„Nuo pirmosios veiklos dienos laikiausi nuostatos nežeminti garbaus amžiaus sulaukusių ar ligos pakirstų žmonių“, - kalbėjo „Senjorų vilos“ direktorė Dalia Vansevičienė. Šioje straipsnio dalyje apžvelgsime „Senjorų vilos“ įkūrėjos patirtį, globos namų pobūdį, gyventojų kasdienybę, plėtros planus, finansavimo šaltinius, pasitaikančius kritikos atvejus ir platesnį kontekstą - reabilitacijos paslaugų situaciją Lietuvoje.
„Senjorų vila“: vieta, misija ir gyvenimo sąlygos
„Senjorų vila“ kompleksas sudarytas iš dviejų pastatų, kuriuos supa prižiūrėtas sodas bei poilsio zonos. Esame įsikūrę atokiau nuo miesto šurmulio Garliavoje, Kauno rajone. „Senjorų vila“ teikia socialines paslaugas, be kita ko, trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą bei kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugas apgyvendinant asmenis savarankiško gyvenimo namuose.
Šiuo metu Jonučių gyvenvietėje (Kauno r.) įsikūrusiuose namuose gyvena 32 neįgalūs žmonės, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Dalį jiems prižiūrėti reikalingų lėšų skiria valstybė. Pirmajame komplekso pastate teikiamos socialinės globos paslaugos intensyvesnės priežiūros reikalingiems asmenims, kitas pastatas skirtas savarankiško gyvenimo namams.
„Senjorų vila“ gyventojams siūloma įsikurti jaukiuose vienviečiuose, dviviečiuose, triviečiuose ir keturviečiuose kambariuose. Siekiame, jog kambariuose būtų sukurta jauki, namus primenanti aplinka. Garbaus amžiaus žmonės gyvena buvusio viešbučio kambariuose, kiekviename iš jų yra tualetas, jie gražiai sutvarkyti, patogūs.
Kasdienybė ir bendravimas
„Senjorų vilos“ gyventojais rūpinasi net 18 žmonių komanda. Daugiausia tai slaugytojo ir socialinio darbuotojo padėjėjai, senolius nuolat lanko gydytojas. D.Vansevičienė džiaugėsi savo pavaldinių atsidavimu darbui, nes ne visi specialistai nori nuolat bendrauti su ligotais garbaus amžiaus žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Darbo ministerijos veikla
Galintys judėti senoliai išeina pasivaikščioti į kiemą, gali pasigrožėti žydinčiais augalais. Į visus namų gyventojus kreipiamasi vardu. Negandų pakirsti žmonės turi visišką veiklos laisvę, nepatiria jokio streso. Jie gali bendrauti, žaisti stalo žaidimus, skaityti, fojė žiūrėti televizorių. „Su gyventojais bendraujame kaip su lygiaverčiais žmonėmis, jie man tapo tartum šeimos nariais“, - prisipažino globos namų vadovė D.Vansevičienė.
Plėtra ir nauji projektai
Neseniai „Senjorų vilos“ direktorė nusprendė plėsti veiklą - visai greta įsigijo gyvenamąjį namą su sklypu, kuriame veiks dar vieni globos namai. Juose įsikurs žmonės, kurie geba tvarkytis savarankiškai ir gali gyventi be nuolatinės priežiūros. Tokiems žmonėms psichologiškai būtų sunku įsikurti po vienu stogu su neįgaliaisiais, kurie dažnai net negali pasikelti iš lovos.
Šiuose namuose galės gyventi 25 žmonės, jiems bus skirti ne mažesni kaip 15 kvadratinių metrų kambariai. Aplink pastatą veša didelis sodas, džiugina gražūs gėlynai, pastatytas net šiltnamis daržovėms auginti.
Gyvenamajam namui įsigyti ir jo rekonstrukcijai „Senjorų vila“ išleido beveik 200 tūkst. eurų. Gauti lengvatinę paskolą iš Atviro kreditų fondo padėjo garantiją suteikusi bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri taip pat grąžino 95 proc. bankui sumokėtų palūkanų. D.Vansevičienė neslėpė, kad tai - labai didelė paspirtis projektui.
