Darbuotojo nedarbingumo pažymėjimo tvarka ir taisyklės Lietuvoje

Darbuotojo nedarbingumo pažymėjimas yra svarbus dokumentas, kuris pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą dėl ligos ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Lietuvoje šių pažymėjimų išdavimas ir apskaita organizuojami, diegiant naujas elektronines sistemas, kurios ženkliai palengvina šį procesą tiek pacientams, tiek darbdaviams, gydytojams ir socialinės apsaugos institucijoms.

Elektroninė nedarbingumo pažymėjimų išdavimo sistema (EPTS)

Nuo 2010 metų Lietuvoje veikia Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS), kuri užtikrina sklandų ir efektyvų nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir apskaitą.

  • Ši sistema skirta gydytojams, todėl darbdaviams jungtis prie EPTS nereikia.
  • Kai asmuo kreipiasi į gydytoją ir pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS užpildo ir elektroniniu parašu patvirtina nedarbingumo pažymėjimą.
  • Darbdavys, prisijungęs prie Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos (EDAS), mato informaciją apie savo darbuotojo laikiną nedarbingumą.
  • „Sodrai“ darbdavys pateikia reikalingą informaciją pašalpos skyrimui per EDAS užpildydamas Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), kuris pakeičia buvusią popierinę pažymėjimo antrojo puslapio formą.
  • Darbuotojas, prisijungęs prie Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos (EGAS), gali pateikti prašymą pašalpai gauti.
  • Asmeniui išduotas elektroninis pažymėjimas automatiškai pateikiamas „Sodrai“.
  • Pacientui išduodamas tik informacinis pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą, kurį reikėtų atsispausdinti tik tada, jei darbdavys ar kitos institucijos nenaudoja EDAS.

Elektroninis pažymėjimas vidutiniškai ženkliai palengvina pacientų gyvenimą, nes nebereikia nešti pažymėjimų į darbovietes ar „Sodrą“. Visi duomenys prieinami elektroninėse sistemose.

Elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo privalumai

  • Siekiant palengvinti gydytojų darbą, įvedus paciento asmens kodą, sistemoje automatiškai užsipildo kiti duomenys, tereikia nurodyti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį.
  • EPTS atlieka klaidų kontrolę ir pateikia gydytojui perspėjimus, jei pacientui jau yra išduotas pažymėjimas ar asmuo neturi draudimo.
  • Gydytojas gali laikinai nepasirašyti pažymėjimo, sistema numato „laukimo periodą“ pataisoms ar informacijai papildyti.
  • Gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti nepatogios pažymėjimų blankų apskaitos bei siuntimo į „Sodrą“.
  • Institucijų personalo darbo krūvis mažėja: elektroninis pažymėjimas netvirtinamas įstaigos spaudu, o informacija pateikiama greitai ir tiksliai.

Nedarbingumo pažymėjimo teisiniai aspektai ir taisyklės

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtintas taisykles, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik apdraustiesiems asmenims.

  • Juos gali gauti dirbantieji pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantys savarankišką veiklą.
  • Nedarbingumo pažymėjimas negali būti išduodamas asmenims, kurie tyčia susižalojo sveikatą, apsimeta sergantieji, ar asmenims, kuriems dėl darbo biržos laikotarpio nevykdomas darbingumo vertinimas.
  • Negalima išduoti pažymėjimų asmenims, kurie į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi būdami neblaivūs ar piktnaudžiaujantys psichiką veikiančiomis medžiagomis.
  • Laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytini klausimai nagrinėjami Gydytojų konsultacinėje komisijoje, kuri gali priimti sprendimus dėl nedarbingumo pabaigos ar teisėtumo.
  • Elgesio taisyklių pažeidimai nedarbingumo laikotarpiu gali būti nustatomi gydytojų, darbdavių ar „Sodros“ specialistų.
  • Pažeidimų atvejais „Sodra“ nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtus pinigus išieško iš atitinkamų įstaigų.

Pašalpos skyrimas ir informavimas

Darbdavys privalo per 10 dienų nuo nedarbingumo pradžios pateikti „Sodrai“ formą NP-SD, kurioje nurodoma jų darbuotojo nedarbingumo informacija.

Taip pat skaitykite: Darbuotojo nedarbingumo pažymėjimo patikra

Kartu, darbuotojas privalo pateikti prašymą ligos pašalpai gauti per EGAS arba popieriniu būdu. Ligos išmoka gali būti skiriama tik už tas dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku.

