Lietuvos gyventojai, apdrausti ligos socialiniu draudimu, susirgę ar patyrę traumų ir tapę laikinai nedarbingi, turi teisę gauti išmokas iš „Sodros“. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti prarastą darbo užmokestį, kai asmuo dėl ligos negali dirbti. Šiame straipsnyje aptarsime, kas įeina į ligos socialinio draudimo stažą, kaip apskaičiuojamos ir mokamos ligos išmokos, kokios yra nedarbo išmokų gavimo sąlygos, bei kokią paramą gali gauti žmonės su negalia.
Ligos Išmoka: Kada Mokama ir Kokios Sąlygos?
Norint gauti ligos išmoką, būtina būti dirbančiu Lietuvoje. Išmoka skiriama, jei prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite:
- Ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.
- Arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Nedarbo Išmoka: Kam Priklauso ir Kokios Sąlygos?
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas.
- Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo Išmokos Dydis ir Mokėjimo Terminas
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai „Sodros“ skyriuje. Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui nustatyti ar išsaugoti, gavimo dienos.
Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.
Taip pat skaitykite: Pagalba Autizmo Atveju Lietuvoje
Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal LR socialinio draudimo pensijų įstatymą nuo 2018 m.
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
| Išmoka | Minimalus dydis (2026 m. I ketv.) | Maksimalus dydis (2026 m. I ketv.) |
|---|---|---|
| Ligos išmoka | 281,19 EUR | 2998,37 EUR |
| Nedarbo išmoka | - | 1405,45 EUR |
Parama Žmonėms su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į „Sodrą“. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Taip pat skaitykite: Informacijos saugumas „Sodroje“
Kaip Ilgesnis Nedarbingumas Prieš Pensiją Gali Paveikti Pensiją?
Gaunant ligos išmoką, asmens pajamos iš tiesų būtų mažesnės, nes ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau du mėnesius gaunama ligos išmoka neturėtų reikšmingai sumažinti pensijos dydžio.
Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei dvylika tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Norint apskaičiuoti netekto darbingumo pensiją, imamos visos Jūsų pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną.
Svarbu pateikti dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
Išmokos Savarankiškai Dirbantiems Asmenims
Taigi, asmenys, nedirbantys pagal darbo sutartį, o dirbantys savarankiškai, t. y. pagal individualios veiklos pažymą ar vykdantys žemės ūkio veiklą ūkininkai, yra draudžiami ligos socialiniu draudimu. Tad susirgę gali gauti ligos išmoką, jeigu:
- turi nustatytą stažą, ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. iki ligos pradžios arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. (stažas gali būti sukauptas ir jei buvo dirbama pagal darbo sutartį). Savarankiškai dirbančiam asmeniui stažas kaupiamas pagal sumokėtas įmokas. Jeigu įmokos sumokėtos nuo 1 minimalios mėnesinės algos (2023 m. sausio 1 d. MMA - 840 Eur), įgyjamas 1 mėnesio socialinio draudimo stažas. Jei įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės sumos, stažas kaupiamas proporcingai daugiau ar mažiau, bet per kalendorinius metus daugiau nei 12 mėn. stažo sukaupti negalima;
- asmuo apdraustas ligos socialiniu draudimu. Savarankiškai dirbantys asmenys yra apdrausti, kai iki pirmos nedarbingumo dienos yra sumokėję valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau VSD) už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie susirgo (turi būti gydytojo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas). Jeigu asmuo pasinaudoja galimybe pirmaisiais savarankiškos veiklos metais VSD įmokų nemokėti, tai laikoma, kad asmuo nedraustas ligos socialiniu draudimu ir išmokos gauti neturi teisės.
Kada ir Kokio Dydžio Įmokas Reikia Mokėti, Kad Atsirastų Teisė Gauti Ligos Išmoką?
Įmokos mokamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų 12,52 proc. tarifu (15,52 proc., jei kaupiama pensijai papildomai). Paprastai įmokos mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų iki einamų metų gegužės 1 dienos. Asmuo laikomas apdraustu, jeigu iki pirmos nedarbingumo dienos yra sumokėjęs ligos draudimo įmokas už praėjusį kalendorinį mėnesį (pvz., suserga spalį, o įmokos turi būti sumokėtos už rugsėjį).
Norint būti apdraustu ir gauti išmoką einamaisiais kalendoriniais metais, reikia mokėti VSD įmokas ir teikti SAV pranešimus „Sodrai“ kiekvieną mėnesį. SAV pranešimas teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos, o įmokos mokamos iki einamo mėnesio paskutinės dienos. Sumokėjus įmokas, bet nepateikus SAV pranešimo, ligos išmoka neskiriama. Be šio pranešimo įmokos neįskaitomos, taigi asmuo negali gauti ligos išmokos.
Savarankiškai dirbantis asmuo gali rinktis, ar mokėti įmokas, skaičiuojamas nuo faktiškai gautų pajamų per mėnesį, ar nuo planuojamų gauti pajamų (pvz., nuo 1 MMA). Tokiu atveju, iki kitų metų gegužės 1 d. reikėtų sumokėti įmokų skirtumą pagal faktiškai gautas pajamas. Jeigu pateikus metinę pajamų deklaraciją GPM311 VMI, praėjusio ataskaitinio laikotarpio pajamos bus didesnės nei nuo kurių mokėtos įmokos avansu, tai sprendimai dėl išmokų yra peržiūrimi ir išmokama ligos išmokos nepriemoka, jei tokia susidaro. Jeigu deklaruotos pajamos mažesnės ir susidaro išmokos permoka, tuomet jos turi būti grąžintos „Sodrai“.
