Darbuotojo atleidimas iš darbo jo laikino nedarbingumo (biuletenio) metu yra ribojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) nuostatomis. Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis nustato: „Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui arba pasibaigus darbdaviui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Atleido, kol sirgote? Daugeliu atvejų tai draudžiama, o neteisėto atleidimo kompensacijos, priklausomai nuo darbo stažo ir ginčo trukmės, gali siekti iki 18 vidutinių atlyginimų. Kreiptis į darbo ginčų komisiją galite per 1 mėnesį nuo atleidimo, todėl nedelskite. Jei darbdavys jau buvo pradėjęs darbo sutarties nutraukimo procedūrą prieš darbuotojui tampant laikinai nedarbingu, šis procesas privalo būti sustabdytas (išskyrus aptartus išimtinius atvejus, kai darbo sutartis gali būti nutraukta ir laikinojo nedarbingumo metu) iki darbuotojo nedarbingumo pabaigos.
Darbdavio teisės nutraukti darbo sutartį ir įspėjimo terminai
130 straipsnis. 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius.
129 straipsnis. 1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe.
Grupei darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Nedarbingumas kaip pagrindas nutraukti sutartį - darbuotojo teisės
Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Darbo santykių nutraukimas galimas tik bendraisiais pagrindais, laikantis įstatymų reikalavimų ir nediskriminuojant darbuotojų dėl sveikatos būklės.
Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus.
DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos. Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos yra numatytas darbuotojo naudai, t.y. Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Ligos išmokos, darbdavio prievolė ir biuletenio trukmė
Siaučiant ligų sezonui darbdaviai turi nepamiršti, kad ligos išmokos darbuotojams privalo būti mokamos laikantis teisės aktų. „Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tikslią išmoką nustato darbdavys, tačiau ji turi būti aiškiai apibrėžta vietiniuose teisės aktuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu.
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau - ANTAA).
Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus.
Darbuotojo ir darbdavio pareigos nedarbingumo metu
Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą, pateikti tam tikrą informaciją ir laikytis kitų taisyklių. Susirgęs darbuotojas privalo pranešti darbdaviui. Darbdavys turi nurodyti, kaip darbuotojas gali tai padaryti. Susitarimai dėl neatvykimo į darbą paprastai nustatomi neatvykimo į darbą protokole. Neatvykimo protokolas yra neatvykimo politikos dalis. Darbuotojas taip pat turi būti pasiekiamas pasitikrinti ir atsiliepti į įmonės gydytojo skambutį.
Tiek darbuotojas, tiek darbdavys yra suinteresuoti darbuotojo pasveikimu ir reintegracija. Atsigavimas leidžia darbuotojui tęsti darbą ir išvengti bedarbio. Be to, dėl ligos gali sumažėti pajamos. Jei paaiškėja, kad darbuotojas sirgs ilgiau, darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese.
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Svarbus aspektas yra ir nedarbingų darbuotojų atleidimas. Pagal Darbo kodeksą vien tai, kad darbuotojas yra nedarbingas, negali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. Negalima pamiršti ir draudimo dirbti turint nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Pažeidus šią nuostatą, darbuotojas gali netekti ligos išmokos, o elgesio taisyklių pažeidimą gali nustatyti tiek gydytojai ar darbdaviai, tiek - „Sodros“ specialistai. Be to, svarbu pabrėžti, kad darbdavys taip pat neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas dirbtų ligos metu ar atsisakytų nedarbingumo. Tokie reikalavimai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikomi darbo teisės pažeidimu.
Darbo užmokesčio mokėjimas sergančiam darbuotojui ir galimos sankcijos
Darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių). Iš esmės darbdavio prievolė toliau mokėti atlyginimą baigiasi po dvejų metų ligos (104 savaičių). Sergančiam darbuotojui, turinčiam neterminuotą ar laikiną darbo sutartį, darbdavys ir toliau privalo mokėti ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo ir atostogų išmokos. Ar darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje yra didesnis procentas? Tada darbdavys privalo laikytis.
Jei darbuotojas nesilaiko sudarytų susitarimų ir dėl to nepakankamai bendradarbiauja reintegruodamasis (pavyzdžiui, kelis kartus neatvyko į įmonės gydytojo paskyrimą arba atsisako atlikti tinkamą darbą), dėl to darbdaviui gresia UWV nuobauda, ty tolesnis darbo užmokesčio mokėjimas ligos metu iki trečių metų. Patarimas yra pradėti pokalbį su darbuotoju ir aiškiai pasakyti, kad jis turi bendradarbiauti reintegruojantis. Jei tai nepadeda, darbdavys gali sustabdyti atlyginimą arba įšaldyti atlyginimą. Darbdavys apie tai praneša išsiųsdamas darbuotojui registruotą laišką. Norėdamas priversti darbuotoją bendradarbiauti, darbdavys turi dvi galimybes: visiškai arba iš dalies sustabdyti arba sustabdyti atlyginimą.
Kalbant apie teisę į darbo užmokestį, reikėtų atskirti reintegracija bei kontrolės įsipareigojimus. Darbdavys neprivalo ir toliau mokėti darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas nevykdo savo įsipareigojimų, net jei darbuotojas vėliau atlieka savo pareigas (BW 7:629-3 str.). Teisės į darbo užmokestį taip pat nėra, jei darbuotojas nėra (ar nebuvo) nedarbingas. Tokiu atveju darbdavys gali sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą. Tokiu atveju darbuotojui vis tiek bus mokamas visas atlyginimas, jei jis laikysis stebėsenos reikalavimų. Įšaldžius darbo užmokestį, darbuotojo teisė į atlyginimą išnyksta. Darbuotojas vėl gauna darbo užmokestį tik tada, kai įvykdo įsipareigojimus.
