Algirdas ir Remigijus Gataveckai - dvyniai, užaugę Alytaus vaikų globos namuose, Lietuvoje žinomi menininkai, pedagogai ir breiko šokėjai. Užaugę Alytaus vaikų globos namuose jie kantriai siekė užsibrėžto tikslo suktis meno pasaulyje ir dabar džiaugiasi galėdami ne tik kurti patys, bet ir mokyti kitus. Broliai Gataveckai, puikūs breiko šokėjai, 2009 metais nustebino pasirodymu televizijos šou „Lietuvos talentai“.
Biografija ir ankstyvoji patirtis
Užaugę Alytaus vaikų globos namuose jie kantriai siekė užsibrėžto tikslo suktis meno pasaulyje ir dabar džiaugiasi galėdami ne tik kurti patys, bet ir mokyti kitus. Pats Algirdas su broliu užaugo globos namuose ir patyrė, kad kartais jaunas kūrybingas žmogus nenukreipiamas teisinga linkme. Remdamiesi savo patirtimi broliai trokšta ne tik kurti ryšius su vaikais, bet ir jiems padėti palengvinti jų gyvenimą. Tas buvimas kartu galiausiai tampa noru juos giliau pažinti, tapti draugais, nepalikti jų likimo valiai bet kartu ir nesikišti į jų gyvenimą ir nebūti dar vienu auklėtoju, kuris nurodinėja, kaip gyventi.
Kaip sako Algirdas, buvimas ir augimas globos namuose jam lėmė sprendimą dirbti tomis temomis. Ta aplinka man artima - aš pažįstu sienas, vaikus ir tuos kambarius. Daug patirties gauni ir gali nebūti dirbtinas. Ten augusių vaikų istorijos mane labai įkvepia ir yra kažkiek panašios į mano istoriją. Mes visi ėjome panašiu keliu - panašūs patyrimai su tėvais ar artimaisiais, panašios problemos su namais. Man tai pagrindinis įkvėpimo šaltinis.
Švietimas, meninė karjera ir pripažinimas
MENINIAI SIEKIAI: Broliai mokėsi Alytaus dailės mokykloje, vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 2010 metais pirmoji A. ir R. Gataveckų personalinė paroda, jiems dar studijuojant Vilniaus dailės akademijoje, surengta galerijoje „Meno niša“. Paroda „Situacija“ susilaukė didelio lankytojų ir žiniasklaidos dėmesio bei išgarsino jaunuosius menininkus visoje Lietuvoje.
Po keleto metų tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius‘12“ Algirdas už projektą „Poveikis“ buvo apdovanotas geriausio Lietuvos jaunojo menininko titulu. Po parodos meno mugėje „ART Vilnius“ visus menininkų darbus nupirko Modernaus meno muziejus. Šiuo metu Algirdas studijuoja doktorantūroje, Remigijus dėsto ir tęsia socialinį projektą „Poveikis“, skirtą Alytaus globos namų vaikams.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie „Brolius iš vaikų namų“
Kūrybiniai projektai ir temos
Broliai Gataveckai piešdami vaikus iš globos namų, piešia Lietuvos tikrovę. Pagrindinėje Dailės galerijos salėje eksponuojami projekto „Poveikis“ darbai, sukurti Alytaus vaikų globos namuose. 2011-2013 metais sukurtuose darbuose visu ūgiu vaizduojami globos namuose augantys jaunuoliai. Dailininkai atskleidė piešiantys tiek sluoksnių, kad net sunku suprasti, kokia technika išgaunamas toks tikslus vaizdas. Autoriai minėjo, kad Alytaus vaikų globos namuose dažnai apsilanko, palaiko glaudų ryšį su ten gyvenančiais vaikais.
„Tokia socialinė aplinka yra artima man ir mano patirčiai - ypač kūrybai. Siekiu savo darbštumo pavyzdžiu įkvėpti vaikų globos namų auklėtinius kūrybiškam gyvenimui. Šie kūriniai fokusuoti į konkrečius jaunuolius, kurie 2011-2015 metais palieka globos namus ir ima kurti savo gyvenimus. Kūryba skatina žmogų siekti aukštesnių tikslų, ne vien materialinės gerovės.“
Gataveckų projektas „Poveikis“ tęsėsi 5 metus: tada važiavome į globos namus ir vaizdavome pačius vaikus globos namuose, visu ūgiu. Šis projektas padėjo atkreipti visuomenės dėmesį: viena šeima, apsilankiusi parodoje, pagaliau žengė ilgai atidėliotą žingsnį ir įsivaikino globotinį.
