Lietuvoje veikia įvairios kompensacijų teikimo sistemos, skirtos padėti šeimoms ir namų ūkiams, kurių pajamos nepasiekia nustatytos ribos. Apie šias galimybes nežino arba nepasinaudoja nemaža dalis gyventojų, dažnai dėl netinkamai vykdomos pajamų apskaitos. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma pajamomis, kokios kompensacijos rūšys teikiamos ir kam jos skirtos, kaip apskaičiuoti vidutines pajamas bei kokie dokumentai reikalingi kompensacijai gauti.
Kas Laikoma Pajamomis?
Pajamos Lietuvoje apibrėžiamos kaip visos piniginės ir natūrinės vertybės, kurios pripažįstamos asmens turtu ar turto padidėjimu. Tai gali būti finansinis ar turtinis naudos gavimas, dažniausiai apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus.
Apmokestinamos Pajamos
- Pajamos iš darbo santykių
- Pajamos iš individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimą)
- Pajamos iš turto pardavimo
- Dividendai
- Palūkanos
- Motinystės/tėvystės išmokos
- Vaiko priežiūros išmokos
- Pajamos už parduotas/nuosavybėn perleistas atliekas
Neapmokestinamos Pajamos
- Įstatyme numatytos pašalpos ir kompensacijos
- Draudimo išmokos
- Pensijų išmokos ir pensijų anuitetai
- Įstatyme numatyta palūkanų rūšis
- Labdara
- Dovanos iš artimųjų (vaikai, tėvai, broliai/seserys, seneliai)
- Dovanos be giminystės ryšio iki 2 500 Eur per metus
- Darbdavio dovanos (suma iki 200 Eur per metus)
- Paveldėjimo būdu gautos pajamos
- Pajamos iš žemės ūkio veiklos (numatyta įstatymo)
- Teismų priteistos sumos
- Stipendijos
- Prizai, premijos ir loterijų laimėjimai
- Politinės kampanijos metu gautos ir pagal paskirtį panaudotos aukos/dovanos
- Religinių bendrijų aptarnaujančio personalo pajamos
- Pajamos kaip atlygis gautos teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą
- Tam tikros jūrininkų pajamos ir kt.
Kompensacijų Rūšys ir Kam Jos Teikiamos?
Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos. Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą.
Socialinė Pašalpa
Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio.
Nuo 2024 m. sausio 1 d.:
Taip pat skaitykite: Socialinis būstas: deklaracijos pildymo vadovas
- Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
- Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:
- Pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
- Antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
- Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).
Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle.
Šildymo ir Vandens Išlaidų Kompensacija
Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos. Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
- Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų.
- Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.
2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą). Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas: 644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur, 116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.
* Nuo 2024-01-01 Valstybės remiamų pajamų dydis (VRP) - 176 Eur
Kaip Apskaičiuoti Vidutines Pajamas
Vidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.
Pajamų Apskaičiavimo Pagrindas
Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus. Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.
Taip pat skaitykite: Kada galima nutraukti socialinio būsto nuomą?
Į Pajamas, Skaičiuojant Vidutines Pajamas, Neįtraukiama:
- Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui).
- Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos.
- Socialinė pašalpa.
- Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį.
- Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis.
- Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Būsto Šildymo ir Vandens Kompensacijos Skaičiuoklė
Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
- Pasirinkite, ar nurodysite paskutinių trijų mėnesių ar vieno paskutinio mėnesio pajamas:
- Nurodykite šildymo kainos vidurkį per mėnesį. Jei nežinote einamojo sezono kainų, nurodykite to paties mėnesio įmokos dydį už praėjusį sezoną:
Paspaudus Pirmyn matysite, kokia išlaidų dalis jums kompensuojama. Atitinkamai galite užpildyti prašymą kompensacijai gauti.
Kokius Dokumentus Pateikti Šildymo Kompensacijai Gauti?
Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:
- Asmens dokumentą
- Prašymą socialinei paramai gauti
- Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Taip pat skaitykite: Sutarties nutraukimas
Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.
Kur Kreiptis Kompensacijai Gauti?
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.
Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskaita nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą:
Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.
Puslapyje Kas man priklauso galite susipažinti su teikiamomis lengvatomis ir kompensacijomis, apmokamomis iš valstybės biudžeto.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai pasiūlė sprendimą, kaip įveikti regionų tuštėjimo tendencijas. Į regionus specialistus iš jaunų šeimų ketinama prikviesti pirmojo būsto kompensavimo tvarka. Kiekvienai jaunai šeimai, nusprendusiai įsidarbinti ir gyventi regione - 15 proc. būsto paskolos pradinio įnašo kompensacija.
Vyriausybei jau pateiktas kompensavimo mechanizmas, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Specialistai siūlo kompensuoti 15 proc. būsto kainos - tiek siekia pradinė įmoka imant banko paskolą, o tris ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms galėtų būti suteikti 20 proc. kredito sumos būstui įsigyti arba statyti. Kompensacija būtų skirta, jei būsto kredito suma jaunoms šeimoms iki 35 metų nebus didesnė nei 87 tūkst. eurų. Be to, parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų.
Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas, norintis gauti kompensaciją, jau gali ieškoti būsto mažesniame mieste, nes teisę į paramą turėtų tos šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių turi darbą regione, kuriame planuojamas pirkti būstas. Vienas iš sutuoktinių taip pat galės būti vietinio juridinio asmens steigėjas ar dalyvis.
Nors siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, ministerija mano, kad nauja tvarka galėtų įsigalioti jau 2018-ųjų liepos mėnesį, o tokiai paramai kitų metų biudžete reikalingi 2 mln. eurų jau numatyti. Tikimasi, kad šia kompensacija iki 2020 m. šalyje galės pasinaudoti daugiau kaip 1500 jaunų šeimų.
Ministerija kruopščiai atrinko, kokiose savivaldybėse kompensacija galės būti suteikiama. Štai, pavyzdžiui, šalia didmiesčių gyvenantys Palangos, Druskininkų, Šiaulių, Trakų ar Grigiškių gyventojai, kad ir kaip norėtų, į galinčių gauti kompensaciją pirmam būstui nepateks. Mat būsto kredito subsidija būtų suteikiama, kai būstas įsigyjamas teritorijoje, kurioje 1 kv.m vertė ne didesnė kaip 535 eurai (40 proc. nuo didžiausios vertės šalyje).
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė sako nemananti, kad pats geriausia būdas padėti jaunoms šeimoms - stumti jas imti paskolas iš bankų. Juolab kad tokia praktika šalyje jau buvo. Ir gana skaudi: „Turime labai liūdną patirtį, kai prieš krizę taip pat buvo skiriamos lengvatinės paskolos pirmajam būstui įsigyti. Tuomet šeimos labai noriai jas rinkosi, valstybė gyrėsi, kad skatina šeimas įsigyti pirmąjį būstą, tačiau atėjus krizei, žmonės buvo palikti asmeninei atsakomybei.
