Politinis šūkis - „Lietuva 2020 - be vaikų globos namų!“ - atspindėjo dideles ambicijas pertvarkyti vaikų socialinę globą. Nors VGN pertvarka pradėta 2014 metais, 2020 metų pabaigoje teigiami pokyčiai dar buvo nevisiškai įgyvendinti: institucijose liko beveik tūkstantis vaikų, o jų skaičius sumažintas keturis kartus. Siekiama auginti vaikus šeimoje ar bendruomenėje, o deinstitucionalizacijos diskurse gvildenamos tokios sąvokos kaip institucininių globos institucijų uždarymas ir plačiai kuriamų bendruomeninių paslaugų plėtra.
Deinstitucionalizacija Lietuvoje apima ne tik institucijų uždarymą, bet ir kompleksinių bei individualių paslaugų kūrimą, kurios užkirstų kelią institucijų formavimuisi ir skatintų vaiko augimą šeimoje. Vaikas turi teisę augti šeimos aplinkoje, o žmogaus teisė į šeimos globą skatina inovatyvių paslaugų kūrimą. Globos centrai (GC) - ES finansuojama forma, kurią įgyvendinant Lietuvoje kuriamas profesionalios globos institutas - įgyvendina šias idėjas ir siekia užtikrinti kokybiškas paslaugas globėjams, rūpintojams, įtėviams bei vaikams.
GC yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri perduoda likusį be tėvų globos vaiką budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą, taip pat bendradarbiauja su kitais specialistais siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Lietuvoje GC veiklos reglamentavimas įstatyminiu lygiu įsigaliojo 2018 m., o 66 GC šiuo metu veikia visose savivaldybėse; kiekviena savivaldybė turi bent vieną GC. GC tikslas - paskatinti maišytą prižiūrėtojų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą, užtikrinti kokybę ir skatinti teigiamą vaikų gerovę.
Deinstitucionalizacijos koncepcijos ir Lietuvos kontekstas
Deinstitucionalizacijos termino vartojimas dažnai painiojamas: vienoje perspektyvoje ji reiškia pokyčius organizavimo srityje, perėjimą nuo didelių stacionarių įstaigų prie mažesnių bendruomeninių paslaugų; kitoje - ne tik uždarymą, bet ir naujų, prevenciškų, bendruomeninių paslaugų kūrimą, kurios leistų išvengti naujos institutucinijos formos. Vaikas turi augti šeimoje, o institucijų gerovė turėtų būti pavyzdinė tik kaip paskutinė priemonė. Tarptautiniu lygiu Jungtinių Tautų Konvencija apie vaiko teises pabrėžia, kad vaikas gali tobulai vystytis tik šeimoje, o institucinė globa turi būti skiriama tik blogiausiu atveju.
Šalyse, kuriose vyrauja glaudus šeimos teisių principas, egzistuoja įvairūs modeliai: nuo tradicinės globos įtėvių šeimoje iki profesionalios globos budinčių globotojų (BG) modelio. Lietuvoje profesionalios globos institutu laikomi GC, kurie nuo 2018 m. teikia paslaugas, finansuojamas valstybės biudžeto ir ES fondų projektų, siekiančių didinti paslaugų prieinamumą, kokybę ir teisinius standartus. GC modelis yra svarbus žingsnis įvairovėje - jame apie 100 darbuotojų 2019 m. pradžioje, o 2020 m. pabaigoje - apie 400 (SADM duomenys). Projekto tikslas - įveiklinti GC savivaldybėse, kurti papildomas darbo vietas ir įgyti modernių paslaugų metodinį pagrindą, siekiant užtikrinti kokybę ir tęstinumą net pasibaigus projektui.
Taip pat skaitykite: Globos sistema Lietuvoje
Globos centrai Lietuvoje: struktūra, funkcijos ir veiklos principai
GC apibrėžamos Socialinių paslaugų įstatyme kaip įstaigos, kurios įgyvendina vaiko globėjo teises ir pareigas, perduodamos likusį be tėvų globos vaiką globėjui (budinčiam globotojui), teikia socialines paslaugas ir kitą pagalbą pagal poreikį vaikui, budinčiam globotojui, globėjui, įtėviams ir šeimynų nariams, taip pat kitokią pagalbą vaikų tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. GC veiklos reglamentas įsigaliojo 2018 m., o SADM duomenimis Lietuvoje veikia 66 GC. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes turėti bent vieną GC. GC teikia ir organizuoja socialines paslaugas, pasitelkia specialistus ir užtikrina, kad globėjas (budintis globotojas) galėtų tinkamai pasirūpinti likusiu be tėvų globos vaiku, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Budinčių globotojų veikla - laikina, tačiau svarbi stotelė, leidžianti vaikui įveikti sunkų laikotarpį ir gyventi šeimoje, o GC - atsakomybė už teisinį vaiko atstovavimą ir paslaugų teikimą.
Globos centras teikia ir organizuoja pagalbą: nemokamas psichologų konsultacijas, kvalifikacijos kėlimą, savitarpio pagalbos grupes, supervizijas, laikinas vaikų priežiūros paslaugas ir kt. BG centrai bendradarbiauja su savivaldybėmis, stengiasi užtikrinti, kad vaikai, patekę į globoje esantį laiką, gautų tinkamą ir nuoseklų palaikymą. Budintis globotojas turi teisę ir pareigas - užtikrinti saugius ir stabilus namus, rūpintis vaiko sveikata, maistu ir aprūpinimu, priiminėti sprendimus, susijusius su vaiku, pavyzdžiui, apie mokyklą ar sveikatos priežiūrą, ir užtikrinti teisę bendrauti su tėvais ir artimaisiais. Jie gali prižiūrėti vaikus, kurių biologinis ryšys su globėju nėra, ir už tai gauna atlyginimą. Budintys globotojai gali prižiūrėti kelis vaikus (iki 3) vienu metu, o bendras vaikų skaičius šeimoje, įskaitant globėją, gali būti iki 5, kai neturi būti suskirstyti broliški ryšiai; esant ypatingoms aplinkybėms, skaičius gali didėti ir su Globos centru suderinti. Taip pat egzistuoja laikinojo atokvėpio paslauga budinčio globotojo poreikiams užtikrinti.
