Teisė skųsti vaiko globos ir rūpybos institucijos išvadą susijusi su tėvų atsakomybės (tėvų valdžios, globos) reguliavimu, procedūra ir ginčų sprendimu teisme bei administracinėmis priemonėmis. Straipsnyje aptariama, ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“, kokios teisinės galimybės yra numatytos tėvams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kaip teikiami skundai ir prašymai, kokia tvarka taikoma ginčuose dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku, bei kokios priemonės gali būti taikomos sprendimams įvykdyti.
Ką reiškia tėvų atsakomybė (tėvų valdžia, globa)?
Tėvų valdžia reiškia globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų globos teisės apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus.
Turto valdymo teisė apima teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą, t. y., be kita ko, atstovauti vaikui. Bet kuris iš tėvų turi įgaliojimus priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (toliau - įprastinė globa). Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi.
Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai.
Paprastai teisėtas vaiko globėjas yra vaiko tėvai arba vienas iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę vienas su kitu, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu tėvai susituokia vėliau, jie įgyja bendros globos teises santuokos būdu. Jeigu vaikui gimus tėvai nėra susituokę vienas su kitu, vaiko globa priklauso motinai. Tačiau tėvai gali lengvai įgyti bendros globos teises jas užregistruodami.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai ir atsakomybė
Kada globa gali būti perduota globėjui ar institucijai?
Tam tikrais atvejais vaiko globa iš tėvų arba vieno iš jų gali būti perduota specialiai paskirtam globėjui. Globą gali tekti tokiu būdu perduoti, jeigu kuris nors iš tėvų pripažįstamas smurtavęs, aplaidžiai vykdęs arba kitaip nevykdęs savo pareigos rūpintis vaiku ir vaiko sveikatai arba raidai dėl to nuolat grėsė pavojus. Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu.
Laikinoji globa dažniausiai trunka apie 1 metus ir jos tikslas - sugrąžinti vaiką į šeimą; dažniausiai vaikas į šeimą grąžinamas, kai šeima išsprendžia iškilusias problemas. Nuolatinė globa skiriama teismo nutartimi; nuolatinės globos tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai ir jis jaustųsi saugus.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui.
Teisinė tvarka ginčuose dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai (Lietuvoje) arba apylinkės teismai (kitose jurisdikcijose). Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo, bylą suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybės, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas.
Su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos prašymu pradedamoje byloje. Teismas, nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotųjų asmenų interesus. Prašymu pradedamose bylose teismas pats nustato faktus ir tuo tikslu surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Su vaiku susijusio pagreitinto proceso tvarka teismas gali išnagrinėti tik reikalavimą, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų išlaikymo išmokas. Su globos teisėmis susijusios bylos negali būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka.
Prašymu pradėtoje byloje priimta nutartis yra nurodymas, kuris yra vykdytinas nuo jo įsigaliojimo datos, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Prašymu pradėtoje byloje duotas nurodymas yra vykdomasis dokumentas. Jei skolininkas savanoriškai nevykdo nutarties dėl globos teisių, ji vykdoma remiantis ieškovo prašymu vykdymo byloje.
Kuris teismas sprendžia bylas?
Sprendžiant globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku klausimus bet kuris iš tėvų gali paduoti ieškinį apylinkės teisme pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu kompetentingo apylinkės teismo nėra, jurisdikcija priklauso Stokholmo apylinkės teismui ar atitinkamam aukštesnės instancijos teismui atitinkamoje jurisdikcijoje.
Apylinkės teismo sprendimą galima skųsti apeliaciniam teismui (hovrätt), o tolesnį skundą - Aukščiausiajam Teismui (Högsta Domstolen) arba atitinkamai Lietuvos teismų sistemoje - apeliaciniam ir kasaciniam lygiui.
Skundų ir apeliacijų tvarka
Nurodymą dėl globos teisių galima apskųsti pagal bendrąsias apeliacinio proceso reglamentavimo nuostatas, jeigu apeliacinio skundo teikėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teisės nuostatos pažeidimu (pvz., netinkamu materialinės arba procesinės teisės taikymu). Nagrinėdamas šeimos bylą pagal prašymą, laikinają teisinę apsaugą gali skirti bet kuris teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje atitinkama priemonė turi būti taikoma.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl motinystės ir tėvystės
Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti. Teismo nurodymas gali būti vykdomas per teismo antstolį; vykdymo procese antstolis bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos valdybos atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių.
Tarptautiniai aspektai: pripažinimas ir vykdymas užsienyje
Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant specialios procedūros. Valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas teismo sprendimas dėl tėvų valdžios vykdymo vaiko atžvilgiu yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo priimtas ir pripažintas vykdytinu.
