Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Nedarbingumo pažymėjimas: kam jis gali būti išduodamas?
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims - tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą.
Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Susirgus, savaime suprantama, pirmiausia derėtų kreiptis į gydytoją. Jei vaikas susirgo, visais atvejais, kaip ir anksčiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą vaiką slaugančiam asmeniui. Tačiau nereikėtų pamiršti padaryti ir dar vieno dalyko - užpildyti prašymo gauti ligos išmoką. Po to ligoniui svarbu nepamiršti ir dar vieno darbo - užpildyti prašymo gauti ligos išmoką.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
„Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis pabrėžia, kad čia reikėtų atsiminti du dalykus: „Pateikus prašymą mokame už praėjusį laikotarpį, bet ne ilgesnį nei metus. Taip pat labai svarbu šį prašymą užpildyti tada, kai pasikeičia asmens duomenys. Susituokėte ar išsiskyrėte ir dėl to pasikeitė jūsų pavardė? Persikraustėte į kitą savivaldybę? Pasikeitė banko sąskaita?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos LRT.lt pateiktame atsakyme atkreipiamas dėmesys, kad gydytojo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas yra ligos išmokos skyrimo pagrindas.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad pats žmogus spręstų, ar tikrai serga, o kartu ir ar už tai jam priklauso pinigai. Dabar reikalingas gydytojo sprendimas.
Ketvirtadienį paklausta, kas turėtų išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, jei ne šeimos gydytojas, kur dėl to reikėtų kreiptis, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, „Žinių radijo“ laidoje sakė: „Mes siūlome pasitikėjimo kreditą ir pasitikėjimo santykį tarp gydytojo, paciento, žmogaus, mūsų piliečio ir darbdavio. Atsakydama į jūsų klausimą, niekas neišrašys pažymėjimo.“ Kitaip tariant, ministrė siūlo, kad pats žmogus nuspręstų, ar jam darbdavys turėtų mokėti algą už tą laiką, kuomet jis nedirba.
„Tais atvejais, kai peršalimo sezonas, gripo sezono metu pakilo temperatūra, sloga gal karščiuoja, skauda gerklę žmogui, prastai jaučiasi ir negali ateiti į darbą arba būtų grėsmė ir kitam kolektyvui, tai žmogus paskambina savo darbdaviui ir pasako, kad „sergu“, - kalbėjo M. Jakubauskienė.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Anot jos, priėmus naują tvarką, nereikėtų, kad gydytojai pripažintų žmogų sergančiu, laikinai nedarbingu. „Siūlome, kad tas pirmąsias 2 dienas, kai jau ir taip apmoka jas ne „Sodra“, apmoka darbdavys, tai pasitikėjimo principu pacientui žmogui susirgusiam nereiktų bėgti pas gydytoją šeimos gydytoją gauti tą nedarbingumo pažymėjimą. Pakaktų paskambinti savo darbdaviui ar elektroniniu paštu, kokia kultūra įstaigoje yra, informuoti ir pasakyti, kad sergu. Ir darbdavys pasitikėtų savo darbuotoju ir nereikalautų pagrįsti jo neatėjimą į darbą medicininiu dokumentu, gydytojo pažymėjimu“, - aiškino ministrė.
Anot M. Jakubauskienės, Lietuva yra viena iš tų šalių, kur nuo pat pirmos dienos susirgimo reikalaujami medicininiai dokumentai, kurie esą sukuria nepaprastai didelę biurokratinę administracinę naštą: „Nes labai daug tokių pacientų, kuriems po kelių dienų simptomai praeina ir tą būtų galima išspręsti supaprastinus procedūras“.
Ministrė taip pat pasakojo, kad šiuo metu vyksta diskusija su kitomis institucijomis, darbdavių atstovais dėl naujos tvarkos. Esą vienas iš pasiūlymų yra riboti skaičių atvejų, kai darbuotojas pats sau galėtų nustatyti ligą ir neiti į darbą.
Ministrė sakė norinti, kad svarstomi pakeitimai įsigaliotų kuo greičiau - „kad ir nuo rytojaus“. Ji žadėjo, kad suderinus galimus pakeitimus, jie iš karto bus paskelbti visuomenei.
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas.
Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Svarbu: Nedarbo išmokos mokėjimas dėl asmens priežiūros nepratęsiamas.
Skirtingi terminai skirtingoms ligoms
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ką daryti pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo.
Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Ligos išmoka
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą ir nesijaustų finansiškai nesaugūs.
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių.
Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
LRT.lt kalbinti pašnekovai atkreipia dėmesį, kad už pirmas dvi nedarbingumo dienas ligoniui paprastai mokama 100 proc. jo darbo užmokesčio.
Kaip nurodo „Sodra“, pirmąsias dvi ligos dienas darbdavys darbuotojui moka 62,06-100 proc. jo vidutinio darbo užmokesčio. 62,06 proc.
Svarbu nepamiršti, kad ligos išmoka mokama tik už darbo dienas ir negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalie vidutinio mėnesio darbo užmokesčio.
Kaip nurodo „Sodra“, minimalus mėnesio išmokos dydis 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį siekia 148,76 euro. Minimali dienos išmoka - 7,12 euro.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo paprastai priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su reikiamais duomenimis gavimo „Sodroje“.
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 proc. ir didesnė negu 100 proc. žmogaus vidutinio darbo užmokesčio.
Ligos išmoka, mokama iš „Sodros“, yra lygi 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Tačiau, kad išmoka būtų išmokėta, gydytojas turi įvertinti tikrąją darbuotojo sveikatos būklę ir pripažinti laikinai nedarbingu.
Taip, jei jie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką arba turi pakankamą draudimo stažą. Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją?
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Nedarbingumo pažymėjimas dėl epideminės situacijos
Augant susirgimų skaičiui dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. „Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tais atvejais, kai tėvams atsiranda būtinybė prižiūrėti namuose nesergančius vaikus.
Infekcijų plitimą ribojančio režimo atveju, „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bedarbio statusą turintiems asmenims.
tags: #biuletenis #eiti #pas #gydytoja