Verslo transformacija: nuo viešbučio iki globos namų
Vos prieš kelerius metus D.Vansevičienė vadovavo nedideliam viešbučiui, tačiau 2009-aisiais užsakymų skaičius ir pajamos smarkiai krito, todėl šeimininkė nusprendė atsisakyti šios veiklos. Prieš trejus metus jai kilo idėja pastatą pritaikyti senjorų globos namams. Tokiems pokyčiams buvo visiškai pasiruošta - įrengti kambariai ir bendrojo naudojimo erdvės, sustatytos lovos.
Taip pat skaitykite: D. Kavaliauskaitės mokslinė veikla
„Senjorų vila“ visiškai nepanaši į daugelį globos namų, viskas čia labiau primena viešbutį“, - kalbėjo D.Vansevičienė. Pasak jos, tai nėra verslas, kai galima nesunkiai uždirbti daug pinigų. Priešingai - senolių priežiūra yra sunkus ir atsakingas darbas.
Moteris: iš asmeninės patirties į socialinį projektą
Mintis steigti socialinės globos namus D.Vansevičienei kilo tuomet, kai jos 72 metų mama patyrė sunkų insultą ir pateko į ligoninę. Kaunietė savo akimis išvydo, kaip atrodo gydymo įstaiga, kaip prižiūrimi sunkią negalią turintys žmonės. „Pagalvojau, kad galbūt galima palengvinti žmonėms gyvenimo pabaigą“, - kalbėjo globos namų šeimininkė.
D.Vansevičienė pasakojo, kad viešbučio teritorijoje ir patalpose kurti senelių namus buvo labai patogu ir paranku. „Turime didžiulę teritoriją su gražiai sutvarkytu sodu, jau tada numatėme, kad tai puiki vieta senjorų pasivaikščiojimams. Nieko keisti nereikėjo. Su patalpomis - taip pat. Kai kuriuos kambarius, anot moters, pertvarkyti teko, tačiau to reikalavo kai kurių senelių sveikatos būklė.
Kritika ir konkrečios gyventojų artimųjų patirtys
Nusivylusi, pažeminta ir nesuprasta Ramutė Bislienė atsiėmė savo ligotą mamą iš privačių globos namų „Senjorų vila“. Moteris taip ir liko nesupratusi, kodėl senelių globos namų administracijai užkliuvo jos noras kasdien žinoti apie mamos savijautą. „Aš supratau, kad geriausia būtų buvę, jei būčiau nutrenkusi mamą ir palikusi. Už mėnesį - 2 tūkst. Už mėnesį mamos globos ir slaugos R.Bislienė sumokėjo beveik 2 tūkst. litų.
„Atvykome su savo lova, kėde, tualetu, vežimėliu, vaistais ir sauskelnėmis“, - išvardijo amuniciją, su kuria atvežė mamą. R.Bislienės mama pernai liepą ištiko išeminis insultas. 73 metų moteris gyveno viena. Ją surado R.Bislienės sesuo. R.Bislienės mama nepradėjo nei kalbėti, nei judėti. „Mama mano artimiausias žmogus. Nežinau, kiek skirta būti su ja, todėl man labai svarbu, kaip ji jaučiasi.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos
Pasak R.Bislienės, „Senjorų vilos“ direktorę D.Vansevičienę užrūstino ir pastaba dėl dingusių vaistų. Vaistus į specialią dėžutę R.Bislienė kiekvienai savaitės dienai sudėdavo pati. R.Bislienė kartą pastebėjo, kad nėra psichotropinių tablečių nakčiai, kurių skyrimas yra griežtai kontroliuojamas. „Pirmą kartą didelio triukšmo nekėliau, tačiau tai pasikartojo ir vėl. „Senjorų namų“ administratorė Violeta Navalinskienė atrėmė, kad R.Bislienei buvo padaryta išimtis. Visi „Senjorų vilos“ pacientų vaistai laikomi jiems skirtoje dėžėje.
Senjorų globos namų direktorė D.Vansevičienė metė dar vieną argumentą dėl dingusių vaistų: „Iš kur, žiūrėdamas į tabletę, gali žinoti, kad tai psichotropiniai ar dar kokie nors kitokie vaistai? Juk jie dėžutėje buvo be pakuotės. Į šiuos klausimus taip ir liko neatsakyta. Vis dėlto moteris tikina jautusi pareigą paviešinti savo patirtį. R.Bislienė neneigė, kad į privačius globos namus skambindavo dažnai, skirtingai nei kitų globotinių artimieji. Dažnai ir atvykdavusi ilgai būdavo.