Danieliaus portretas ir ilgalaikė praktika
Jau 5 metus A. Gataveckas piešia savo globotinį Danielių ir sako, kad dar ne viskas - prie piešinio gali užtrukti dar tiek pat laiko. Jis tikina, kad šią idėją vykdo dar nuo studentiškų laikų. Iki šiol jie su broliu jau yra nupiešę 17 vaikų portretų, o šiuos galima rasti įvairiuose Lietuvos kampeliuose.
„Norime įprasminti ilgos kūrybos procesą, užsispyrimą ir tikslo siekimą. Danieliaus portretą piešiame jau keletą metų, o kada baigsime šį darbą - nežinome. Iš pradžių Danielius tik pozavo mūsų darbui, o vėliau prisidėjo ir savo pastebėjimais ir komentarais, kurie buvo labai naudingi. Danielius, matydamas brolių Gataveckų pavyzdį, kantriai siekia savo tikslo ir tiki, kad gyvenimą galės sieti su menu. Jis ne tik baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, bet ir toliau žinių siekia Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, kurioje studijuoja grafikos dizainą.”
Taip pat skaitykite: Grimų pasakos: veikėjų analizė
Piešiniai piešiami ilgai. Tai strategiškas pasirinkimas, kad galėtume ilgiau pabūti, pabendrauti. Ryšys yra svarbu. Ne visą laiką jis taip švariai klostosi, bet mes įgaunam patirtį. Danieliaus portretas užtruko 5 metus ir dar, ko gero, užtruksim porą metų, dėl to, kad jį piešiame itin realistiškai.
Kūrybinės strategijos ir stilistika
Algirdas ir Remigijus visuomet išlaikė ypatingą ir glaudų ryšį su fotorealistiniais piešiniais. Parodose jie eksponuoja itin realistiškus, tikroviškus piešinius: „Toks hiperrealistinis vaizdavimas - reikia beprotiškai daug valandų ir netgi metų, kad sukurtum tokį kūrinį“. Dėl to jų darbai išsiskiria kruopščia technika ir detaliu piešiniu.
Vis dėlto Gataveckai eksperimentuoja ir su kitomis praktikos formomis. Parodoje „Autoportretai-homonimai“ bus eksponuojami naujausi, šiais metais sukurti, A. ir R. Gataveckų tapybos kūriniai. Pasak pačių menininkų „Meno nišoje“ bus pristatyta jiems nebūdinga kūryba. Parodoje bus galima išvysti A. ir R. Gataveckų vienu metu sukurtus jų pačių portretus, kurie paremti bendradarbiavimo ir kūrybinio veiksmo kaip kūnų dialogo.
„Autoportretų-homonimų“ tapymo procesą (performansą, lyg šokį dviese) fiksuojantis filmas demonstruoja, kad portretuojantieji/portretuojamieji ir pats portretavimas čia yra tvirtai sukibę toje pačioje erdvėje ir laike. Dvynių Gataveckų projekte šį efektą sustiprina autoriaus/modelio „homonimiškumas“ ir jų drauge atliekamas veiksmas (tapoma išsyk teptuku ir drobe - abiejų kūnais). Kartu su filmu rodomos plokštumos tikrai ne paveikslai - tai realistiškai nepavaizduojamų emocijų, atminties, energijos gyvi pėdsakai (juolab susiję ne su atskiru individu, o su dviejų interakcija).
Menininkams labai svarbi spalva, linija, veiksmas, pasitikėjimas vienas kitu bei vienodumas, turintis ne vieną reikšmę. Pasirinkę tapymui ryškias, grynas, nenatūralias spalvas ir serijos principą, jie tarsi ragina nepamiršti ne tik siurrealizmo, bet ir popmeno žaismės - „warholiškai“ pašiepdami, lyg paprasčiausiai linksmindamiesi.
