Tinkamai organizuotas darbas grupėmis sudaro sąlygas mokytojui nusiimti sunkią ir toli gražu ne visada veiksmingą monologinio mokymo naštą, o mokinius įgalina prisiimti atsakomybę už savo ir bendraklasių mokymąsi, skatina aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Dirbant grupėmis gerėja mokinių tarpusavio santykiai, kuriama pasitikėjimo ir paramos atmosfera, asmeninio indėlio svarbos suvokimas stiprina savivertę ir įsitraukimą. Organizuojant darbą grupėmis svarbu užduotis parengti taip, kad mokiniai būtų skatinami dirbti išvien, derinti savo pastangas, numatyti asmeninį indėlį ir vaidmenį stengiantis gerai atlikti bendrą darbą. Vertinimas irgi turėtų būti labiau orientuojamas į grupės, o ne atskiro mokinio rezultatą. Mokiniai sėkmingiau mokysis veiksmingo bendradarbiavimo, jei jiems bus sudaryta galimybių apmąstyti darbo grupėje procesą. Tyrimai rodo, kad geresnių akademinių ir socialinių rezultatų pasiekiama, kai mokiniai mokosi mišriose pagal gebėjimus ir lytį grupėse.
(Parengta naudojantis šiais šaltiniais: Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998; Bennett B. ir kt. Mokymasis bendradarbiaujant. Vilnius: Garnelis, 2000; Petty G. Įrodymais pagrįstas mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba, 2008; Teresevičienė M., Gedvilienė G. Mokymasis bendradarbiaujant. Pamokoje tema Ko gauname su maistu 5 klasės mokiniai dirbo grupėmis po 4-5, naudojosi įvairiais mokytojo nurodytais informacijos šaltiniais ir rėmėsi asmenine patirtimi. Organizuojant darbą grupėmis siekta, kad mokiniai ieškotų naujos informacijos ir ją suprastų - patys išsiaiškintų, kodėl reikia valgyti įvairaus maisto, rinktųsi maisto produktus, kuriuose yra daugiau vienos ar kitos maisto medžiagos, suvoktų maisto medžiagų svarbą organizmui. Kiekvienas mokinys traukia lapelį, kuriame užrašyta viena maisto medžiaga (pvz., angliavandeniai).)
Teoriniai pagrindai ir svarba ugdymo procesui
Šioje ištraukoje akcentuojama, kad socialiniai įgūdžiai yra sudėtingas multidimensional konstruktas, į kurį įeina bendravimo, emocijų reguliavimo, socialinių ir kognityvinių įgūdžių bei problemų sprendimo gebėjimai. Socialiniai įgūdžiai nėra įgimti, jie formuojasi per patirtį, stebėjimą ir praktinę veiklą. Tyrimai rodo, kad tiksliai parengtomis ir įgyvendinamomis programomis galima pasiekti geresnių rezultatų tiek socialiniu, tiek akademiniu lygmeniu. Taikomos intervencijos gali būti įvairios: bendraamžių tarpininkavimas, socialinių naratyvų, struktūruotas žaidimas, vaizdo modeliavimas, taip pat mišrios programos, kur daugiausia dėmesio skiriama tiek įgūdžiams, tiek kontekstiniam jų taikymui.
Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socialinių įgūdžių ugdymas ypač svarbus, nes šiems vaikams būdingi sunkumai socialinėje sąveikoje, verbalinėje ir neverbalinėje komunikacijoje, socialinio abipusiškumo stokos išraiškos. Tyrimai taip pat rodo, kad stiprybių perspektyva, orientuota į tai, ką vaikai gali ir ką jiems patinka daryti, gali būti ypač naudinga ugdymo procesuose. Be to, reikia užtikrinti, kad intervencijos būtų įgyvendinamos mokykloje ir šeimoje, kur tyrimai patvirtina jų teigiamą poveikį bendraamžių sąveikai ir mokymosi rezultatams.
Grupinio mokymo modeliai ir kaip juos taikyti
Socialinių įgūdžių grupinis mokymas mokyklose paprastai skirstomas į tris modelius: įgūdžiais grindą (didaktinis mokymas), įsitraukimu grindą (bendraamžiai įsitraukia į bendrą veiklą), ir mišraus tipo modelius, derinančius tiesioginį įgūdžių mokymą su vėlesniu bendraamžių įsitraukimu. Svarbu, kad ugdymo procesas vyktų realiuose kontekstuose, o mokiniai turėtų galimybių praktikuoti įgūdžius su tikrais socialiniais partneriais. Intervencijos turi būti derinamos su gebėjimų ir konteksto suvokimu, o ne tik „trūkumų“ identifikavimu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Taip pat paminėta, kad bendradarbiavimo ir socialinio dalyvavimo įgūdžiai pasireiškia gebėjimu dalyvauti socialinėje sąveikoje, laikytis taisyklių, dalytis, padėti kitiems, o konfliktų sprendimo įgūdžiai reikalauja gebėjimų suprasti problemos esmę, generuoti alternatyvas ir įgyvendinti sprendimus. Socialiniai ir kognityviniai įgūdžiai leidžia suvokti situaciją, pasirinkti tinkamą elgesio atsaką ir palaikyti ryšius.
Vertinimas ir stebėjimas
Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso dalis ir turi derėti su mokiniui keliamais ugdymo tikslais. Formuojamasis vertinimas, grindžiamas tarpusavio ryšiais tarp mokytojo ir mokinio, yra ypač svarbus, siekiant nustatyti realius mokinių gebėjimus praktikoje ir parodyti, kaip mokiniai gali tobulėti per bendradarbiavimą.
