Darbo sutartis yra esminis asmens teisės į darbą įgyvendinimo instrumentas, turintis didelę socialinę ir ekonominę reikšmę. Siekiant apsaugoti darbuotojų teises, Darbo kodeksas (DK) numato griežtą darbo sutarties nutraukimo tvarką, leidžiančią ją nutraukti tik įstatymų nustatytais atvejais ir laikantis nustatytos procedūros. Šiame straipsnyje aptarsime darbo sutarties nutraukimo ypatumus, susijusius su motinystės atostogomis ir atleidimu iš darbo, atsižvelgiant į darbuotojų teises ir darbdavių pareigas.
Darbo Sutarties Pasibaigimo Pagrindai
Pagal DK 124 straipsnį, darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima suskirstyti į tris grupes:
- Darbo sutarties nutraukimas DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.
- Darbdavio likvidavimas be teisių perėmėjo arba darbdavio fizinio asmens mirtis, kai nėra teisių perėmėjo.
- Darbuotojo mirtis.
Darbo kodekse vartojamos sąvokos "darbo sutarties pasibaigimas", "darbo sutarties nutraukimas" ir "atleidimas iš darbo" iš esmės reiškia darbo santykių pasibaigimą. "Darbo sutarties pasibaigimas" yra plačiausia sąvoka, apimanti visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. "Darbo sutarties nutraukimas" vartojamas, kai sutartis pasibaigia abiejų šalių ar vienos šalies valia, taip pat reikalaujant tretiesiems asmenims. "Atleidimas iš darbo" reiškia darbo sutarties pasibaigimo rezultatą.
Motinystės Apsaugos Priemonės
Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai numato specialias motinystės apsaugos priemones, užtikrinančias motinų ir kūdikių gerovę bei sudarančias sąlygas derinti motinystę su profesine veikla. Šios priemonės apima:
- Nėštumo ir gimdymo atostogas: Darbuotoja turi teisę į 70 kalendorinių dienų atostogas iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų).
- Vaiko priežiūros atostogas: Visi faktiškai vaiką auginantys asmenys (motina, tėvas, įmotė, įtėvis, senelis, senelė, globėjas) turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
- Darbo vietos išsaugojimą: Po nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs.
Teisės grįžus iš motinystės atostogų JK
Atleidimas iš Darbo po Motinystės Atostogų
Darbo kodeksas numato papildomą apsaugą darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų. Su tokiais darbuotojais darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 132 str. 2 d.). Tačiau, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu, jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu darbuotojas sutinka su pasiūlymu, jis sutikimą išreiškia raštu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Jeigu šalys nesusitaria dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo, Pamainų Grafiko Pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
Darbas Nuotoliu
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Atsiskaitymas su Atleidžiamu Darbuotoju
Darbo kodekso 141 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Praktikoje dažni atvejai, kai nutraukiant darbo sutartį darbuotojo nėra darbe, nes šis, pavyzdžiui, yra teismo nuteistas ir atlieka bausmę arba ilgą laiką serga, daro pravaikštas ir pan. Tokiam darbuotojui turėtų būti raštu pranešta apie darbo sutarties pasibaigimo pagrindą ir aplinkybes bei priskaičiuotą darbo užmokestį ir kartu pasiūlyta atvykti į buvusią darbovietę atsiskaityti.
Jeigu atleistas iš darbo darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo jam išduoti pažymą apie darbą ir nurodyti joje darbo funkcijas (pareigas), darbo pradžios ir pabaigos datas, o jei darbuotojas prašo, - ir darbo užmokesčio dydį bei darbo įvertinimą, taip pat pažymą apie sumokėtus mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas.
DK 141 straipsnio trečioji dalis nustato darbdavio pareigą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju laiką, išskyrus atvejį, kai tai atsitinka dėl paties darbuotojo kaltės.
Išskaitos iš Darbo Užmokesčio
DK 225 straipsnyje nustatyta išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio tvarka. Pagal ją išskaitų dydis iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Darant išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 proc. išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 proc.
Jei darbuotojas pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojo uždarbio atostoginius pinigus už neatidirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti teismo tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Patarimai Grįžtančioms Mamoms
Vaiko priežiūros atostogos tiksi į pabaigą: tikėtis plačių kolegų šypsenų ir išskėstomis rankomis pasitinkančio darbdavio? Kol sugrįžtančios mamos svajonėse - išsiilgęs kolektyvas ir šventinis pasitikimas, realybė neretai pasitaiko ir kiek kitokia: didelė dalis darbuotojų po vaiko priežiūros atostogų (VPA) į buvusią darbovietę apskritai nebegrįžta, o likusioms neretai tenka susidurti su nemaloniu darbdavių elgesiu ar net atvejais, kai neužtikrinamos darbo kodeksu numatytos teisės.
Kaip žinoti, kas priklauso po VPA sugrįžtančiai mamai, ir ką daryti, kad moters karjera liktų atspari didiesiems gyvenimo pokyčiams? Mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą.
Lygiavertę darbo vietą pasiūlė, tačiau ji netenkina. Jei trumpai - taip ir net be poreikio palikti esamą darbo vietą. Čia įdomu tai, kad tėvai, grįžę po vaiko priežiūros atostogų, negali būti atleisti iki tol, kol jų vaikui sukanka treji metai. Tad net tokiu atveju, kai mama atsisako jai siūlomos lygiavertės darbo vietos, darbdaviui rankos surištos.
Kokia išeitis, jei mamai, grįžusiai po VPA ir auginančiai vaiką iki trejų metų, pasiūloma lygiavertė darbo vieta, kurios ji atsisako? Darbuotoja turėtų būti išleidžiama į prastovas. Šiuo laikotarpiu jai mokama 40 % darbo užmokesčio, o tuo pačiu metu galima dirbti ir kitoje darbovietėje. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
Kas priklauso vaiko priežiūros atostogos?
Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Be to, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai?
Jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Ką daryti, jei buvote neteisėtai atleistas?
Darbuotojas, manantis, jog buvo neteisėtai atleistas iš darbo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Pateikti prašymą jis turi per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Praleidus prašymo pateikimo terminą, darbuotojas gali prašyti jį atnaujinti nurodant termino praleidimo priežastis. Priežastis pripažinusi svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip teisinė konsultacija. Esant konkrečiai situacijai, rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #darbo #atleidimas #istatymai #grizus #is #motinystes