Budintis globotojas gali būti 21-65 metų amžiaus asmuo su ne mažesniu kaip viduriniu išsilavinimu, kuris neturi teismo apribojimų ar įrašų dėl globos pareigų, ir kuris turi galimybę vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą. Budintis globotojas pasirašo tarpusavio bendradarbiavimo sutartį su Globos centru ir gauna atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA dydį, papildomai skiriant už kiekvieną prižiūrimą vaiką, kūdikį ar neįgalų vaiką. Taip pat yra vienkartinės įsikūrimo išmokos, tikslinės išmokos vaikui, ir laikinojo atokvėpio paslaugos, kurios užtikrina globėjų pertrauką darbui, sergančiam ar krizinėse situacijose.
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, neturėdamas giminių ryšių su vaiku. Norint tapti nuolatiniu globotoju, reikia turėti bent vienerių metų globos ar BG patirties, įgyti specialių žinių ir laikytis Globos centro nurodymų. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra Globos centras, kuris teikia ir organizuoja paslaugas bei padeda grąžinti vaiką į šeimą. Nuolatinio globotojo laikinoji globa gali būti įgyvendinama iki pilnametystės arba kol vaikas grįš į šeimą, o globėjas turi užtikrinti vaiko kasdienius poreikius, ugdymą, emocinę gerovę ir teises. Nuolatinio globotojo atlyginimas ir aprūpinimas yra reglamentuojami teisės aktais ir priklauso nuo specialiosios paramos ar paslaugų teikimo sutarčių.
Globos centrai, budinčios globos ir įvaikinimo santykiai
Įveiklinant GC svarbus vaidmuo tenka projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“. Projektas siekia padidinti GC teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, vystyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sukurti metodinius pagrindus, mokymų programas ir įtraukti regioninį dialogą per apskritojo stalo diskusijas bei nacionalinius susirinkimus. Projektas taip pat siekia užtikrinti tęstinumą po 2022 metų, reglamentuodamas GC veiklą įstatyminiu lygmeniu, kad paslaugos būtų teikiamos ne tik projekto laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie globą Ukmergėje
Du pagrindiniai gvildensimo punktai: pvz., Budinčio globotojo motyvacija ir pareigos - motyvacijos šaltiniai gali būti išorinės (finansinės paskatos) ar vidinės (altruizmas, meilė vaikams, siekis apsaugoti vaikus nuo institucijų). Lietuvoje budinčiam globotojui svarbu turi būti motyvacija ir tinkama parama iš GC, kad būtų išlaikomas teigiamas globos pobūdis ir siekiama užtikrinti vaiko gerovę. Rumunija ir Vengrija rodo skirtingus modelius - šiose šalyse diegiama profesionalių globėjų sistema, kuri padeda išvengti institucionalizacijos ir suteikia stabilias galimybes globoti vaikams.
Vaikų globos institutas, pagal Jungtinių Tautų konvencijas, turi būti taikomas tik blogiausiais atvejais, o institucinė globa turėtų būti skiriama tik retkarčiais. GC institutas atitinka profesionalių globėjų sistemos bruožus ir buvo įteisintas Lietuvoje nuo 2018 metų, siekiant įveikti globėjų trūkumą bei skatinti jų įsitraukimą į globą ir įvaikinimą. Projekto įgyvendinimas atneš papildomų specialistų vietų, tobulins darbo metodus ir padės išvengti perdegimo tarp globėjų, globėtų vaikų bei jų šeimų.
Praktinės detalės: procesai tapti budinčiu globotoju ir teisiniai aspektai
1 žingsnis: kreiptis į savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. 2 žingsnis: gydytojo pažyma, kartu gyvenančių asmenų sutikimai. 3 žingsnis: laukimas. 4 žingsnis: kvietimas į mokymus (GIMK). 5 žingsnis: išvados gavimas. 6 žingsnis: bendradarbiavimo sutarties sudarymas ir įregistravimas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų vienu metu, o maksimalus bendras vaiko skaičius su globėju ir savo vaikais - iki 5. Kai šeima jau turi vaikų, galimas maksimalus skaičius - 6. Mokymų programa ir specializuoti mokymai - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos pagrindą, kurių dalis yra nemokama.
Budinčio globotojo veikla yra laikina, tačiau labai svarbi - ji teikia saugumą vaikui, kai nenustatyta nuolatinė globa arba kol įmonė ar šeima pasiruošia priimti vaiką į nuolatinę globą. Budinčiam globotojui taikomi laikino atokvėpio laikotarpiai, kurie leidžia globėjams pailsėti ir atnaujinti jėgas. Budinčiam globotojui mokamas atlyginimas pagal MMA dydį, su papildomomis papildomomis išmokomis už vaikų amžių, negalią ar kūdikius. Išmokos ir paskatinimai teikiami per Globos centrą. Vaiko globos išmokos, tiksliniai priedai ir kitos išmokos yra nustatomos įstatymu, o lėšos prižiūrimam vaikui skiriamos laikotarpiams, kai vaikas globos centre lieka prižiūrimas budinčio globotojo, arba kai laikina globa atnaujinama.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie laikiną globą
tags: #budintys #globotojai #istatymas