Tam tikrais atvejais taikomas Reglamentas „Briuselis II“. Jeigu priimamas sprendimas, kuriam taikomas reglamentas, pirmiausia tas sprendimas pripažįstamas ir prireikus vykdomas be jokios specialios procedūros. Tačiau yra galimybė pateikti prašymą, kad užsienyje priimtas sprendimas nebūtų pripažįstamas ar vykdomas šalyje, arba prašymą, kad nebūtų pagrindo atsisakyti pripažinti užsienyje priimtą sprendimą.
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai: tarpininkavimas ir socialinė pagalba
Tėvai susitarimui pasiekti gali taip pat naudotis nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugomis. Nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugos tėvams yra nemokamos; norėdami jomis naudotis, jie turi kreiptis į Socialinio draudimo valdybą. Sutuoktinių taikinimo proceso rezultatas - tėvų pasirašytas susitarimas dėl tėvystės. Socialinio draudimo valdybos patvirtintas susitarimas dėl tėvystės yra vykdomasis dokumentas.
Savivaldybė privalo per Socialinės paramos valdybą siūlyti tėvams tartis dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku profesionalaus tarpininkavimo būdu. Tarpininkavimas yra savanoriškas. Po informacinių pokalbių tėvams išduodama ataskaita, kuri naudojama tuo atveju, jeigu tėvai dar nesusitarė ir nusprendžia iškelti bylą teisme.
Ar kada svarstėte apie vaiko globą?
Sprendimų vykdymas ir priverstinės priemonės
Teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės (arba atitinkamą) teismą pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Apylinkės teismas gali nustatyti įvairias priemones.
Paprastai teismas iš pradžių stengiasi, kad vaikas būtų perduotas savanoriškai. Jeigu tai neįmanoma, teismas gali galiausiai nuspręsti priteisti sąlyginę baudą arba nurodyti vaiką perimti priverstiniu būdu. Sąlyginė bauda reiškia, kad vaiką prižiūrintis asmuo įspėjamas, kad neperdavus vaiko jam gali tekti sumokėti nemažą sumą pinigų. Vaiko perėmimas priverstiniu būdu yra labai retai taikoma priemonė - ji nusprendžiama taikyti tik tada, jeigu iš susiklosčiusios padėties nėra kitos išeities, ir tik tam, kad vaikui nebūtų padaryta didesnė žala.
Praktiniai pastebėjimai ir pavyzdžiai
Teismus pasiekiančios bylos dėl globos yra išskirtinės tuo, kad visu procesu siekiama užtikrinti vaiko interesus. Labai skaudu pripažinti, kad kartais ir finansiniai dalykai lemia vaikų likimus. Kaip pavyzdį galima pateikti bylą, kurioje močiutė iš tiesų rūpinosi keliais vaikais, mama juos kasdien lankydavo, o teisme buvo sprendžiama dėl nuolatinės globos. Aktuali išlieka ir globėjų asmens duomenų apsauga - ne visada globėjai sutinka, kad tėvai, kuriems apribota tėvų valdžia, žinotų jų duomenis, adresą.
Trijų tėvų pagrobtų vaikų grąžinimas globos įstaigai praėjo sklandžiai, jie yra saugioje aplinkoje, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė. Svarbu paminėti, kad vaikų perdavimo procesas turi būti kiek įmanoma mažiau traumuojantis ir saugus.
Trumpa atmintinė teikiant skundą ar prašymą dėl globos sprendimo
- Prašymą teismui pateikti raštu, nurodyti teismo pavadinimą, šalių ir vaikų duomenis, konkretų reikalavimą ir bylos faktus.
- Pateikti turimus įrodymus ir nurodyti, ką kiekvienu įrodymu ketinate įrodyti.
- Prieš kreipiantis į teismą dažnai būtina dalyvauti informaciniuose pokalbiuose savivaldybėje ir, esant galimybei, pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis.
- Jeigu reikia, prašyti laikinųjų apsaugos priemonių bylos pradžioje.
- Jeigu apskritai nesutinkate su teismo sprendimu, verta pasvarstyti apie apeliaciją per nustatytą terminą - apeliacinio proceso pagrindai dažnai susiję su netinkamu teisės taikymu.
Trumpa lentelė: pagrindiniai teisminio proceso etapai
| Veiksmas | Kas atlieka | Pastabos |
|---|---|---|
| Informaciniai pokalbiai / tarpininkavimas | Savivaldybės Socialinės paramos valdyba | Dažnai privaloma prieš kreipiantis į teismą |
| Prašymo teikimas teismui | Pareiškėjas (tėvas / atstovas) | Prašymas turi būti rašytinis, su įrodymais |
| Bylos nagrinėjimas | Teismas | Teismas renka faktus ir vadovaujasi vaiko interesais |
| Nutarties vykdymas | Teismo antstolis / vietos valdžia | Gali būti taikomos priverstinės priemonės |
| Apeliacija / kasacija | Apeliaciniame / Aukščiausiame teisme | Jei manoma, kad pirmosios instancijos klaidos |