Kokio Dydžio Išmoka Yra Mokama?
Ligos išmokos dydis priklauso nuo asmens pajamų ir apskaičiuojamas pagal 3 mėnesių pajamas, nuo kurių yra mokamas VSD įmokos, buvusias iki kalendorinio mėnesio, prieš mėnesį, kai nustatytas nedarbingumas (pvz., jeigu nedarbingumas nustatytas rugsėjį, asmens pajamos yra vertinamos iš gegužės, birželio ir liepos mėnesių). Iš „Sodros“ lėšų savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmoka mokama nuo trečios nedarbingumo dienos, už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė). Mokama 62,06 proc. kompensuojamojo užmokesčio (dydis yra apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (pajamos, nuo kurių mokamos įmokos), gautas per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius iki praėjusio mėnesio prieš nedarbingumą).
Ligos išmokos išmokėjimo dieną iš priskaičiuotos sumos yra išskaitomi mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) ir privalomas sveikatos draudimas (6 proc.) (toliau PSD).
Preliminariai pasiskaičiuoti ligos išmokos dydį, galima pasinaudoti „Sodros“ puslapyje esančia skaičiuokle: www.sodra.lt (pasirinkti „Skaičiuoklės“, tada „Ligos išmokos skaičiuoklė“)
Jeigu visi dokumentai „Sodrai“ yra pateikti, išmoka apskaičiuojama per 10 d. d., o išmokama per 7 d. d. nuo apskaičiavimo dienos į asmens prašyme nurodytą banko sąskaitą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokamos PSD įmokos nedraudžia ligos socialiniu draudimu. Įmoka, mokama, kad nenutrūktų draustumas medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa.
Taip pat svarbu pateikti prašymą „Skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą), GPS1“ „Sodrai“. Prašymas galioja neterminuotai. Šis prašymas teikiamas pakartotinai, jeigu pasikeičia asmens banko sąskaita.
Kaip Apskaičiuojama Nedarbingumo Išmoka?
Nedarbingumo išmoka yra svarbi darbuotojo socialinės apsaugos dalis, užtikrinanti finansinį stabilumą ligos ar traumos laikotarpiu. Kai žmogus laikinai praranda darbingumą dėl sveikatos sutrikimų, valstybė kompensuoja dalį prarasto darbo užmokesčio. Daugelis žmonių, susidūrę su laikinu nedarbingumu, domisi, kaip tiksliai apskaičiuojama ši išmoka ir nuo kokių veiksnių ji priklauso. Nedarbingumo išmoka - tai piniginė kompensacija, mokama darbuotojui, kai jis dėl ligos, traumos ar kitų priežasčių laikinai negali dirbti. Šios išmokos tikslas yra kompensuoti prarastas pajamas laikotarpiu, kai asmuo gydosi arba atsigauna po nelaimingo atsitikimo. Teisę gauti nedarbingumo išmoką turi apdraustieji asmenys, t. y. tie, kurių pajamos apmokestinamos socialinio draudimo įmokomis. Nedarbingumo išmokos dydis priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: darbuotojo vidutinio atlygio, apdraustojo stažo, bei nuo to, kiek dienų žmogus yra nedarbingas.
- Visų pirma, nustatomas apdraustojo asmens kompensuojamasis uždarbis. Jis skaičiuojamas vidutiniškai iš atlyginimų, gautų per 3 kalendorinius mėnesius iki mėnesio, einančio prieš nedarbingumo pradžią.
- Išmokos dydį lemia kompensuojamojo uždarbio procentas, kuris gali svyruoti nuo 62,06 % iki 100 %.
- Labai dažnai darbuotojai stebisi, kodėl pirmosios dienos apmokamos kitaip. „Sodra“ perveda išmoką į gavėjo banko sąskaitą paprastai per kelias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Sprendimas priimamas, kai gydytojas pateikia elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir darbdavys patvirtina informaciją sistemoje.
Nedarbingumo Išmokos Apskaičiavimo Veiksniai
- Darbo užmokestis.
- Draudimo stažas. Jeigu asmuo turi pakankamą ligos socialinio draudimo stažą, jis įgyja visą teisę į išmoką.
- Nedarbingumo priežastis.
- Nedarbingumo trukmė. Nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo gydytojo sprendimo ir sveikatos būklės.
Jei ligos socialinio draudimo stažo nepakanka, išmoka nemokama.
Lietuvoje nuolat tobulinamos socialinio draudimo sistemos taisyklės, todėl ateityje galima tikėtis pokyčių, susijusių su nedarbingumo išmokų dydžiais, skaičiavimo metodika bei registravimo procesu. Siekiama sudaryti kuo patogesnes sąlygas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Elektroninė nedarbingumo pažymėjimo sistema leidžia užtikrinti sklandesnį duomenų apsikeitimą ir greitesnį išmokų mokėjimą.