Atostogos, biuletenis ir reintegracija
Darbuotojui susirgus atostogų metu, nepanaudotos atostogos gali būti perkeltos ar pratęstos pagal susitarimą su darbdaviu, tačiau jos neprasitęsia automatiškai. Darbdavys gali paprašyti įmonės gydytojo patarimo. Įmonės gydytojas gali nustatyti, kiek tos atostogos prisideda prie sergančio darbuotojo sveikatos.
Sergančiam darbuotojui sukaupiama tiek atostogų, kiek ir nesergančiam darbuotojui, kuris gali atostogauti ligos metu. Tačiau tam darbuotojas turi prašyti darbdavio leidimo. Ar darbuotojas suserga atostogų metu? Taisyklės galioja ir tada. Net atostogų metu darbuotojas privalo pranešti apie susirgimą.
Praktiniai klausimai: prašymas išeiti, atleidimas darbuotojo prašymu ir biuletenis
Jeigu darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo savo noru, darbdavys gali jį atleisti net ir ligos metu, jei darbuotojas aiškiai pareiškė tokį norą. Galima. Jei darbuotjas parašė prašymą atleisti tą dieną ir prašymą patvirtino direktorius, atleidimas gali būti įvykdytas tą pačią dieną, nereikia prašymo perrašyti ar laukti grįžimo iš ligos. Tokiu atveju rašomas įsakymas ir atleidžiamas.
Praktikoje kyla klausimų, ar įspėjimo data, pateikus įspėjimą dar prieš biuletenį, keičiasi, jei darbuotojas vėliau susirgo: jei darbo sutarties pasibaigimo dieną darbuotojas yra laikinai nedarbingas, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikino nedarbingumo pabaigos.
Išeitinė išmoka, biuletenis ir atleidimo skaičiavimas
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą? Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Jeigu turite mažesnį dalyvumo lygį ir darbdavys nepasiūlo darbo, atitinkančio jūsų galimybes, ir nutraukia darbo sutartį, išeitinė išmoka priklausys nuo teisės aktų ir kitų garantijų. Papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“ gali priklausyti nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Sunkios būklės, ANTAA, GKK ir tolesnės galimybės
Jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegalite dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžtumėte į darbą, kreiptis reikėtų į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Jei dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Agentūroje dienos. Jei su Agentūros sprendimu nesutinkama, jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai per nustatytą terminą.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, tačiau turi laikytis DK reikalavimų ir garantijų pažeidžiamesnėms grupėms.
- Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laiko naujo darbo paieškoms; laisvo nuo darbo laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka.
- Jei darbuotojas nori nutraukti sutartį dėl sveikatos (DK 56 str. 1 d. 3 p.), turi pateikti gydytojo išvadą; darbdavys turi teisę prašyti medicininio pagrindimo ir pats vertina pateiktus dokumentus.
- Darbdavys negali versti darbuotojo rinktis tarp papildomo sveikatos draudimo išmokos ir išeitinės kompensacijos; išeitinė išmoka yra darbdavio prievolė.
- Darbdaviai turi aiškiai informuoti darbuotojus apie ligos išmokų tvarką, kad nekiltų nesusipratimų.
Dažnai užduodami klausimai (santrauka)
- Ar gali darbdavys atleisti darbuotoją ligos metu? - Paprastai atleisti draudžiama; išimtys galimos tik pagal DK nuostatas arba jei darbuotojas pats pareiškia išeinąs.
- Ar galiu išeiti pats, kai esu nedarbingas? - Taip, darbuotojas gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva net ir nedarbingumo metu.
- Kiek laiko darbdavys turi mokėti atlyginimą sergančiam darbuotojui? - Dažniausiai iki 104 savaičių, mokant ne mažiau kaip 70% paskutinio uždirbto atlyginimo, nebent sutartyje nustatyta daugiau.
- Ar negalima atleisti darbuotojo dėl ligos fakto? - Teisingai: vien ligos faktas nėra pagrindas atleisti; atleidimas galimas tik pagal DK ir su tinkamomis medicininėmis išvadomis.
| Situacija | Veiksmas / pasekmė |
|---|---|
| Darbuotojas atleidžiamas prieš gydytojo išduotą biuletenį | Jei darbo santykiai nutrūko darbo sutarties pasibaigimo dieną ir darbuotojas tuo metu buvo nedarbingas - pasibaigimo diena nukeliama |
| Darbuotojas pats prašo išeiti ligos metu | Darbdavys gali įvykdyti atleidimą pagal darbuotojo prašymą; rašomas įsakymas |
| Nedarbingumas viršija nustatytą trukmę (122/153 d.) | Gydytojas siunčia į GKK; galimas pratęsimas ar siuntimas į ANTAA |
Jei kyla konkrečių klausimų dėl nedarbingumo, atleidimo ar prašymo nutraukti sutartį dėl sveikatos, verta kreiptis į teisininkus arba Darbo ginčų komisiją, kad būtų užtikrintos jūsų teisės ir tinkamai laikomasi procedūrų.
tags: #biuletenis #iseinant #is #darbo