„Senjorų namų“ direktorė D.Vansevičienė, remdamasi savo ilgamete praktika, pastebėjo, kad neretai pacientų artimieji patys suserga slaugydami savo šeimos narius. R.Bislienė jau vargu ar kada nors kreipsis pagalbos į šiuos namus.
Reguliavimas, kontrolė ir paslaugų kokybė
„Mūsų departamentas tikrina globos namuose teikiamą socialinės paslaugos kokybę. Privačios „Senjorų vilos“ mes nesame tikrinę, tačiau žinome šiuos ilgalaikę globą teikiančius namus. Iki šiol dėl jų veiklos neturėjome jokių nusiskundimų. Per metus patikriname apie 40 įvairaus pavaldumo globos įstaigų. Kol kas už privačių globos namų veiklą atsako juos įsteigęs asmuo. Tačiau nuo 2015 m. Globos namuose teikiamos paslaugos kokybė labai jautrus klausimas. Tai nereiškia, kad turime būti atlaidūs, tačiau žmonės ten dirba labai sunkų ir atsakingą darbą.
Reabilitacijos paslaugų kontekstas Lietuvoje
Seimo Sveikatos reikalų komiteto sesija užbaigta pajudinus opų šalies reabilitacijos paslaugų poreikį. Nors sunkios būklės pacientams reabilitacijos reikia čia ir dabar, paslaugų tenka laukti keturis ar net šešis mėnesius. „Realybė yra liūdna. Reabilitacijos sektoriuje dirbu dvylika metų, tačiau dar niekada nesu sulaukęs tiek skambučių su klausimu: kur gauti medicininę reabilitaciją? Kur bepaskambinsi - eilės yra labai didelės“, - komiteto posėdyje kalbėjo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas A. Salda.
„Ši sritis - itin paklausi ir teikia didelę naudą mūsų pacientams: užtikrina gyvenimo kokybę, traumų prevenciją, padeda atsigauti po įvairių traumų, prisitaikyti praradus fizines funkcijas. Teikia ekonominę naudą - kadangi ilgainiui yra mažinamos socialinių paslaugų išlaidos, mažėja ilgalaikės slaugos poreikis namuose. Reabilitacija mažina lėtinių ligų paūmėjimą ir komplikacijas, kas smarkiai atsispindi ekonomikoje, nes pacientai gali dirbti ir nešti ekonominę naudą.
Birštone įsikūrusios „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė antrina: šiuo metu ypač jaučiamas reabilitacijos specialistų trūkumas. „Specialistų trūko visada, o dabar keletą metų iš vis neturėsime studijas baigusių rezidentų. Sanatorijoje be jų verčiamės sunkiai. „Kur yra gryna medicininė reabilitacija - vargstame. Gydytojai turi didelį krūvį. Kad išlaikytume personalą, tenka pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, kas smarkiai didina įstaigos sąnaudas. O mums apmokamo lovadienio įkainis - nedidelis. Prie geriausių norų negalime likti vien tik su (viešojo sektoriaus) medicinine reabilitacija. Kad suteiktume gerą paslaugą, dalį sąnaudų dengiame iš komercinių pacientų“, - atvirai kalba R. Noreikienė.
Tačiau Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius aiškina, jog finansavimas medicinos reabilitacijos paslaugoms nuolatos didėja. 2019-aisiais tam skirta 59 mln. eurų. Šiemet šioms paslaugoms numatytas net 168 mln. „Kasmet reabilitacijos paslaugų finansavimo augimas buvo didesnis nei bendras Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) augimas. Vadinasi, reabilitacijos paslaugos yra laikomos prioritetinėmis. Be to, anot jo, finansavimas niekaip neriboja įstaigų teikti paslaugas.
Anot ligonių kasų vadovo, teikiant reabilitacijos paslaugas, privačios įstaigos - itin svarbus partneris. 32 proc. šių paslaugų yra teikiama privačiose įstaigose, viešosiose - 68 proc. Kaip sako A. Salda, pakeitus tvarką dėl priemokų, pacientai negalės sumokėti už privatų vienvietį kambarį, tad atsiras prielaidų korupcijai. Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė paneigė nuogąstavimus, esą pirmumo tvarka apmokant viešojo sektoriaus reabilitacijos paslaugas bus išstumti iš rinkos privataus sektoriaus atstovai.
