Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, asmeniui suteikia visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę.
Vertybių ir kompetencijų ugdymas
Bendrosios programos nuosekli įtaka vertybėms ir kompetencijoms grindžia ugdymo tikslus: stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą bei sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendragiųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos.
Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos.
Pažinimo kompetencija ir vertinimas
Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinį mąstymą, problemų sprendimą, mokėjimą mokytis gebėjimus. Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą. Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.
Vertinimo lygiai ir valstybės egzaminai
Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išorinis apibendrinamasis vertinimas užtikrina patikimą, duomenimis grįstą ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir suteikia galimybę šalies mastu informuoti bendruomenę apie įgyvendinamus tikslus. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai doktorantūros studijoms
Valstybiniai vertinimai apima Išorinius patikrinimus: NMPP (nacionalinį pasiekimų patikrinimą pradiniam ugdymui), PUPP (pradinio ugdymo pasiekimų patikrinimą), ir VBE (valstybiniai brandos egzaminai). VBE sudaro dvi atskirai organizuojamos dalys: pirmos dalies įvertinimas - 1-40 taškų, antrosios - 1-60 taškų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros A ir B kursų specifiką). Lietuvių kalbos ir literatūros (A) - pirmos dalies 1-30 taškų, antrosios - 1-70 taškų. Valstybinio brandos egzamino įvertinimas yra atskirų dalių suminis įvertinimas taškais, perskaičiuojamas pagal nustatytą tvarką. Bendrosios programos orientuotos į kompetencijų ugdymą, o mokymosi turinys pateikiamas laikantis mokslo logikos ir mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų.
Turinio struktūra ir tarpdalykinė integracija
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, pažangą ir pasiekimus, polinkius ir derindamas su kitais mokytojais. Pasirenkamasis turinys gali būti skiriamas žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms, nagrinėti, spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms veikloms organizuoti. Nacionalinės švietimo agentūros parengtos bendrųjų programų įgyvendinimo rekomendacijos teikia siūlymus pasirinktam mokymosi turiniui.
Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Tarpoidalykinė integracija padeda sudaryti visapusišką reiškinio vaizdą, kai tos pačios temos analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvų. Bendrosios programos skiria tarpdalykinės temos aktualiais klausimais, vykstančiais tiek vietos, tiek nacionaliniame, tiek pasauliniame kontekste: santykis su savimi, prasmės paieška, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.
Vertinimo ir pasiekimų raida
Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą, o jų raiškos būdai gali būti įvairūs. Todėl būtina naudoti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti ugdymo rezultatus. Mokiniai turi galimybę atliktus darbus patobulinti, atsižvelgdami į grįžtamąjį ryšį. Skyriuje „Pasiekimų sritys ir pasiekimai“ trumpai apibūdinamos pasiekimų sritys, pateikiami tos srities pasiekimai; lentelėje nurodoma mokinių pasiekimų raida, jei bendroji programa įgyvendinama ilgiau nei dvejus metus. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pasiekimai nurodomi metams, o dalykų bendrosiose programose - kas dvejus metus.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos lygiavertės, todėl pateikiamos abėcėliškai. Dalykų bendrosiose programose kompetencijos išdėstytos pagal intensyvumą, pradedant nuo didžiausio. Skyriaus „Mokymosi turinys“ skyrius pateikia turinį pagal temas ir sritis, kurios sudaro metinius arba dvejų metų laikotarpius. Skyriuje „Mokinių pasiekimų vertinimas“ išvardyti svarbūs vertinimo aspektai.
Taip pat skaitykite: Socialinių mokslų sąrašas
Taip pat skaitykite: Socialiniai mokslai vs. gamtos mokslai: esminiai skirtumai
tags: #bup #socialiniai #mokslai