Mark Beaumont, Ilja Laursas, Inga Valinskienė ir kt. Tai siekiama išplėsti ne tik moterų, bet ir vyrų emocinę būseną, skiriant dėmesį jų gerovei bei įgūdžių lavinimui.
Psichikos sveikatos raštingumas - ką tai reiškia iš tiesų? Tai apie žinių įgijimą ir nuostatų keitimą, remiantis biopsichosocialinio požiūrio paradigma. Lietuvos kontekste šis raštingumas turi būti plėtojamas kompleksiškai: antistigminės kampanijos, mokymai įvairioms tikslinėms grupėms, įtraukimas į mokyklinę programą, ir prieinamų paslaugų plėtra. Universitetuose būtina įtraukti lyderystės programų įgyvendinimą ir skirti dėmesį „mental health champions“ kūrimui jaunimo tarpe.
Informacijos apie psichikos sveikatą galima rasti tarptautinėse organizacijose, kurios teikia subalansuotą, nestigminį požiūrį ir skatina bendruomeninę paramą. Lietuvoje psichikos sveikatos raštingumas turi būti integruotas į aukštųjų mokyklų programas, skatinti studentų psichologinį konsultavimą ir prevencines veiklas. Daugeliui žmonių psichologinės pagalbos paslaugos vis dar yra privatizuotos ir ribotos, todėl būtina plėsti prieinamumą ir užtikrinti įvairovę teikiamų sprendimų.
- Ribų nustatymas ir aiški komunikacija padeda išvengti perdegimo ir didinti ryšį su kitais.
- Streso valdymo įgūdžiai - praktikuojami nuosekliai gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį.
- Pertraukos darbo metu - trumpas poilsis, lengvas pasivaikščiojimas ar ramiai praleistas laikas sustiprina produktyvumą.
- Socialiniai ryšiai - artimųjų parama ir bendruomenės įtraukimas stiprina psichinę sveikatą.
- Reguliarios dėkingumo praktikos ir nuolatinis savęs tobulinimas gali pagerinti nuotaiką ir pasitenkinimą gyvenimu.
Kaip pradėti savo kelią link geresnės psichinės sveikatos prašant pagalbos? Kreiptis gali būti pirmasis žingsnis link geresnės savijautos. Jei reikia, naudokite nemokamas emocinės paramos linijas ir psichikos sveikatos centrus. Taip pat svarbu prisiminti, kad galima pradėti nuo mažų žingsnių: pasikalbėti su draugu, šeimos nariu ar patyrusiu žmogumi, ir pasidalinti jausmais be kaltės jausmo. Mindfulness ir savipagalbos įrankiai gali būti naudingi kasdienėje praktikoje.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Jau dabar - svarbiausia suprasti, kad galima gyventi visavertiškai ir netgi džiaugtis gyvenimu net ir esant iššūkiams. Mindletic programėlė siūlo savipagalbos įrankius per mindfulnesio pratimus ir psichologų įžvalgas, kad būtų galima nusiraminti, išmokti atpalaiduoti protą ir sumažinti nerimą. Programėlė skirta naudoti tiek individualiai, tiek bendruomenės ribose, įskaitant vaizdo skambučius su sertifikuotais psichologais. Nesvarbu, kur bebūtumėte - palaikymo įrankiai gali būti su jumis nuolat.
Reguliarus psichosocialinis požiūris į psichinę sveikatą apima ne tik individualius veiksmus, bet ir politinių sprendimų poreikį. Svarbu įtraukti psichikos sveikatos raštingumą į mokyklų programas, platinti informacijos apie pagalbą šaltinius, užtikrinti prieinamumą prie paslaugų ir skatinti bendruomeninį palaikymą. Žmonės turi suvokti, kad kreiptis pagalbos nėra gėda, o tai gali būti pirmasis žingsnis į geresnę savijautą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #demotyvacijos #apie #psichika