Kaip Tiksliai Nustatyti Darbingumo ir Dalyvavimo Lygį Turint Urostomą: Išsamus Žingsnis po Žingsnio Gidas

Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. dalyvumo lygis įsigalioja kaip pagrindinė sąvoka, o vaikams toliau taikomi neįgalumo lygiai. Taip pat įtraukti ir pensinio amžiaus asmenys, kuriems gali būti nustatomas dalyvumo lygis.

Kam suteikiamas asmens su negalia statusas ir kokie pokyčiai įvyko 2024 metais?

Suaugusiems, kuriems buvo nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis (anksčiau - darbingumo lygis), suteikiamas asmens su negalia statusas pagal naująjį reglamentą.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. dalyvumo lygis taikomas ir pensinio amžiaus asmenims, o vaikams ir toliau - neįgalumo lygiai.
Prilyginimas - procesas, kai turimas darbingumo ar specialiųjų poreikių lygis prilyginamas dalyvumo lygiui be laikino gydytojo siuntimo; tai gali būti naudinga greitesniam teisių išsaugojimui ir įprastinių išmokų užtikrinimui.

Kaip nustatomas dalyvumo lygis?

Gydytojo siuntimas - būtinas pirminiam kelių žingsnių etape, kai žmogus kreipiasi dėl negalios ar dalyvumo įvertinimo. Siuntimas pateikiamas NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai) su diagnoze ir kitais medicininiais duomenimis.
Klausimynas“ individualios pagalbos poreikio - NDNT specialistai kartu su asmeniu užpildo klausimyną, įvertina poreikius įvairiose gyvenimo srityse (pažinimas, bendravimas, kasdienė veikla, saviprūža ir kt.). Balai nuo 0 iki 4 lemia galutinį dalyvavimo lygio koeficientą.
Vertinimas - pagalbos poreikio koeficientas ir balų suma lemia galutinį dalyvavimo lygį (nuo 0-25% iki 60-100%); balai atsižvelgia į tai, ar asmuo gali savarankiškai, ar reikia pagalbos ar priemonių.
Sprendimas - NDNT priima sprendimą dėl dalyvavimo lygio bei individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio.
Išmokų ir kompensacijų skyrimas - dėl kompensacijų dydžio kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, atsižvelgiant į bazinį kompensacijų dydį (2024 m. - duomenys apie bazinį dydį ir įmokų pokyčius).

Pastaba: klausimyno pildymas nuotoliniu būdu pradės būti taikomas nuo 2025 m. gegužės 2 d. kai kurioms kategorijoms, tačiau kai kuriais atvejais vis dar reikalingas gyvas vizitas NDNT ar gydytojo siuntimas. 2025 m. taisyklės taip pat numato galimybę pildyti klausimyną nuotoliniu būdu ir kreiptis dėl papildomų poreikių įvertinimo per elektroninius kanalus.

Kas yra specialieji poreikiai?

Specialieji poreikiai - tai ilgalai sveikatos sutrikimai ir nepalanki aplinka, kurie lemia pagalbos poreikį net jei asmens negalia ar darbingumo lygis nėra pats didžiausias. Specialieji poreikiai gali būti laikino ar nuolatinio pobūdžio, įskaitant nuolatinę slaugą ar priežiūrą namuose, pagalbą kasdienėje veikloje, transporto ar pritaikymo priemones.
Nuo 2024 m. pradžios specialieji poreikiai gali būti apibrėžiami pagal nuolatinę slaugą, nuolatinę priežiūrą, lengvo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidas bei transporto išlaidų kompensacijas.

Nuo ko priklauso dalyvumo lygio ir kaip jis skaičiuojamas?

Dalyvumo lygis yra apibrėžiamas kaip procentinis koeficientas, kuris rodo žmogaus gebėjimą dalyvauti visose gyvenimo srityse. Jis nustatomas remiantis klausimyno balų suma ir koeficientu, kurį lemia asmens gebėjimai ir poreikiai. Pirmą kartą nustatant dalyvumo lygį, vertinama tiek medicininė būsena, tiek gebėjimas dalyvauti kasdienėje veikloje. Pastaba: dalyvumo lygio procentai gali būti perkelti į kitas sistemas (pvz., senatvės pensijas), o kai kuriais atvejais - įprastiniai kompensacijų mechanizmai išlieka, tačiau jų pavadinimai ir terminai buvo pertvarkyti nuo 2024 m.

Kas gali kreiptis dėl dalyvumo ar negalios vertinimo?