Žmogaus raidos kontekstas: šeima, mokykla ir bendruomenė
Šeima vaidina esminį vaidmenį socialinės raidos procese. Dažnai šeima gali būti nepalanki terpė socializacijai, todėl socialinis darbuotojas analizuoja šeimos struktūrą, poreikius, santykius ir teikia edukacinę, psichologinę bei tarpininkavimo pagalbą. Svarbu įvertinti, kad šeima gali riboti informacijos apie savo gyvenimą pateikimą, siekdama apsaugoti savo privatumą. Tačiau tęstinumas ir kompleksinis tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą jaunimo socializacijos procesą.
Darbas su grupe dažnai derinamas su darbu su šeima, siekiant skatinti jaunų žmonių atsakomybę už savo veiksmus ir skatinti jų įsitraukimą į teigiamas veiklas, pavyzdžiui laisvalaikio užimtumo programas, kurios padeda pakeisti neigiamus įpročius įsitraukimu į turiningą veiklą. Toks požiūris leidžia sukurti aplinką, kurioje jaunuoliai gali patirti pasitikėjimą, atrasti savo vaidmenį ir tapti socialiai kompetentingais nariais bendruomenėje.
Specialiosios poreikiai ir įvairovė ugdymo kontekste
Programos turinys ir turinio priklausomybės nuo mokinio gebėjimų yra aprašytas įvairiais aspektais: informacinių technologijų įgūdžiais, medijų raštingumu, meno programomis, kūno kultūra ir sveiku gyvenimo būdu. Švietimo turinys yra lankstus, su galimybe įtraukti praktinę veiklą, profesinį orientavimą ir savarankiško mokymosi įgūdžius. Įvairūs moduliai leidžia mokiniams įgyti gyvenime būtinų praktinių gebėjimų, gebėjimą spręsti problemas ir įgyti socialinius įgūdžius realiose situacijose, pritaikyti žinias skirtingose srityse.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Tačiau yra ir iššūkių: kartais trūksta mokytojų kompetencijų, laiko, resursų ar tinkamo įgyvendinimo mokyklos aplinkoje. Todėl svarbu kurti socialinių įgūdžių programas, kurios yra lengvai integruojamos į kasdienę mokyklos veiklą ir šeimos gyvenimą, o jų įgyvendinimas remiasi realiais poreikiais ir kontekstais.
Praktiniai pavyzdžiai ir taikymas klasėje
- Pamokose, kuriose mokiniai dirba grupėmis, kiekvienas atlieka užduotį, susietą su pasirinkta informaciniu leidiniu, o užduotis įgyvendinama per 3-5 minutes trumpose, struktūruotose prezentacijose.
- Penkių jutimo temai skiriamos pamokos metu grupės kuria 5 skirtingus pristatymus, atsižvelgdamos į jų pasirinktus jutimo organus (ausis, nosis, akis, ranka, liežuvis) ir pateikia gerai argumentuotus paaiškinimus.
- Informacinių leidinių klasėje reklamos kūrimo užduotys skatina laikytis reklaminių žanro reikalavimų, atsižvelgti į auditorijos poreikius, ir atlikti kūrybinus darbus kartu su mokytojo pateiktais kriterijais (auditorijos įtraukimas, temos akcentavimas, kalbos kultūra, trukmė, vizualinis turinys).
- Norint skatinti empatiškumą ir emocinį supratimą, groupiniai projektai turi įtraukti kalbos, meninės raiškos ir technologijų komponentes: piešinius, multimediinius elementus, trumpus filmukus ar vaizdo įrašus (be didelių nuoseklumų pertraukų).
| Veiksmas | Tikslas | Metodai |
|---|---|---|
| Grupinis darbas | Skatinti atsakomybę, bendradarbiavimą, užduočių įvairovę | Instruktavimas, modeliavimas, elgesio pratybos, savęs vertinimas |
| Vertinimas | Orientuoti į grupės rezultatą, atsižvelgti į individualų kontekstą | Formuojamasis vertinimas, tarpusavio ryšiai, kriterijų aiškumas |
| Šeimos darbas | Stiprinti bendradarbiavimą tarp mokinio, šeimos ir mokyklos | Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, edukacinė ir psichologinė parama |
Apibendrinimas apie naudą ir poveikį
Darbas grupėse skatina mokinius įsitraukti į mokymosi procesą, didina pasitikėjimą savimi ir kolegomis, gerina tarpusavio santykius ir skatina atsakomybės už bendrą tikslą prisiėmimą. Grupinis mokymas ypač naudingas vaikams su specialiaisiais poreikiais, įskaitant tuos, kurie turi autizmo spektro sutrikimą, nes jis suteikia saugią, palaikančią ir įtraukią aplinką, kurioje galima praktikuoti socialinius įgūdžius ir pasiekti realesnius įgūdžių taikymo rezultatus.
Praktiniai uždaviniai mokytojams
- Parengti kryžmines užduotis: kiekviena grupė pristato savo interpretaciją konkrečios temos, integruojant skirtingas ugdymo sritys (kalba, menas, technologijos).
- Numatyti aiškius vertinimo kriterijus: auditorijos įtraukimas, temos akcentavimas, kalbos kultūra, trukmė ir vizualiniai elementai.
- Skatinti refleksiją: mokiniai turi per trumpą laiko tarpsnį apmąstyti darbo procesą, dalijasi įspūdžiais ir siūlo tobulinimo idėjas.
- Tarptautinių ir vietinių kontekstų derinimas: įtraukti šeimos ir bendruomenės ryšius, kurti tęstinumo programas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
tags: #darbas #grupese #socialiniu #igudziu #ugdymas #bendroje