Taip pat skaitykite: Kaip Šv. Jono vaikų globos namai padeda bendruomenei
Automatinio piešimo tradicija ir performatyvumas
„Autopiešėjai“ Gataveckai šiam projektui pasitelkė tai, kuo ypatingai domėjosi siurrealistai - automatinio piešimo techniką. Pastarieji automatizmu siekė išlaisvinti kūrybą iš vaizdavimo konvencijų, tikėdami, kad tik profesinių įgūdžių nevaržoma linija ar potėpis gali išlieti žmogaus pasąmonę, kurioje ir glūdi tikroji realybė. Neprofesionalų ir vaikų piešiniai jų požiūriu yra tikroviškesni nei realistinės manieros dailės kūriniai.
Automatinis arba atsitiktinis, taip pat kasdienis judesys ilgainiui tapo aktualiu daugeliui šiuolaikinių menininkų - tapymo, piešimo visu kūnu praktiką įvairiai vystė Jacksonas Pollockas, Yves Kleinas, Carolee Schneemann ir kt. Jų kūryboje tapymas ar piešimas yra performatyvūs - sujungia kūną, judesį bei paliekamą ženklą ir, žinoma, išsiveržia iš paveikslo rėmo, t.y. vyksta jau realiame gyvenime.
„Autoportretų-homonimų“ tapymo procesą (performansą, lyg šokį dviese) fiksuojantis filmas demonstruoja, kad portretuojantieji/portretuojamieji ir pats portretavimas čia yra tvirtai sukibę toje pačioje erdvėje ir laike. Filmas demonstruoja performatyvų veiksmą, kai tapoma išsyk teptuku ir drobe - abiejų kūnais.
Socialinis aspektas ir etika
Gataveckai ne tik piešia, bet ir siekia, kad jų kūryba teiktų realią naudą: kai piešinius pamatė menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, vaikų iš globos namų portretai atsudūrė ir renginyje „Art Vilnius“, galiausiai projektą ir piešinius pamatė „MO muziejus“ ir paprašė papildyti kolekciją. Pasak Algirdo, negalime parduoti šių portretų be vaikų sutikimo: paklausiau jų leidimo, išsiėmiau verslo liudijimą, kad galėčiau legaliai parduoti piešinius ir tada gautus pinigus persiunčiau jaunuoliams, su kuriais dirbau. Jie užsidirbo iš savo portretų.
„Mes norėjome padaryti atvirkščiai - kad patys paveiksluose atvaizduoti vaikai iš jų užsidirbtų, galėtų juos parduoti, paskui ir patys komentuotų kitiems. Tai tarsi kelia savivertę, jie būna nenurašyti, nes tampa svarbūs.“
Tokie projektai svarbūs įkvėpti: „Tai yra puiki proga ir piešti, ir rodyti pavyzdį - ištempti vaiką į lauką, leisti jam bendrauti su žmonėmis ir užmegzti ryšį. Nes jei globos namuose nuo pat mažų dienų nemokai vaiko kurti ryšio, gyvenime bus labai sunku.“
Parodos ir viešinimas
2010 m. galerijoje „Meno niša“ surengta paroda „Situacija“ sulaukė didelio lankytojų ir žiniasklaidos dėmesio. Parodoje „Situacija“ buvo nagrinėjama brolystė nedarnioje šeimoje. Paroda „Situacija“ išgarsino jaunuosius menininkus visoje Lietuvoje.
Parodoje „Autoportretai-homonimai“ bus pristatyta ir video dokumentacija, kurioje užfiksuotas kūrybos procesas. Paroda veiks iki gegužės 9 d. Parodos anotacijoje teigiama: „Algirdo ir Remigijaus Gataveckų kūryba vos per kelerius jų meno praktikos metus „įgijo“ solidų rėmą - jie yra menininkai autobiografai, socialiniai tyrėjai ir, žinoma, realistinio piešimo metrai.“ Interpretacijos rėmas sujungia, supina menininkų biografijos ir jų kūrybos elementus į „gyvenimo su menu“ ir „meno su gyvenimu“ rezginį, tarsi į kokį spektaklį ar žaidimą.