Be to, R.Žemaitė primena, kad valstybėje jau yra patvirtinta priemonė, kurios iki šiol nesiima įgyvendinti nei ministerija, nei savivaldybės. „Tai būsto nuomos kompensavimo mechanizmas. Didžioji dalis ES šalių taip pat eina tuo keliu, kad jaunos šeimos suvokiamos kaip judrios ir keliaujančios paskui savo darbo vietas. Todėl kaskart naujame mieste įsigyti būstą nėra protinga. Tad kol šeima neatsistoja ant kojų, nesusidėlioja stabilūs darbiniai santykiai ir nusprendžiama apsistoti konkrečioje vietoje, tol palankiausia priemonė ir būtų būsto nuomos kompensavimas. Deja, mūsų valstybė kažkodėl keistai žiūri į būsto garantijų šeimoms priemones ir kažkodėl renkasi finansuoti bankus šeimų atsakomybės sąskaita, - teigia R.Žemaitė. - Akivaizdu, kad užuot pasirinkus patį paprasčiausią būdą - mokesčių lengvatą ir būsto nuomos kompensavimą, eilinį kartą bandoma išrasti kažkokius naujus sudėtingus mechanizmus, kuriuose dažnai patys ir pasiklystame.“
Skatinimas imti paskolą, mano nuomone, nėra teisingiausias sprendimas. Taip, 15 proc. įnašo kompensacija yra kaip ir reikšminga pagalba, bet prie tų 15 proc. reikia dar pasiskolinti likusius 85 proc. Paskola tikrai nėra toks jau nekaltas dalykas, nes ji po kelerių metų, ypač pakilus palūkanoms, gali tapti didžiule našta ir atnešti nemažai problemų. Toks metodas gali padėti toms šeimoms, kurios jau planuoja įsigyti būstą, tačiau jauni žmonės nebūtinai jau yra apsisprendę, kuriame mieste jie norės įsikurti. Tad, manau, galima surasti ir efektyvesnių būdų, kaip pritraukti jaunus žmones į mažesnius miestus.
Užsienio valstybės kai kur aktyviau stato nuosavus būstus arba įsigyja juos. Pavyzdžiui, regionuose yra laisvų ir apleistų būstų, kurie stovi tušti ir niekas negali atgauti už juos pinigų, jei jie buvo įsigyti su paskola. Gal būtų teisingiau, jei valstybė tokius butus galėtų supirkti, o tuomet nuomotų. Taip sudarytų sąlygas jauniems žmonėms atvykti padirbėti kuriam laikui į regioną.
Manau, kad objektų pirkimui regione yra daugiau nei nuomai. Deja, šiandien dažnas atvejis, kai būsto nuomos pasiūlymų mažesniuose miestuose beveik nėra. Žmonės nelabai linkę nuomoti už simbolinius pinigus, nes kai kuriuose miestuose nuomos kaina siekia 50 ar 100 eurų, tačiau nuomininkas gali padaryti daugiau nuostolių, nei gaunama naudos iš nuomos pajamų. Tad dažnu atveju tiesiog ekonomiškai neapsimoka nuomoti nepažįstamam žmogui, o ypač tais dažnais atvejais, kai šeimininkas išvykęs į užsienį ir nelabai kas gali kontroliuoti gyvenančius nuomininkus. Dėl šių priežasčių regione mažai nuomos pasiūlos. Tačiau jei atsirastų galimybė tokius butus parduoti, įtariu, pasiūla greitai sureaguotų.
Manau, kad tai nėra normalu. Deja, tokią situaciją turime daugiausiai dėl Europos centrinio banko kiekybinio skatinimo politikos, vykdomos siekiant gaivinti ekonomiką į rinką pumpuojant spausdintus pinigus ir taip bandant aktyvinti ekonomiką. To pasekmės - ne visuomet proporcingai kylančios kainos visose srityse, taip pat ir nekilnojamojo turto. Užsienyje yra atvejų, kur NT kainos pakilusios taip, kad lenkia 2008 metų lygį, tad ten jaunoms šeimoms, net gaunančioms gerokai didesnius atlyginimus nei Lietuvoje, nuosavą būstą įsigyti dar sunkiau. Jau dabar Jungtinėje Karalystėje yra galimybė paskolą paimti, rodos, 60 metų, o Švedijoje ir visam 100 metų. Deja, tas paskolų prieinamumas lėmė tai, kad sukilo kainos ir norint nuosavo būsto, privalu skolintis. Akivaizdu, kad toks ekonomikos skatinimas turi baigtis, nes jei ir toliau pinigų liejimas į rinkas tik tęsis, kainų kilimą matysime ir toliau.
tags: #busto #nuomos #kompensacija #sunkiai #gyvenantiems #zmonems