Siūlymai sprendimams: personalo plėtra ir informacinės sistemos
Pasak specialistų, ergoterapeutų ateityje turėtų daugėti. Norint sumažinti medicininės reabilitacijos personalo trūkumą, į ją siekiama įtraukti ir sporto medicinos gydytojus. O kad sergantiesiems lėtinėmis judėjimo ir atramos sistemos ligomis nereikėtų kreiptis į gydytoją reabilitologą, šeimos gydytojų komandoje planuojama plačiau įtraukti kineziterapeutų paslaugas. Specialistės patikinimu, šiam klausimui jau įkurta darbo grupė.
Darbų sąraše - ir išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos funkcionalumo plėtra. Siekiama palengvinti registraciją stacionarinės reabilitacijos paslaugoms gauti. Akistaton su realybe stojo privataus ir viešojo sektoriaus reabilitacijos paslaugas teikiantys atstovai: eilės ir personalo trūkumas verčia ieškoti sprendimų koordinuotai.
Psichikos sveikatos konsultanto interviu klausimai su atsakymų pavyzdžiais
Socialinis požiūris ir visuomenės švietimas
D.Vansevičienė teigė, kad labai svarbu keisti visuomenės požiūrį į senatvę ir senelių namus. „Neretai įsivaizduojama, kad gyvenimo sąlygos senelių namuose labai prastos, todėl nenorima net pagalvoti apie savo artimo žmogaus vežimą į juos. Dar svarbiau, anot jos, keisti požiūrį į patį senelių namų reiškinį. Mūsų visuomenėje senolio atvežimas į senelių namus suprantamas kaip jo apleidimas, o yra toli gražu ne taip.
„Būtina suprasti, kad garbaus amžiaus žmogumi reikia rūpintis deramai. Matuoti jam spaudimą, stebėti sveikatą, ką tinkamai gali daryti tik specialistai. Artimieji, visų pirma, neturi tam laiko, o antra - kompetencijos. Galiausiai, „Senjorų vilos“ įkūrėjos teigimu, senoliams labai reikia bendravimo. Vaikai, anūkai ir artimieji neretai gyvena itin intensyvų gyvenimą ir skirti tiek dėmesio, kiek reikėtų, paprasčiausiai negali.
Asmeninės iniciatyvos ir muzika
Muzikuojanti kaunietė švenčių proga pagroja akordeonu, senoliai moteriai ir visam kolektyvui atsidėkoja dainomis. D.Vansevičienė tikino per kelerius darbo metus jau išmokusi priversti žmones patikėti, kad jie gali pakilti iš ligos patalo. Tuomet jie tikrai pakyla. Šiuo metu vyriausiai „Senjorų vilos“ gyventojai - 97-eri, jauniausiai globotinei - vos 25 metai.
Pasiruošimas naujoms paslaugoms
Savarankiško gyvenimo namuose bus įdarbinti nauji specialistai, o kaunietei galvoje sukasi dar viena idėja - ketinama teikti socialines paslaugas žmonių namuose. „Tokiai veiklai turime ir patirties, ir sugebėjimų rūpintis žmonėmis“, - kalbėjo D.Vansevičienė. Privatūs senjorų globos namai gali pasirodyti gera išeitis ieškant deramos priežiūros senyviems ar pasiligojusiems artimiesiems.
| Temos | Svarbiausi faktai |
|---|---|
| Gyventojai | 32 neįgalūs gyventojai pagrindiniame pastate; papildomi 25 savarankiško gyvenimo vietos |
| Komanda | 18 darbuotojų: slaugytojų ir socialinių darbuotojų padėjėjai, gydytojo vizitai |
| Finansavimas plėtrai | ~200 tūkst. eurų; lengvatinė paskola iš Atviro kreditų fondo su INVEGA garantija |
| Paslaugos | Trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose |
„Senjorų vila“ - vieta, kurioje Jūsų artimiesiems bus suteikta jiems reikalinga pagalba. Pirmiausia, tai projektas, gimęs iš asmeninės patirties, virstantis socialine atsakomybe, siekiant užtikrinti garbingą senatvę ir geresnį požiūrį į globos namus bei reabilitacijos paslaugas.
tags: #dalia #vanseviciene #reabilitacija #atsiliepimai