Asmenys, kreipdamiesi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, gali būti skatinami dalyvauti pagalbos koordinavimo procese, kuris užtikrina jų gebėjimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Pagalba koordinavimo proceso metu - pagalbos planas - gali būti perduotas atsakingoms institucijoms (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir pan.) siekiant užtikrinti reikalingas priemones ir paslaugas.
Profesinė reabilitacija - skirta tiems, kuriems darbingumo lygis yra 50 proc. arba mažesnis ir kurie motyvuoti dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. Taip pat gali būti nusiųsta per darbo biržą, kai darbingumo lygis yra mažesnis nei 45 proc.

Ką keičia prilyginimas dalyvumo lygiui?

Prilyginimas - tai procesas, kai darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygis prilyginamas dalyvumo lygiui. Tam būtina pateikti prašymą elektroninėmis ryšių priemonėmis (el. paštu), įprastu paštu ar atvykus į Agentūros skyrių. Per prilyginimą nėra nustatomi papildomi poreikiai kartu su dalyvavimo lygiu. Kitaip tariant, prilyginimas palengvina ir pagreitina galimybes gauti teises neatsiejant nuo medicininių kriterijų.

Kaip pasikeitė terminai ir kaip tai veikia dabar?

2024 metais Lietuvoje įsigaliojo svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai: sąvokos „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“. Nuo sausio 1 d. dalyvumo lygis nustatomas ir pensinio amžiaus asmenims. Taip pat palengvintas ir prilyginimo procesas, kuris gali būti atliekamas be gydytojo siuntimo, o tai dažnai greičiau paveikia pensijų perskaičiavimus ir teikiamų paslaugų įvairovę.

Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti

Klausimai ir atsakymai apie teises bei mechanizmus

Kreiptis dėl negalios įvertinimo reikalingas tik tuomet, jei asmeniui reikia dalyvavimo ar negalios lygio nustatymo. Jei jau turite dalyvavimo lygį, prilyginimas gali būti sprendžiamas be siuntimo, tačiau tai nereiškia papildomos išlaidų kompensacijos automatiškos.
Siuntimas galioja 60 kalendorinių dienų; per šį laiką būtina pateikti prašymą ir kitus dokumentus.
Jei asmuo nesutinka su NDNT sprendimu, jis turi teisę skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai per nustatytą laikotarpį.
Nuo 2024 m. pradžios taikomi ims pokyčiai - dalyvavimo lygis gali būti nustatomas ir pensinio amžiaus asmenims; įstatymai skirti užtikrinti vientisą „vieno langelio“ principą teikiant pagalbą.

Į ką atsižvelgia NDNT vertindama negalią ar dalyvavimo poreikį?

Darbingumo lygis apibrėžiamas kaip gebėjimas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją arba įgyti naują, atlikti mažesnės profesinės kompetencijos darbus. Tai nustatoma remiantis:

Medicininiais duomenimis, įskaitant gydytojo siuntimą ir medicininius dokumentus;
Veiklos ir dalyvavimo kriterijais, kurių pildymas lieka svarbus siekiant tiksliai įvertinti poreikius;
Baziniais balais 0-4 ir jų kombinais, lemiančiais bendrąjį dalyvavimo lygį;
Nesikeičia pagrindiniai principai: 0-25% - negalima dirbti arba reikalinga speciali darbo aplinka; 30-55% - iš dalies darbinga; 60-100% - darbinga.

Prie ko galima kreiptis, norint gauti pagalbą?

Pagalbos planas, kurio įgyvendinimą koordinuoja Agentūra, perduodamas atsakingoms institucijoms (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir pan.), kurios užtikrina priemonių įdarbinimą ar teikimą nemokamai arba su daliniu kompensavimu. Verslo ar asmens įsipareigojimai nėra būtini norint pradėti procesą - svarbiausia, kad asmuo sutiktų su pagalbos koordinavimu ir sudarytu pagalbos planu.

Kur gali būti pateikiama informacija apie įstaigų teikiamas paslaugas?

Agentūra dažnai bendradarbiauja su savivaldybėmis, Techninės pagalbos priemonių centru ir kitomis institucijomis. Klausimynas ir pagalbos planas padeda nustatyti, kokios priemonės ir paslaugos yra reikiamos konkrečiam asmeniui: pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas, pavėžėjimas ar kitos paslaugos - visa tai gali būti įtraukiama į individualių pagalbos poreikių planą.

Prieš įvykstant pokyčiams - ką svarbu žinoti dabar?

Nuo 2024 metų pradžios negalios vertinimas artėja prie biopsichosocialinio modelio, į kurį įtraukiama aplinka, socialiniai gebėjimai, o ne tik medicininė diagnozė.
Didelis dėmesys skiriamas informacijos prieinamumui, aiškumui ir individualiems poreikiams, siekiant užtikrinti, kad asmenys iš karto gautų reikiamą kompleksinę pagalbą.