Darbuotojai, turintys elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, neturi nešti popierinių ligonlapių darbdaviui ar „Sodrai“ - visa informacija yra prieinama elektroniniu būdu, kas sumažina administracinį darbą visose pusėse.

Nedarbingumo pažymėjimų pratęsimas ir tvarkymas

  • Jeigu darbuotojas serga ilgiau, gydytojas gali pratęsti nedarbingumo laikotarpį, išduodamas tęstinį elektroninį pažymėjimą.
  • Darbdavys turi stebėti darbuotojo nedarbingumo pažymėjimų judėjimą EDAS sistemoje, bet pranešimų formų NP-SD nereikia pildyti atskirai kiekvienam pratęsimui, galima sujungti kelis pažymėjimus į vieną pranešimą.

Nedarbingumo pažymėjimas vaikų priežiūrai

„Sodra“ taip pat išduoda nedarbingumo pažymėjimus šeimos nariams, kurie prižiūri nesergančius vaikus epidemijų ar karantino metu, kai švietimo įstaigos yra uždarytos dėl infekcijų plitimo ribojimų.

  • Toks pažymėjimas gali būti išduotas vaikų motinoms, tėvams, įtėviams, globėjams ar kitiems vaiką laikinai prižiūrintiems asmenims.
  • Prašymas dėl tokio pažymėjimo gali būti pateiktas per EGAS arba tiesiogiai „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuose.
  • Ligos išmoka mokama tik už laikotarpį, kol vaiko lankomoje švietimo įstaigoje oficialiai galioja infekcijų plitimo ribojimai.
  • Nedarbingumo pažymėjimai šiuo atveju gali būti išduodami net ir bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje.

Darbdavio ir darbuotojo teisės bei pareigos

Darbdavys gali nustatyti savo tvarką, kaip darbuotojai turėtų elgtis pateikiant informaciją apie nedarbingumą ir ligos pašalpos gavimą. Pavyzdžiui, kai kurios įmonės reikalauja raštiško darbuotojo prašymo, kad darbdavys praneštų „Sodrai“ apie nedarbingumą formos NP-SD būdu.

Asmuo turi aiškiai informuoti darbdavį apie savo nedarbingumą, kitaip gali prarasti teisę į ligos pašalpą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba

Darbuotojai neturi teisės savavališkai manipuliuoti prašymais ir pasinaudoti tvarka, kad gautų finansinę naudą, nes tai gali sukelti tvarkos destrukciją.

Dažniausios situacijos ir problemos praktikoje

  • Darbdaviai neretai susiduria su situacijomis, kai darbuotojai neatneša biuletenių laiku arba perduoda juos anksčiau laiko, dėl ko sudėtinga tinkamai ir laiku perduoti informaciją „Sodrai“.
  • Naudojantis elektronine sistema, ši problema išsprendžiama, nes visa informacija yra prieinama internetu ir naujausi nedarbingumo pažymėjimai matomi realiu laiku.
  • Kilę klausimai dėl to, ar reiktų siųsti NP-SD formą kiekvienam pažymėjimo pratęsimui, yra sprendžiami vieno pranešimo forma, kurioje gali būti įtraukti keli pažymėjimai.
  • Pasitaiko, kad darbuotojai tolimesnį pranešimą duoda tik paskutinę dieną arba vėluoja informuoti darbdavį apie nedarbingumą, kas sukelia papildomų administracinių sunkumų.

Kontrolė ir pažeidimų nustatymas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka laikinojo nedarbingumo kontrolę ir tiria galimus elgesio taisyklių pažeidimus. Pažeidimo atveju ligos pašalpos mokėjimas nutraukiamas.

Valstybinė institucija gali reikalauti asmens laikinojo nedarbingumo ekspertizės Gydytojų konsultacinėje komisijoje, kurios sprendimas yra privalomas gydytojams.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo gerbti duomenų apsaugą ir neturi be paciento sutikimo suteikti jo sveikatos duomenų tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, numatytus įstatymų.

Apibendrinant, Lietuvoje darbuotojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos tvarką reguliuoja modernios elektroninės sistemos ir griežtos teisės normos, kurios užtikrina efektyvumą, skaidrumą ir teisingą socialinių garantijų suteikimą.

Taip pat skaitykite: Senjorų socialinė priežiūra

tags: #darbuotojas #turi #nedarbinguma