Kritikų vertinimai
Pasak dailės kritikės dr. Lolitos Jablonskienės „Algirdo ir Remigijaus Gataveckų kūryba vos per kelerius jų meno praktikos metus „įgijo“ solidų rėmą - jie yra menininkai autobiografai, socialiniai tyrėjai ir, žinoma, realistinio piešimo metrai. Iš tiesų - visi šie komponentai jų projektuose yra: ir brolystės nedarnioje šeimoje portrete „Situacija“ (2010), ir paveikios bičiulystės su globos namų auklėtiniais projekte „Poveikis“ (2012). Interpretacijos rėmas sujungia, supina menininkų biografijos ir jų kūrybos elementus į „gyvenimo su menu“ ir „meno su gyvenimu“ rezginį, tarsi į kokį spektaklį ar žaidimą.“
Kritikos pastabos apie „Autoportretus-homonimus“
Lolita Jablonskienė taip pat atkreipė dėmesį į Gataveckų „Autoportretų-homonimų“ eksperimentus: „Autopiešėjai“ Gataveckai šiam projektui pasitelkė automatinio piešimo techniką. Paradoksalu, bet šiuolaikinio meno diskurso požiūriu šie du šokiruojančiai eskiziški (auto)portretai yra bene realistiškiausi (tikroviškiausi) lig šiol sukurti Gataveckų kūriniai. Kodėl? Pirmiausia - realybė ir realistinis paveikslas juk nėra tapatūs dalykai; jie nesutampa.“
Įtaka visuomenei ir jaunimui
Broliai savo pavyzdžiu įkvėpė ir ne vieną jaunuolį. „Siekiu savo darbštumo pavyzdžiu įkvėpti vaikų globos namų auklėtinius kūrybiškam gyvenimui.“ Menininkai džiaugiasi, kad viename jų projekte modeliu sutiko tapti būtent Danielius. Visi trys - Remigijus, Algirdas ir Danielius - bendrauja iki šiol. Jie dažnai kalbasi apie kasdienybę, kartu kuria brolių piešimo studijoje, dalinasi gyvenimiška patirtimi.
Danielius prisimena: „Šioje organizacijoje jaučiuosi saugus ir žinau, kad visada sulauksiu pagalbos. Neseniai čia atlikau praktiką, kurios metu turėjau galimybę sukurti keletą savo darbų, kuriuos galės įsigyti visi norintys. Tai tikras paskatinimas mano, kaip menininko kelyje.“
Norėdami įsigyti patikusius Danieliaus darbus, susisiekite su SOS vaikų kaimu telefonu +370 60128753 arba el. paštu per organizaciją.
Darbo principai ir atsakomybė
Gataveckai rodo: dirbk ir tau pasiseks. Menininkai pabrėžia, kad norint tapti menininku vien talento nepakanka. Kasdien reikia daug dirbti, tobulinti savo techniką. Dar geriau - kai į savo kūrybą gali pažvelgti iš šono, išgirsti patarimų. „Matau daug pasyvių jaunų menininkų ir studentų, laukiančių likimo dovanų ir nieko nedarančių, susitaikančių su vidutinybės gyvenimu. Meno pasaulio taisyklės reikalauja pasiaukoti kūrybai. Gataveckai rodo: dirbk ir tau pasiseks“, - teigia vienas jų vertintojų.
| Metai / Projektas | Pagrindinė veikla |
|---|---|
| 2009 | Pasirodymas „Lietuvos talentai“ (breikas) |
| 2010 | Paroda „Situacija“ galerijoje „Meno niša“ |
| 2011-2015 | Projektas „Poveikis“ - portretai ir ryšio su globos namų vaikais projektas |
| 2012 | „ArtVilnius‘12“ - Algirdo apdovanojimas už „Poveikis“ |
| 2016-šiandien | Ilgalaikė Danieliaus portreto kūrimo praktika, „Autoportretai-homonimai“ |
Menininkų kūryba apima autobiografinius elementus, socialinius tyrimus ir realistinio piešimo meistriškumą. Jie ne tik dokumentuoja vaikų gyvenimus, bet ir kuria etinę praktiką, kuri leidžia piešiniuose atvaizduotiems jaunuoliams būti dalyviais ir naudos gavėjais, o ne tik objektais. Broliai Gataveckai savo kūryba demonstravo, kad menas gali būti ir asmeninė terapija, ir socialinis instrumentas, ir ilgalaikės iniciatyvos ženklas, skatinantis pokyčius tiek pavienių žmonių, tiek visuomenės lygmenyje.
tags: #broliai #is #vaiku #namu #menininkai